Šį vakarą visa Lietuva melsis krepšiniui ir jo dievams
Mūsų šalis vėl gyvena krepšiniu. Prancūzijoje besikaunantys Lietuvos karžygiai trečiadienį mums padovanojo Jo Didenybės Krepšinio šventės pratęsimą ir išsaugojo mūsų viltis pasidabinti Europos čempionato medaliais.
Penktadienio vakarą visa Lietuva lyg viena šeima vėl susirinks prie televizorių ir beveik dvi valandas išgyvens dar vieną rungtynių dramą. Tiesą pasakius, viltis ant mūsų vyrų krūtinių išvysti bent kokios nors prabos medalius nėra didelė. Įveikti šiame čempionate dar nė karto nesuklydusią ir tik apie auksą kalbančią Serbiją mūsų rinktinei bus nemažas iššūkis.
Net ir pralaimėjus Lietuvos laukia dar aukštesnis slenkstis kovoje dėl bronzos – tos pačios prabos medalių, kaip paguodos, sieks ir kitame pusfinalyje tarpusavyje susitikę Europos krepšinio grandai Ispanijos arba Prancūzijos rinktinės, kurios jau gerą dešimtmetį yra šios sporto šakos Senojo žemyno lyderiai.
Abejones dėl mūsų šalies rinktinės sėkmės likusiose svarbiausiose dviejuose čempionato rungtynėse didina ir Lietuvos komandos žemyno pirmenybėse iki šiol nueitas kelias. Skirtingai nuo savo būsimų varžovų, visą aštuntfinalio atrankos etapą Lietuva įveikė girgždėdama. Kad ir kaip beaukštintume iš mūsų šalies grupės ketvirtfinalį pasiekusias Čekijos ir Latvijos komandas, prieš Lietuvą Rygoje žaidusios ekipos geriausiu atveju priklauso Europos krepšinio vidutiniokams. Kiek saugesniu ir padoresniu skirtumu sugebėjome įveikti tik Latviją, o likusiose rungtynėse lygioje vietoje vis klupusią mūsų rinktinę gelbėjo tik sėkmė.
Ar prieš Europos čempionatą kas galėjo drįsti prognozuoti, kad kažkada galime pralaimėti Belgijai? Kas kad teisėjai iš mūsų pavogė rungtynių pratęsimą. Iš esmės tai nieko nekeičia. Vien mintis, kad su amžinais krepšinio autsaideriais buvusiais belgais visas 40 minučių žaisime taškas į tašką, prieš keletą metų būtų buvusi šventvagiška.
Brandesnį ir Lietuvos komandos vertą solidesnį žaidimą mūsų vyrai pademonstravo tik pirmą kartą šiame čempionate susitikę su Europos krepšinio elito atstove – Italijos rinktine, kuri prieš 11 metų pusfinalyje iš Lietuvos atėmė, ko gero, tik pirmą ir paskutinį kartą mūsų šalies istorijoje pasitaikiusią galimybę iškovoti olimpinį sidabrą, o gal net ir auksą. Tą kartą Atėnų olimpiadoje Jungtinių Amerikos Valstijų žvaigždžių rinktinę nugalėjusi Lietuva iš tiesų buvo verta olimpinių čempionų titulo.
Juo labiau, kad olimpinį finalą pasiekusi Argentinos rinktinė buvo labiau įveikiama, nei galimybė du kartus iš eilės nugalėti amerikiečius, kuriems mes atidavėme ir bronzą. Vietoj ranka pasiekiamo olimpinio aukso tą kartą teko tenkintis ketvirtąja vieta – tokia buvo 2004 metų pralaimėjimo italams kaina.
Praėjusio trečiadienio rungtynių favoritais iš anksto įvardinti italai ir šį kartą buvo pasiruošę nubraukti bet kokias mūsų viltis dėl medalių. Savo pergalės atveju jie Lietuvą netgi galėjo nustumti ne į ketvirtąją, kaip Atėnų olimpiados atveju, o į 5 Europos čempionato vietą, dėl kurios lietuviams dar būtų tekę pakovoti.
Tačiau mūsų rinktinė trečiadienį atsilaikė. Nors buvo tokių momentų, kai keletą kartų netikėtai spurtavę ir rungtynių eigą savo naudai lyg ir perlauždavę italai visus Lietuvos sirgalius jau versdavo nuleisti rankas. Tačiau banguotai tą vakarą žaidėme ne tik mes, o labiausiai reikalingu metu, baigiantis rungtynėms, Lietuvos vyrus banga išnešė į viršų.
Rezultatu 16:6 laimėjusi pratęsimą mūsų šalies rinktinė įrodė šiandien esanti stipresnė už ekonomiškai nepalyginamai pranašesnę bei 20 kartų daugiau gyventojų turinčią Italiją. Taip dėsningai šios rungtynės baigėsi ir dėl to, kad vien tik futbolu gyvenantiems italams krepšinis viso labo tėra trečiaeilis žaidimas, o Lietuvai tai – religija, kurią išpažįsta visi: nuo jauno iki seno, nuo vaikų iki net sportui abejingų moterų. Dar nuo sovietmečio laikų lietuvių tautos pasididžiavimu buvęs krepšinis yra bene vienintelė sritis, kurioje galime dominuoti visame pasaulyje. Kurioje mes galime būti lygūs, o nusišypsojus sėkmei, net pranašesni už didžiausias pasaulio valstybes.
Ar lietuvių dvasios stiprybės, kovingo charakterio, rungtynėse su italais demonstruoto meistriškumo blykstelėjimų ir iki šiol Lietuvą lydinčios sėkmės pakaks šio vakaro rungtynėse su Serbija? Rungtynėse, kurių mažiausia vertė – Europos čempionato sidabras ir tiesioginis kelialapis į olimpiadą Brazilijoje.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Spalio 9 d. 17 val. kviečiame į nepamirštamą vakarą „Poeto keliu“, skirtą paminėti poeto Adomo Mickevičiaus 225-ąsias gimimo metines.
Kaip ir kiekvienai metais, Palangos Lions moterų klubas organizuoja tradicinį labdaros vakarą „Sapnuok baltai“, į kurį Palangos gyventojus kviečia jau 15-liktą kartą.
Pastaruosius kelerius metus traumų kamuotas ir šią vasarą tašką karjeroje padėjęs, bet savo malonumui sportuojantis Renaldas Seibutis nuo krepšinio nesitraukia. Ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas teigia norintis ir toliau savo ateitį sieti su šia sporto šaka, todėl profesinį tobulėjimą tęsia studijuodamas Lietuvos sporto universitete (LSU). „Atidavus tiek metų krepšiniui būtų nelogiška ir...
Monika paslaptį nusinešė į kapus: kas nutiko vėlyvą liepos paskutiniosios vakarą?
Linas JEGELEVIČIUS, 2019 08 30 | Rubrika: Kriminalai
Palangoje gimusiam Aronui paskutinę rugpjūčio savaitę sukako 10 mėnesių, bet jau mėnuo, kai prie vaiko su veriančia širdgėla prisiglaudžia kiti – vaikelio mama Monika B. (redakcijai pavardė žinoma – L.J.) tiek pat laiko ilsisi žemės kauburėlyje Palangos kapinėse. Kas nutiko, kad pirmagimį ir gyvenimą mylėjusi jauna palangiškė tą lemtingą liepos 31-osios vakarą...
Palangos viešbučių ir restoranų asociacija vaikams surengė įsimintiną vakarą
2015 12 28 | Rubrika: Miestas
Palangos viešbučių ir restoranų asociacija (PVRA) kartu su miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistėmis gruodžio 22-ąją kavinėje-boulingePub „Riviera“ surengė labdaros vakarą mažas pajamas gaunančių Palangos šeimų vaikams. Kaip papasakojo PVRA prezidentas Darius Miklovas, vakare dalyvavo daugiau kaip 50 vaikučių iš 30 šeimų.
Švedijos karalius su karaliene Gintaro muziejuje lankėsi su „visa širdimi“
Vaidilė GEDMINAITĖ, 2015 10 26 | Rubrika: Miestas
Palangos gintaro muziejaus vyriausioji muziejininkė, nacionalinių ir tarptautinių projektų koordinatorė, laikinai einanti vedėjos pareigas Regina Makauskienė džiaugėsi, jog atsinaujinęs muziejus sulaukia kur kas didesnio lankytojų susidomėjimo nei iki jo renovacijos. Muziejumi žavėjosi ir čia apsilankę Švedijos karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija. „Nors pagal...
Šį vakarą visa Lietuva melsis krepšiniui ir jo dievams
Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 09 17 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis
Mūsų šalis vėl gyvena krepšiniu. Prancūzijoje besikaunantys Lietuvos karžygiai trečiadienį mums padovanojo Jo Didenybės Krepšinio šventės pratęsimą ir išsaugojo mūsų viltis pasidabinti Europos čempionato medaliais.
„Malūno vilų“ gyventojai rinkosi į pirmąjį kaimynų vakarą
Linas JEGELEVIČIUS, 2015 06 29 | Rubrika: Palangos nekilnojamas turtas
„Malūno vilų“ gyventojai šeštadienio pavakarę rinkosi į dar ne visai įprastą susibūrimą- kaimynų vakarą. Apie 300 vakaro svečių centrinėje miesto dalyje esančių vilų statytojas UAB „Kauno būstai“ pasiūlė linksmą programą: pasilinksminti, pasivaišinti skaniais patiekalais ir galbūt išlenkti taurelę tauraus gėrimo, dalyvauti žaidimuose...
Neskubėkim smerkti Aludės brolio: aistras dovanoja šėtonai... dievams leidus
Gediminas GRIŠKEVIČIUS, 2014 01 06 | Rubrika: Miestas
Tai buvo mano paskutinės priešvedybinės „daugiadienės aplink Tarybų Lietuvą“ su Vilniaus genijais – kurso draugu prozininku Viktoru Brazausku ir iš Skuodo arčiau bohemos olimpo Vilniuje atšuoliavusiu čigoniško gymio „šnekoriumi“ Rolandu Granausku, kuris tuomet dar net neįtarė tapsiąs lietuvių literatūros klasiku. Kai iki...
Lietuvos krepšinio trofėjai – parodoje „Lietuvos krepšiniui – 90“
„Palangos tilto informacija, 2012 09 06 | Rubrika: Sportas
Lietuvos krepšinio federacija ir Lietuvos paštas kviečia į parodą „Lietuvos krepšiniui – 90“. Nuotraukų ekspozicija lankytojams pateiks įsimintiniausius kadrus iš lietuvių krepšininkų kovų nuo 1937 iki 2011 m. Krepšinio istoriko, kolekcininko Vytauto Gudelio fotografijų paroda papildyta reikšmingiausiais Lietuvos...