Sovietinis herbas miesto centre mylimos Palangos nepuošia
Niekas negali paneigti, kad tarp karių, palaidotų kapuose, pažymėtuose tarybine atributika, nebuvo sadistų ar žudikų, kurie 1941 m. birželio 24-osios naktį Telšių rajono Rainių miškelyje nukankino mūsų 76 Lietuvos piliečius. Ar galite įsivaizduoti, kaip atrodytų, jei vietoj kapų ir tarybinės atributikos miesto centre stovėtų pastatas, kurio viduje būtų kryžius Lietuvos istorijai, daug surinktos medžiagos, eksponatų, kurie visi būtų aprašyti trejomis, o gal ir keturiomis kalbomis – lietuvių, anglų, rusų ir kai kur galėtų būti aprašyta ir vokiečių kalba.
Tokioje vietoje atsispindėtų mūsų tautos kančios, patirtas skausmas, tragiški įvykiai ne tik 20 amžiuje, bet ir anksčiau, po 1863 m. sukilimo. Turėtume galimybę atskleisti visam pasauliui, ką teko išgyventi lietuviams. Pasaulis dar mažai žino, ką išdarinėjo komunistinės ideologijos veikėjai, deja, pakalikų netrūko ir tarp mūsų tautiečių. Pavyzdžiui, stribai, kurie save vadino liaudies gynėjais. Komunistai ir visa jų sistema turi būti pasmerkta, kaip kad buvo pasmerktas Hitleris ir visa jo sistema.
Lietuva buvo neutrali valstybė, ji laikėsi ir neutralios politikos. Nei su viena valstybe Lietuva tuo metu nekariavo. Vokiečiams okupavus Lietuvą, atsisakius paklusti ir tarnauti, laikydamiesi neutraliteto ir duotos priesaikos, buvo sušaudyta Kaune kelios dešimtys Lietuvos kariuomenės karininkų.
1939 m. rugsėjo 1 dieną, kuomet Rusija kartu su Vokietija užpuolė Lenkiją, Lietuvos vadovybė lenkams, kurie prieš tai valdė Vilniaus kraštą, nekliudė bėgant per Lietuvą į Angliją. Tai buvo nuo 1939 m. rugsėjo 1-osios iki 1940 m. liepos 15-osios. Daugiau kaip šimtas karių buvo priimti ir patalpinti tame pastate, kur dabar yra vaikų sanatorija „Gintaras“. Visoje Lietuvoje buvo priglausta daug karių.
Prieškarinėje Lietuvoje buvo 65 tūkstančiai šaulių – apmokytų ginkluotų vyrų. 1940 m. liepos 15 dieną okupavus Lietuvą, buvo panaikinta šaulių organizacija ir visi šauliai atsidūrė už tarybinių įstatymų ribų. Iki karo ir po karo buvo sunaikinta 80 proc. šios organizacijos narių. Jiems nebuvo iš ko rinktis – laukė kalėjimas arba Sibiras. Net į kariuomenę jų niekas nepriėmė. Vienintelė išeitis buvo eiti ir kovoti, galiausiai žūti, bet žūti garbingai už Tėvynę ir laisvę.
Mano mamos brolis Augustas Venskus iš Erlėnų, dvidešimt kelerių metų šaulys, taip pat kovojo, paaukojo savo gyvybę. Kiek Raudonoji armija sunaikino mūsų Lietuvos karininkų, nesuskaičiuosi, jų buvo tūkstančiais. Lietuvos piliečiai buvo vežami 1941 m. birželio 14-18 dienomis, tarp jų – ir tautos elitas, šauliai, Lietuvos armijos karininkai, diplomatai, mokytojai. Trėmė tautos šviesuolius. Karui prasidėjus, vadovaujant žydui Dušanskiui, Raudonosios armijos kariai sadistiškai 1941 m. birželio 24-25 d. Telšių rajono Rainių miškelyje nukankino 76 lietuvius. Jauniausiam buvo 18 metų. Jis buvo nukankintas vien už tai, kad buvo šaulys, Lietuvos sūnus.
Daug žmonių nužudyta Tuskulėnų dvare. Mūsų tautiečiai buvo nuvežti ir į Baltarusiją, kur juos buvo ketinama sušaudyti. Kadangi buvo naktis, ėmus šaudyti, žmonės gyvi virto į duobę. Budeliai kūnų neužkasė, pabėgo, nes artėjo vokiečiai. Likusieji gyvi pėsčiomis parėjo į Lietuvą.
2018 m. vasario 2 dienos laikraštyje „Tremtinys“ perskaičiau, jog Anapilin iškeliavo Elena Bucevičiūtė-Savickienė (1929–2018), gimusi Alytaus rajone, Vabalių kaime. Šeimoje augo trys broliai ir trys seserys. 1944 m. gruodžio 23 d. jų kaimą užgriuvo NKVD kareiviai ir vietiniai stribai. Įsiveržė į Elenos tėvų namus, namiškius išvijo į žiemos šaltį. Per naktį namuose išmiegoję kareiviai, rytą padegė visas sodybas, kaimo ir apylinkių trobesius. Tąkart sudegė apie 50 ūkių, žuvo apie 20 žmonių. Kareiviai sudegino ir Elenos sodybą, suėmė tėvą Vladą Bucevičių ir vyriausią sūnų Viktorą. Tėvą išvežė į sovietinius lagerius, Viktorui liepė ruoštis kariuomenėn. Tačiau jis tapo Dainavos apygardos partizanu, slapyvardžiu Sekretorius. Jis žuvo 1946 m. Varėnos rajone, Pilvingių kaime. Motina su keturiais vaikais 1947 m. ištremta į Tiumenę. Elena tremties išvengė, nes 1946–1948 m. buvo Rugio būrio partizanė. Vėliau slapstėsi pas žmones. 1951 m. suimta ir karinio tribunolo nuteista 10 metų lagerio ir 5 metams tremties.
Tokių žmonių nemažai buvo ir tarp kretingiškių, palangiškių. Kiek skausmo ir pažeminimo patyrė mūsų palangiškė Onutė Veličkaitė, kuri tardymo metu mušta, kankinta, bet draugų neišdavė. Mokytojas, rašytojas, poetas Vytautas Jurevičius, daug metų praleidęs sovietiniuose lageriuose, taip pat kankintas. Dabar jis ilsisi Palangos kapinėse. Partizanas Algirdas Pečiukonis taip pat visus tardymo baisumus regėjo. Kiek būta tokių palangiškių, kurie patyrę tardymo siaubą iškeliavo Anapilin.
Tai – ką mes žinome apie okupantų nusikaltimus prieš mūsų tautą, tik maža dalis. Nei viena valstybė nelaidoja miesto centruose savo karių. Taip darė bedieviai, žemindami tautas, žmones, kurie gyveno toje vietovėje. Jiems reikėjo parodyti, kad mes atėjome ir mūsų herbas primins, jog atėjome visiems laikams.
Pamenu, kai buvo kalbama, jog kiekviename mieste ir miestelyje turi stovėti paminklas Leninui. Mirus Brežnevui pažadai buvo pamiršti. Praėjo beveik 74 metai, kai mūsų miesto centre buvo palaidoti rusų kariai. Klausimas, ar nesutrūnijo jų kaulai Palangos smėlėtoje žemėje. Siūlau iškasti, surinkti likusius palaikus ir sudėti į iš anksto paruoštas dėžes bei perlaidoti kitoje tam tinkamesnėje vietoje. Mano manymu, būtų tinkama vieta prie Palangos senųjų kapinių Liepojos plento pusėje. Reiktų iškirsti krūmokšnius, pastatyti kuklų paminklėlį, o pavardžių užrašus tiesiog padėti ant palaidotų palaikų.
Vietoj centre esančių kapų geriau pastatyti, kaip minėjau, pastatą, o priešai jį turėtų stovėti žmogaus ūgio paminklas išrinktam 1949 m. vasario 16 d. prezidentui, generolui, partizanų judėjimo vadui Jonui Vytautui Žemaičiui, kuris buvo kilęs iš Palangos.
Greitai bus 28 metai, kai mes gyvename nepriklausomoje Lietuvoje. Per tą laiką daug kartų keitėsi Vyriausybės. Nei vienas nesugebėjo apsispręsti sutvarkyti Lukiškių aikštės, pastatyti paminklą. Vienintelis ūkininkas žemaitis, gyvenantis netoli Varnių, Telšių rajone, sugebėjo pastatyti 4,5 metrų aukščio, 12 tonų svorio paminklą Vytautui Didžiajam. Paminklas stovi netoli Šatrijos kalno. Į paminklo atidengimo šventę, kuri vyko pernai vasarą, atvyko daug žmonių, tarp jų buvo ir Vyriausybės narių, dalyvavome ir mes – Palangos 6-osios kuopos jūros šauliai.
Iki šių dienų mus valdo baimės sindromas. Laikas priprasti, kad mes gyvename laisvoje šalyje, esame savo šalies šeimininkai. Tvarkytis reikia taip, kaip mums reikalinga, patogiau, gražiau. Pagerbkime mūsų tautos sūnus ir dukteris, kurie atidavė už mus savo gyvybes, netikėkime jokiais gandais paremtais grasinimais, niekas mūsų nepuls. Sveikinu visus Lietuvos žmones, savo mylimo miesto gyventojus su didžiule švente – Vasario 16-ąja – Valstybės atkūrimo šimtmečiu.
Po daugelio metų, praleistų Sibire, septynmetis išvežtas kartu su tėvais, užaugęs grįžau į Lietuvą ir ją branginu.
Petras NEVERAUSKAS
Tremtinys, Palangos jūros šaulių 6-osios kuopos būrio vadas
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Palangiskis 2018-02-22 19:40 (IP: 193.219.12.61)
Cia tik tavo nuomene tokia, manau paranojine. O didziajai daliai jis visiskai nemaiso. Manau Palangos nepuose tas kur salia yra zemaicio ar kokio ten. O kariams ten ramybes, o tau zmogau issivalyrti paranojines mintisPalangiskis 2018-02-22 19:40 (IP: 193.219.12.61)
Cia tik tavo nuomene tokia, manau paranojine. O didziajai daliai jis visiskai nemaiso. Manau Palangos nepuose tas kur salia yra zemaicio ar kokio ten. O kariams ten ramybes, o tau zmogau issivalyrti paranojines mintisTaip pat skaitykite
Kai netekties skausmą išgyvena tavo draugas, tai priimi kaip savo asmeninę netektį ir ieškai žodžių užjausti, padėti, paguosti... „Šiandien vienas iš pačių didžiausių ir ištikimiausių Palangos draugų Larsas Tomas Larssonas man parašė, jog neteko savo mylimos sutuoktinės Gunillos – pasiglemžė liga, kurios medicinos pasaulis dar neišmoko iki galo pažaboti,“ – savo Facebook paskyroje šeštadienį...
Ar mažamečiai berniukai, kurie iš miesto senjorės kurorto centre, kaip teigiama nukentėjusios pareiškime policijai, liks nesučiupti?
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 04 02 | Rubrika: Miestas
Ar mažamečiai berniukai, kurie vasario pradžioje iš miesto senjorės kurorto centre, kaip teigiama nukentėjusios pareiškime policijai, išplėšė iš rankų rankinę ir nurūko, liks nesučiupti? Kaip informavo „Palangos tiltą“ Donatas Mockaitis, laikinai einantis Palangos miesto policijos komisariato viršininko pareigas, ikiteisminis tyrimas pagal...
Bus pastatytos naujos autobusų stotelės miesto centre ir prie baseino
"Palangos tilto" informacija, 2019 10 29 | Rubrika: Miestas
Kaip informavo "Palangos tiltą" UAB "Palangos komunalinis ūkis" direktorius Gediminas Valinevičius, komunalininkai artimiausiu metu pastatys naujas autobusų stoteles miesto centre prie pagrindinės miesto aikštės ir prie Palangos baseino.
Vagystė Palangos prekybos centre
"Palangos tilto" informacija, 2019 10 28 | Rubrika: Miestas
Spalio 27 dieną Palangos m. PK gautas parduotuvės atstovo pareiškimas, kad 2019-10-27 prekybos centre sulaikytas 1972 m. gimęs vyras. Jis išėjo pro prekybos centre esančias kasas, neužsimokėjęs už įvairias prekes, kurių vertė 327,87 eurų. Asmuo sulaikytas.
Renovuoto namo nepuošia nutrupėjusios plytelės, bet tvarkyti jų neskubama
Rasa GEDVILAITĖ, 2018 06 14 | Rubrika: Miestas
Žvejų g. 38 daugiabutis – vienas iš pirmųjų renovuotų namų kurorte. Daugiabučio gyventojai neslepia, jog juos džiugina nauji pokyčiai, tačiau turi ir neramumų, kadangi lenda darbo ydos. Nukrito ant laiptų suklijuotos plytelės, o prisikviesti, kad kas sutvarkytų, neįmanoma. Aktyvus gyventojas Bronius Pipiras patikino, jog jau ne kartą kreipėsi į jų namą administruojančią UAB...
Sovietinis herbas miesto centre mylimos Palangos nepuošia 2
2018 02 19 | Rubrika: Nuomonės
Niekas negali paneigti, kad tarp karių, palaidotų kapuose, pažymėtuose tarybine atributika, nebuvo sadistų ar žudikų, kurie 1941 m. birželio 24-osios naktį Telšių rajono Rainių miškelyje nukankino mūsų 76 Lietuvos piliečius. Ar galite įsivaizduoti, kaip atrodytų, jei vietoj kapų ir tarybinės atributikos miesto centre stovėtų pastatas, kurio viduje būtų kryžius Lietuvos istorijai...
Palanga alsavo vidurvasario karščiu, bet „gražinami“ skaičiai kurorto nepuošia
Eglė PALUBINSKAITĖ, 2016 02 18 | Rubrika: Miestas
Į Palangą svečiai praėjusį savaitgalį pradėjo plūsti jau savaitės pabaigoje, viešbučių savininkai trynė rankomis, kad vietų buvo nedaug likę, o tiems, kurie sumąstė atvykti tik šeštadienį, teko palūkuriuoti automobilių spūstyse miesto prieigose lyg vasarą. Į Palangą viliojo ne tik tradicinė Stintų šventė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro du spektakliai...
Palangos viešųjų užrašų kalba – klaidos kurorto nepuošia
2015 01 05 | Rubrika: Miestas
Viešieji užrašai – įmonės, įstaigos, organizacijos ir viso miesto įvaizdžio dalis. Kaip kad sutikę žmogų pirmiausia jį vertiname pagal jo išvaizdą, kalbą, taip ir apie miestą ar kaimą pirminę nuomonę dažnai susidarome išvydę ir perskaitę jų reklamines iškabas, kitus viešuosius užrašus. Taip pat prisėdę kavinukėje – juk tikimės, kad...
Ar miesto centre turi augti piktžolės? 4
B. ADOMAITIS, 2013 08 19 | Rubrika: Skundų dėžutė
Už išgriuvusios „Vyturio“ sanatorijos tvoros yra privatus žemės sklypas, kurio žolė jau nepjauta du metus ir vešliai bujoja piktžolės. O greta – 0,45 ha valdiškos žemės plotas, kur žolė nepjauta nuo tarybinių laikų, sklypas apleistas krūmokšniais, želia avietės bei gervuogės.
Už sąvartyną miesto centre bauda skirta teisėtai
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2013 07 01 | Rubrika: Miestas
„Teismo vertinimu, Egidijus Vičius neįvardino konkrečių bei objektyvių priežasčių, dėl kurių jis neturi galimybės sutvarkyti aplinką, kad sklypas nevirstų statybinių atliekų sąvartynu miesto centre“, – tokią išvadą padarė Palangos miesto apylinkės teismas, atmetęs UAB „Entoja“ direktoriaus E. Vičiaus skundą dėl jam skirtos 500 Lt baudos už turimo...