Signatarams įamžinti – sutvarkytas skveras ir paminklas

Rasa GEDVILAITĖ, 2017-10-19
Peržiūrėta
2354
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Jeigu projektui bus pritarta, praėjimas tarp bažnyčios ir centrinio pašto keistųsi.
Jeigu projektui bus pritarta, praėjimas tarp bažnyčios ir centrinio pašto keistųsi.

Kaip įamžinti kurorte valstybės atkūrimo šimtmetį, pagerbti Nepriklausomybės Akto signatarus, – ieškoma atsakymų tokiems klausimams. Juk kitąmet Lietuva minės jubiliejinę sukaktį, Palanga taip pat nori šią progą įamžinti iškilmingai. Pasiūlymų esama – sutvarkyti skverą, esantį tarp centrinio pašto ir katalikų bažnyčios bei pastatyti balto granito paminklą keturiems palangiškiams Nepriklausomybės Akto signatarams įamžinti. Kodėl būtent ši vieta? Centrinio pašto pastato vietoje seniau stovėjo progimnazija, kurioje mokslus krimto ir minėtieji signatarai.

Skverą sutvarkyti ir įvardinti
Antradienį lankantis Kultūros paveldo departamento direktorei Dianai Varnaitei, šią idėją pristatė du žinomi architektai, Vilniaus dailės akademijos profesoriai bei Lietuvos nacionalinės premijos laureatai Arūnas Sakalauskas ir Algirdas Žebrauskas.
Kaip pastebėjo Palangos meras Šarūnas Vaitkus, projektas pristatytas praėjusią savaitę, tačiau labai įdomu sužinoti ir Kultūros paveldo departamento vadovės nuomonę, nes skveras, kurį norima atnaujinti, yra paveldosauginėje miesto dalyje. Jeigu projektui bus pritarta, tikimasi, jog skveras bus visuomenei pristatytas liepos 6-ąją.
„Dabar turime praėjimą be jokio akcento. Tad buvo noras pamėginti pakeisti šios vietos veidą. Turime įdomią urbanistiškai Kretingos gatvės ašį, kuri atsitrenkia į neaiškų praėjimą, turime nesutvarkytą kiemo pusę, kaip ir aktyvų judėjimą Vytauto gatve. Idėja yra labai paprasta – išlaikyti žalio ploto mintį, kuri kažkuomet buvo pradėta realizuoti, tik ją šiek tiek pertvarkyti. Paliekame pėsčiųjų praėjimą, truputėlį patraukiame žalią juostą link pastato, nes nėra jokios simetrijos, norime, kad bent prie bažnyčios tvoros būtų išlaikyta simetrija, nes tai architektūriškai yra labai svarbu. Akcentą daryti prie paveldo juostos. Žali segmentai dalinami į keturis (tarsi po dalį skiriama kiekvienam signatarui), visi skirtingai apželdinti. Priekinėje dalyje prie Vytauto gatvės siūlome statyti vertikalę – paminklą, kuris būtų gerai matomas nuo fontano aikštės ir bažnyčios fone. Praėjimą siūlytume įvardinti, pavyzdžiui, pavadinti Signatarų skveru ar kokiu kitokiu variantu, kad būtų galima lengviau surasti kiekvienam“, – idėją nupasakojo profesorius A. Žebrauskas.

Paminklo detalės
Visa erdvė projektiniame siūlyme yra pateikta taip, kad saulėtą dieną ar tamsią naktį kompozicijos pagrindu taptų šviesa. Todėl šiam tikslui, kad šviesa vienodai kristų ant visų skvero elementų, parinkti granitiniai suolai, kaip ir pats paminklas iš tokios pat medžiagos, pritaikytas grindinys. Apšviesta būtų ir bažnyčios tvora, kuri iki šiol paskęsta tamsoje.
Paminklo autorius – profesorius A. Sakalauskas. Jo sukurtame paminkle kiekvienam iš keturių signatarų (pagerbti ketinama keturis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus – Jurgį Šaulį, Kazimierą Steponą Šaulį, Steponą Kairį ir Antaną Smetoną) būtų skirta atskira erdvė. Taip pat sumanyta įrašyti dvi datas – 1918 ir 2018 metai. Daugiau, be šių datų ir signatarų pavardžių, dėl kurių įamžinimo būdo dar diskutuojama, jokių įrašų paminkle nenumatyta. Pats paminklas numatytas septynių metrų aukščio, baltai pilkšvo granito akmens su nerūdijančio plieno konstrukcija apatinėje dalyje. Kaip pripažino idėjos autoriai, metalo ornamentika taip pat nėra atsitiktinė. Kaip ir visa numatytos vietos kompozicija, plieno konstrukcija tarsi „žaidžia“ linijomis, sudaro šešėlių juostas, kurias galima tapatinti su tautiniais lietuvių raštais.
Septynių metrų aukščio paminklo viršuje projektuotojai sugalvojo įstatyti plieninį Lietuvos valstybės simbolį – Vytį. Skvero pabaigoje numatytas ąžuolas, medis, kuris sodinamas svarbiausiomis progomis, tai – tarsi tradicija.
„Norime akcentuoti kryžiaus – susikirtimo – tašką, todėl numatėme du suoliukus, pastatytus vienas priešais kitą, kad būtų galima atsisėsti ir pasigrožėti paminklu“, – sakė projektuotojai.

Diskutuota dėl aukščio
Kalbant apie bendrą vaizdą, labiausiai diskutuota dėl paminklo dydžio, svarstyta, o gal reiktų mažesnio paminklo, ne septynių metrų, gal užtektų ir penkių metrų.
Kilo klausimas ir dėl pasirinktos vietos, neva nelabai pagarbu signatarams skirti skverą už bažnyčios tvoros, tačiau akcentuota, jog vieta pasirinkta simboliškai, šalia buvusios progimnazijos, kurioje ir mokėsi signatarai.
„Kalbant su tarybos nariais, atkreiptas dėmesys dėl suoliuko, kuris priremtas prie bažnyčios tvoros ir dėl šiukšliadėžių, kurios taip pat pastatytos prie bažnyčios tvoros. Nemanau, kad pastato savininkai labai prieštarautų, jeigu tos šiukšliadėžės būtų kitoje pusėje“, – teigė meras. Čia pat pasiūlyta mintis šiukšliadėžes pastatyti tiesiog prie suoliukų, kurie numatyti prie žaliųjų zonų.
Kultūros paveldo departamento direktorė D. Varnaitė klausė, kodėl pasirinktas būtent toks monumentalus variantas, kai visur siekiama modernumo, minimalizmo. „Jeigu kurčiau žemėlapį, tuomet taip, kurčiau tik minimalistinį, kad jį būtų galima apeiti, apžiūrėti. Tačiau šiuo atveju norisi didingesnio įamžinimo, siekiame paminėti šimtmetį. Norisi didesnio nei emocinis jausmo, visgi keturi signatarai“, – šyptelėjo A. Žebrauskas.
A. Sakalauskas patikino, jeigu paminklas būtų mažinamas, jis jau būtų panašus į šviesos stulpelį.
Svarstyta ir dėl to, ar Vytis reikalingas paminklo viršuje ar ne, o ar jis bus matomas žmonėms septynių metrų aukštyje. „Dar nežinia, ar Vytis iš viso bus. Gal bus tik metalinė plokštė“, – svarstė profesorius A. Žebrauskas.
Taip pat būtų svarbu įamžinti patį pastatą – užkabinti lentelę, jog šioje vietoje buvo progimnazija, kurią baigė signatarai, nes ne visi ir palangiškiai žino, jog būtent šioje vietoje stovėjo mokykla.
Projekto autorių skaičiavimu, paminklas, be darbo sąnaudų, kainuotų maždaug 20 tūkstančių (granito dalis – apie 6-7 tūkst. eurų, plieno – 12-14 tūkst. eurų), o visos erdvės sutvarkymas – dar apie 150 tūkstančių. Kadangi tektų investuoti ir į požeminių komunikacijos tinklų perklojimą.
Projekto detales ketinama vėliau aptarti iki smulkmenų, įtraukiant ir visuomenę.
Jeigu darbai bus vykdomi pagal planą, tikimasi, kad 2018 metų Vasario 16-ąją šioje erdvėje galėtų būti įkasta simbolinė kapsulė, o paminklas visuomenei perduotas Liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną.

Jūsų komentaras:

KADA? 2017-10-30 16:36 ([email protected] / IP: 195.182.76.59)
Kur ir kada bus galima pamatyti tą projektinį pasiūlymą? Kodėl tik vienas pasiūlymas?

jonas 2017-10-23 11:34 (......... / IP: 213.103.216.120)
tinka

Taip pat skaitykite

Palangos senosios gimnazijos bendruomenė džiaugiasi reikšmingais infrastruktūros pokyčiais – antradienį, spalio 1 d., oficialiai atidarytas atnaujintas mokyklos stadionas ir sutvarkytas vidinis kiemelis. Neabejojama, jog šie pokyčiai suteiks daugiau kokybiško švietimo galimybių tiek mokiniams, tiek ir gimnazistus ugdantiems pedagogams.


Palangos savivaldybė kovo pradžioje paskelbė meninio akcento, skirto grafų Tiškevičių 200-osioms Palangos valdų įsigijimo metinėms įamžinti, projekto idėjos pirkimo konkursą.


Palangoje atidengtas paminklas paminklo Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Valstybės Prezidentui Antanui Smetonai. Paminklo atidengimo renginyje dalyvavo šalies Prezidentas Gitanas Nausėda.


Vasario 28 d., antradienį, 12 val. Palangoje bus atidengiamas paminklas Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Valstybės Prezidentui Antanui Smetonai. 


Atsižvelgiant į palangiškių prašymus, iš pagrindų sutvarkytas ir apšviestas takas, nuo Vytauto gatvės vedantis į senąsias Palangos kapines.


Kiekvienas per didįjį Kretingos gaisrą 1941 m. birželio 26 d. sudegęs namas turėjo savo ir čia gyvenusių žmonių istoriją ir tik nedaugelį jų pavyko išsaugoti.


Ministrų kabinetas trečiadienį, gegužės 26 d., pritarė Kultūros ministerijos siūlymui, kad pradžioje Vilniuje pastatyti planuotas paminklas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai būtų pastatytas Palangoje.


Kaip įamžinti kurorte valstybės atkūrimo šimtmetį, pagerbti Nepriklausomybės Akto signatarus, – ieškoma atsakymų tokiems klausimams. Juk kitąmet Lietuva minės jubiliejinę sukaktį, Palanga taip pat nori šią progą įamžinti iškilmingai. Pasiūlymų esama – sutvarkyti skverą, esantį tarp centrinio pašto ir katalikų bažnyčios bei pastatyti balto...


Praėjo jau beveik metai, kai Anapilin iškeliavo populiarus estrados dainininkas Stasys Povilaitis. Per visą šį laikotarpį būta daug įvairių diskusijų, kaip įamžinti taip Palangą mylėjusio ir šioje žemėje amžinybei atgulusio dainininko atminimą. Palangos miesto savivaldybės administracija prieš keletą savaičių paskelbė dainininko atminimo įamžinimo Palangoje idėjos...


Ar Palangą papuoš Birutės ir Kęstučio paminklas, ar visgi šis sumanymas taip ir bus vilkinamas? Palangiškiai jau išreiškė senokai savo nuomonę, dar tuomet, kai idėjos įgyvendinimu gal dar ir nevertėjo abejoti. Pas merą Šarūną Vaitkų lankęsis Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius pristatė paminklo žemaičių savanoriams maketus. Vadas pageidautų paminklo ant kalniuko S.Daukanto gatvėje....


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius