Stovyklavietės – nelegalios, nes Tarybos potvarkis svarbiau už įstatymą

Palanga – daugelio lietuvių ir nemažai svečių iš užsienio pamėgtas kurortas. Vieni renkasi poilsį palangiškių kambariuose, Šventosios nameliuose ar butuose, o taupantys - stovyklavietėse. Anksčiau jos buvo skaičiuojamos beveik dviženkliu skaičiumi, tačiau šiais metais legalių stovyklaviečių liko tik trys.

Beveik visos stovyklavietės – nelegalios

Užkanavės gatvės pradžioje yra įrengta iki trisdešimties stovyklaviečių, tačiau, pasak ekonominės plėtros skyriaus vyresniosios specialistės Ingos Juozapaitienės, beveik visos jos yra nelegalios, nes žemės naudojimas neatitinka žemės paskirties. Daugelio ten įsikūrusių stovyklaviečių žemės paskirtis - gyvenamoji. Tačiau 2008 metais Palangos miesto Tarybos sprendimu stovyklavietės gali būti įrengtos tik rekreacinės ir komercinės žemės paskirties teritorijoje.

„Tokį sprendimą priėmėme todėl, jog toje vietoje atsirado gyvenamųjų namų ir pradėjome gauti žmonių skundus dėl triukšmo ar nemalonaus kvapo. Kol nebuvo šalia gyvenamųjų namų, tol nebuvo iškilusių klausimų dėl žemės naudojimo paskirties“, - pasakojo Palangos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Garolis.

Vieno žemės sklypo savininkė, Elena Milašienė, kuri jau daugelį metų organizuoja trumpalaikius poilsius palapinėse ar nameliuose ant ratų, kreipėsi į „Palangos tiltą“: „Visa Lietuva turizmo įstatymų numatyta tvarka gali vykdyti tokią veiklą nepriklausomai nuo žemės paskirties. O Palanga – tarsi ne visa Lietuva, nes čia galioja visai kiti įstatymai. Aš turiu visus leidimus, tik mano žemės paskirtis ne ta. Žemes paskirčiai pakeisti man reiktų apie 7000 litų ir tai užsitęstų apie metus laiko. Ar tai logiška?“ - piktinosi E. Milašienė.

Į tokius pasipiktinimus ekonominės plėtros skyriaus vyresnioji specialistė I. Juozapaitienė atsako: „Palanga iš tiesų yra išskirtinė, nes čia suvažiuoja daug poilsiaujančių žmonių, tačiau turime nepamiršti ir vietinių gyventojų. Šiais metais buvo gauti penki gyventojų skundai, į kuriuos mes privalome reaguoti. Žmonės nenori, kad šalia jų namo butų didelis žmonių šurmulys“.

Įstatymas sako kitaip

2003 metais priimtas Lietuvos turizmo įstatymas, jo 16-asis straipsnio antrasis punktas skelbia: „Rekreacinėse teritorijose, nepaisant to, kokia pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, gali būti įrengiamos stovyklavietės turistinės stovyklos paslaugoms teikti“. Tačiau būtent Palangoje yra atsižvelgiama į žemės naudojimo paskirtį: stovyklavietės gali būti rengiamos tik rekreacinės ir komercinės žemės paskirties teritorijose.

Palangos miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas teigė, jog ponia E. Milašienė visus teismus dėl žemės paskirties jau pralaimėjo.

„Jeigu Palanga turėtų rajoną, būtų kitaip. Pavyzdžiui, jei Kunigiškių gatvėje karjeras būtų Palangos rajonas, mes galėtume šią teritoriją užregistruoti kaip rekreacinę teritoriją - kaip yra su Platelių ežeru. Tačiau Palanga yra miestas ir jis neturi rekreacinių teritorijų, todėl nelegalios stovyklavietės yra uždraustos“, - pažymėjo S. Bradūnas

Valstybinio turizmo departamento vyriausiasis specialistas (juriskonsultas) Tadas Baltuška teigė, jog negali Palangos miesto Tarybos sprendimas neatitikti turizmo įstatymo.

„Nemanau, kad Palangos Tarybos įstatymas galėtų prieštarauti Lietuvos turizmo įstatymui. Jei taip įvyko, administracinis teismas turėtų išsiaiškinti visus prieštaravimus ir nubausti vienus ar kitus“, - kalbėjo T. Baltuška.

R. Garolis teigė, jog tokių problemų anksčiau nebuvo dar ir todėl, jog visoje teritorijoje žmonėms buvo atiduoti žemės sklypai kaip kompensacija už okupacinės valdžios nusavintą žemę – plynojo tik pliki laukai, anksčiau buvo tik laukai. Kuomet tuose žemės sklypuose buvo pradėta statyti namus, kai šalia jų ėmė dygti stovyklavietės, tuomet ir prasidėjo žmonių skundai. Todėl Palanga turėjo imtis priemonių, todėl žemės paskirtis turi būti rekreacinė arba komercinė.

„Šiais metais ekonominės plėtros skyrius išdavė tik tris leidimus, nes žemės paskirtis atitiko žemės naudojimo paskirtį. Daug žmonių kreipėsi dėl leidimo išdavimo, tačiau leidimų mes neišdavėme, nes žmonių norai neatitiko įstatymų. Todėl daugelis stovyklaviečių veiklą vykdo nelegaliai“, - pasakojo I. Juozapaitienė.

Savivaldybės žiūri siaurai?

Valstybinio turizmo departamento turizmo rinkos priežiūros skyriaus vedėjas Gintautas Indriūnas pasakojo, jog tai ne pirmas toks atvejis, kuomet savivaldybė į Lietuvos turizmo įstatymą žiūri siaurai.

„Įstatyme galima įžvelgti dviprasmybes -  nėra konkretumo dėl žemės paskirties naudojimo. Tokie keblumai prasidėjo, kuomet atsirado įvairūs žemės paskirties naudojimo būdai, kuriuos savivaldybės interpretuoja savaip“, - pasakojo G. Indriūnas.

Dalis žmonių, norinčių ir toliau teikti  trumpalaikio poilsio su palapinėmis ar nameliais ant ratų savo žemės sklypuose paslaugas, jau keičia žemės paskirtį, kad galėtų legaliai dirbti.

 Tačiau, anot I. Juozapaitienės, tokių žmonių yra labai nedaug. Minėta E. Milašienė net nežada pakeisti savo žemės paskirties.

„Kodėl aš turiu keisti savo žemės paskirtį dėl Palangos Tarybos sprendimo, kai visoje Lietuvoje galiojantis įstatymas numato kitą tvarką? Jei aš ir pakeisiu žemės paskirtį, sumokėsiu didelius pinigus, kai kada nors norėsiu parduoti savo sklypą, niekas jo nepirks su tokia žemės paskirtimi. Vadinasi, aš vėl turėsiu mokėti pinigus, kad vėl pakeisčiau savo žemės paskirtį. Tai - tik pinigų „plovimas“, – piktinosi stovyklavietės savininkė E. Milašienė.

„Manau, ateityje atsiras daugiau žmonių, kurie stovyklaviečių veikla užsiims legaliai, nes nuo liepos pirmos dienos turime įgaliojimus rašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Tuo užsiimsime  kartu su policijos pareigūnais“, - informavo I. Juozapaitienė.

Sprendžia iš savo varpinės

Būtent dėl surašyto protokolo E. Milašienė padavė į teismą Palangos savivaldybę, tvirtindama, kad jai buvo surašytas protokolas dėl netinkamai naudojamo žemės sklypo paskirties ir dėl to skirta 500 litų bauda.

Palangos miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Svajūnas Bradūnas sakė, jog pagrindinės bausmės yra dėl žemės naudojimo ne pagal paskirtį ir už tai skiriama nuo 500 iki 2000 litų bauda.

„Gaunasi taip: juristai skaito vienaip, kiti – kitaip. Dėl neteisingo juristų skaitymo iškyla daug problemų“,- kalbėjo S. Bradūnas.

„Žmonės skundžiasi dėl vaizdo. Tačiau mano stovyklavietė nuo gyvenamojo namo yra už dviejų sklypų, sklypai - nenušienauti, nesutvarkyti, vienas jau penkiolika metų netvarkomas, o užkliuvau tik aš“, - svarstė E. Milašienė.

Anot I. Juozapaitienės, E. Milašienė nesuderino projekto su architektūros ir urbanistikos skyriumi.

„Manau, kad Palangos savivaldybė tyčiojasi iš žmonių, nes aš pasidariau projektą, kurio jie reikalavo, mokėjau pinigus, o vėliau mano projekto net nederino. O 2008 metais Tarybos sprendimas net nebuvo niekur išspausdintas ir niekur nebuvo informuota apie tokias pataisas“, - kalbėjo E. Milašienė.

Dėl turizmo įstatymo dviprasmybių ir neaiškumų vienos savivaldybės į stovyklaviečių atsiradimą, nepriklausomai nuo žemės paskirties, žvelgia labai lanksčiai, o kitos – griežtai kaip ir Palanga.

„Manau, kad tokius Savivaldybių Tarybų sprendimus priima dėl konkurencijos. Jei verslininkai suteikia galimybę suteikti nakvynę stovyklavietėse, pasistatant jose palapinę ar namelį ant ratų, kodėl žmogus turėtų ieškotis brangių kempingų ar dar brangesnių viešbučių? Bet Palangos savivaldybė, regis, sprendžia klausimą iš savos varpinės“, -  apie Palangos miesto Tarybos potvarkį svarstė G. Indriūnas.

Šiuo metu palapines galima pasistatyti už 20-30 litų, o namelį ant ratų už 30-40 litų parai. Tokiose stovyklavietėse yra tualetai, prausyklos higienos poreikiams tenkinti, vietos automobiliams, minimali virtuvėlė maistui pasigaminti.