Septintokės kūryba žavi ir jos mokytojus, ir rašytojus

Kai kurie žmonės jau gimsta paženklinti tam tikru talentu, – tą galima pasakyti ir apie V. Jurgučio pagrindinės mokyklos septintos klasės mokinę Mūzą Svetickaitę. Mergina rašo eilėraščius, atimančius žadą ne tik jos mokytojams, bet ir profesionaliems poetams. Paskutinis jos laimėjimas – aukščiausias jos pasiekimas iki šiol (neabejotina, jog jų bus dar ne vienas).Ji Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso poezijos sekcijoje pelnė antrąją vietą. Jau vien patekimas į šio konkurso finalą – laimėjimas.

Vienintelė tokia
Kaip pasakojo jaunoji poetė, vien patekti į šio konkurso finalinį etapą yra didžiulis laimėjimas, nes iš visos Lietuvos pateko tik 25 mokiniai į minėtą poezijos sekciją. Kandidatų būta šimtas.
„Pradžioje geriausius savo mokinius atrenka mokyklos, o iš jų į finalinį etapą kviečiami patys geriausi. Jau ir pernai buvau patekusi į finalinį etapą, tuomet laimėjau ketvirtąją vietą, o šiemet pavyko pelnyti sidabro medalį“, – apie savo pasiekimą pasakojo Mūza.
Apskritai Mūzos amžiaus mokinių į šį etapą nekviečiama, o Mūza savo kūryba sužavėjo komisijos narius ne pirmus metus. Jaunoji poetė pasidžiaugė, jog galimybė sudalyvauti šiame konkurse suteikia tobulėjimo, visgi darbus vertina literatūrologai, rašytojai, kurie mokinių kūrybą išnarsto „po kaulelį“.
„Žinoma, tokie konkursai suburia ir bendraminčius, skatinama bendrystė, galime pabendrauti vienas su kitu. Iš Palangos į poezijos sekciją patekau aš viena, tad smagu buvo sutikti tokių pat poezijos mėgėjų“, – pripažino septintokė, kurios kūryba – išties išskirtinė.
Susirinkę mokiniai ne tik turėjo galimybę pabendrauti su profesionalais, savo bendraamžiais, bet ir sudalyvauti viešuose skaitymuose, aplankė Vilniuje labiausiai lankomus objektus.

Palanga jaunai poetei itin tinka
Mūza – dar visai jaunutė, tačiau jos poezija – lyg suaugusio žmogaus. Ji atskleidė, jog jau ir esminių lūžių jos kūryboje būta.
„Pajaučiau, jog kūryba pasikeitė kažkur penktoje klasėje. Tuomet daug skaičiau kultūrinių leidinių, spaudos, manyje vis kaupėsi, kaupėsi ir kažkas tarsi persivertė. Bet taip turėjo būti, be jo, tikiu, nebūčiau pasiekusi šiandieninių laimėjimų“, – įsitikinusi jauna, tačiau itin brandi jauna mergina.
Pasiteiravus, kokių poetų kūrybą ji pati mėgstanti paskaityti, Mūza įvardijo šiuolaikinių autorių G. Norvilo, D. Kajoko, R. Stankevičiaus kūrybą.
Lietuvių kalbos mokytoja Loreta Kulienė pripažino, jog vos tik susipažinus su Mūza ji pastebėjo, kad tai – išskirtinė mergaitė, turinti nepaprastą talentą. „Ir tiesą pasakius, kai pirmą kartą skaičiau jos eilėraščius, aš labai nustebau, nes tai buvo ne mažos mergaitės kūryba, o brandžios moters. Net pasvarsčiau, kad gal ne jos tai parašyta. Bet ją pažinus nebekilo abejonių. Išskirtinė branda, socializacija, išskirtinis mąstymas. Skiriasi nuo kitų vaikų. Nes kas yra talentas? Dievo duotybė, įkvėpimas. Mūzai jo tikrai nepagailėta“, – savo mokinę gyrė mokytoja.
Kaip mokytoja Loreta pasvarstė, daug įtakos Mūzos kūrybai padarė tėvai, kadangi jie kartu su dukra nuo mažens lanko įvairius kultūrinius renginius, parodas, koncertus, užsako jai kūrybinius leidinius, taip savaime mergaitė vis gilino slypinčius savo kūrybinius klodus. „Vienas lauke – ne karys. Būtina susitelkti ir tėvams, ir mokytojams, ir visai bendruomenei, ugdant jaunuosius talentus. Ir Palanga, manau, Mūzai labai tinkamas miestas – čia vyksta įvairių renginių, ir kultūrinių erdvių jau nemažai yra. Mūsų miestas taip pat nuo seno vadinamas literatų miestu“, – pastebėjo mokytoja.

Viskam reikia pastangų
Mūza patvirtino, kad nuo mažens ji su tėvais išties lankosi įvairiuose renginiuose, tačiau pastaruoju metu jai jau nebereikia nukreipimo, kur mieliau apsilankytų, ji jau renkasi pati. „Aš jau pati atsirenku, kokie žurnalai man labiau patinka, kur norėčiau mieliau apsilankyti. Viskas jau iš manęs pačios eina, jau poreikis atsiradęs tam tikrų dalykų. Niekada nebuvo nenoro kur nors apsilankyti, man visada labai patikdavo, tą tėvai ir pastebėjo. Esu su tuo užaugusi, nebeįsivaizduoju gyvenimo be to“, – tikino išties labai brandi jauna asmenybė.
Jos lietuvių kalbos mokytoja atskleidė, jog Mūzai sekasi ne tik lietuvių kalba, kaip būtų galima numanyti, bet visi dalykai. Ji mokosi vien dešimtukais.
Pasiteiravus, galbūt sunkiau įveikti ne literatūrines užduotis, mergina patikino, kad bet kokioje veikloje reikia stengtis. „Žinoma, reikia dirbti. Net ir eilėraštį parašius, vėliau tenka dar ilgai prie jo padirbėti, kad jis būtų suprantamas ne tik man, bet ir skaitytojui. Daug laiko užtrunka“, – patikino M. Svetickaitė.

„Ar būsiu gera mokytoja?“
Mokytoja neslėpė, jog gabių vaikų ji turėjusi ne vieną, bet tokio talentingo vaiko kaip Mūza – dar niekada. „Kai Mūza pradėjo mokytis mano klasėje, aš net išsigandau, ar būsiu pakankamai gera mokytoja jai. Kai pirmą kartą perskaičiau Mūzos eilėraščių, kitiems parodžiau, klausdama, ar jie patikėtų, jog tai septintokės kūryba. Ji įkvepia“, – nusišypsojo prisiminusi lietuvių kalbos mokytoja. Mūza Palangos V. Jurgučio pagrindinėje mokykloje mokosi pirmus metus. Iki tol su tėvais ji gyveno Panevėžyje, Palangoje leisdavo tik vasaras.
„Seniai svajojome gyventi Palangoje nuolat. Nei vienos vasaros neatsimenu be Palangos“, – sakė Mūza.
Pasiteiravus, ar jai reikia įkvėpimo, gal bet kada jau galinti sukurti eilėraštį, mergina patvirtino, kad taip vis tiek neišeina. „Turi būti dzingtelėjimas, kad galėčiau parašyti. Žinoma, mintys gali aplankyti bet kuriuo metu, tuomet, nesvarbu kur bebūčiau, galiu ir rašyti. Net neaišku, kas kartais sukelia minčių antplūdį. Bet, kaip minėjau, parašyti man nėra sunku, tačiau vėliau tenka prie kiekvieno jų dar gerokai padirbėti. Visgi rašau ne tik sau, noriu, kad ir skaitytojai suprastų, ką eilėraščiu norėjau parašyti“, – prisipažino jauna kūrėja.
Mūza svajoja studijuoti literatūrologiją, būti rašytojų sąjungos dalimi ir, žinoma, rašyti, rašyti, nes jos kūrybiniai klodai – tikrai neišsemiami.