Seniūne, duok pinigų asbesto stogui pakeisti!
Nors apie asbesto kenksmingumą Lietuvoje kalbėta daug, tačiau savivaldybės dar nesiima konkrečių priemonių, jog šiferiu dengti stogai, kuriuose yra asbesto, būtų sunaikinami kuo greičiau, o jie būtų pakeičiami sveikatai nepavojingais stogais. Nors prieš porą metų buvo garsiai šnekėta, kad senų, turinčių asbesto stogų keitimui Vyriausybė skirs lėšas, bet tokie ketinimai užstrigo valdžios koridoriuose. Šventosios seniūną Eugenijų Čilinską neseniai pribloškė seniūnijos gyventojos reikalavimas seniūnijai skirti lėšų moters asbestinio stogo keitimu nauju. Seniūnas puolė aiškintis, ar jis pro ausis praleido Vyriausybės nutarimą, kurio, tiesą pasakius, dar nebuvo.
Išpūstas burbulas?
Nuodingo vėžinius susirgimus sukeliančio asbesto turi apie 70 procentų Lietuvos provincijos stogų, dengtų šiferiu. Jo turi ir visuomeniniai pastatai, gyvenamieji būstai, kuriuose panaudota šios cheminės medžiagos, klastingai ėdančios žmonių sveikatą.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas 2008 metų balandžio pradžioje sudarė darbo grupę, pasinaudodama ES teikiamomis finansinėmis galimybėmis, turėjo sudaryti programą, leidžiančią gyventojams pretenduoti į europines lėšas keisti asbestinius stogus. Tačiau kol ji nėra sukurpta, nei Palanga ar Šventoji negali skirti gyventojams lėšų atsikratyti asbesto stogais.
„Šiuo metu žmonės, norintys atsikratyti asbesto stogų ir gauti už tai kompensaciją turi registruotis, užpildyti tam skirtus blankus ir laukti. Deja, savivaldybė dabar tam neturi lėšų. Kol kas dėl kompensacijos kreipėsi apie penkiolika žmonių, bet dar net neaišku, ar ši kompensacija išvis bus“,- kalbėjo Palangos savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Vizgirdas.
Pasak V. Vizgirdo, pagal 2008 metų balandžio mėnesio programą yra numatytos priemonės, kaip saugiai pašalinti asbesto gaminius. Tačiau tai tik siūlymas, kuris bus įgyvendintas, jei tik savivaldybė turės pinigų. „Dažniausiai Palangos savivaldybė tokiems „niekams“ pinigų neturi“, - sakė V. Vizgirdas.
Aplinkos apsaugos ministerijos Palangos miesto agentūros inspektorius Vaclovas Kazragis mano, kad asbesto stogų problema - išpūstas didelis burbulas. „Nėra labai didelės žalos aplinkai dėl asbesto. Žmonės šimtus metų gyveno namuose su šiferio stogais, kuriuose yra asbesto, ir kas nutiko? Tiesiog Lietuvai, įstojus į Europos Sąjungą, atsiranda ir papildomų reikalavimų, kurie nėra visiškai pagrįsti“,- svarstė V. Kazragis.
Gali stipriai pakenkti
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos skyriaus vedėjas Remigijus Kučiauskas dėstė: „Asbestas yra mineralinė medžiaga, kuri yra naudojama labai plačiai – buitinėje technikoje, transporte, laivuose ir panašiai. Viena iš medžiagų yra šiferis, kuriame yra asbesto dalelių, tačiau jos pavojingos yra tik tada, kuomet yra skaldomas, šlifuojamas, laužomas šiferis. Šio proceso metu išsiskiria asbesto dalelės, kurios plika akimi yra nematomos ir įkvėpus jos patenka į žmogaus kvėpavimo sistemą ir ten pasilieka. Būdo pašalinti jų nėra“.
Kaip pasakojo R. Kučiauskas, asbesto dalelės, išbuvusios apie 20-30 metų žmogaus kvėpavimo sistemoje, gali labai stipriai pakenkti. Būtent tuomet gali išsivystyti asbestozė arba kvėpavimo takų vėžys. „Dažnai asbestas yra prilyginamas gyvsidabrio pavojingumui. Todėl žmonės gyvenantys po šiferiniu stogu tikrai neturi baimintis, jog jie susirgs kokia nors pavojinga liga. Svarbiausia, sugalvojus keisti stogą, jo neplėšyti ir nedraskyti, tuomet asbesto dalelės nepateks į žmogaus kvėpavimo sistemą“,- patarė R. Kučiauskas.
Anot jo, logiškas palyginimas asbesto su gyvsidabriu. Juk žmonės savo termometrų neišmeta vien todėl, jog ten yra gyvsidabris. Kaip žinoma, jis pavojingas tik tuomet, kai termometras sudūžta ir išsilieja gyvsidabris. Toks pat principas ir su šiferiu – padengtas ant stogo jis nekenkia, o jeigu jį laužysime, šlifuosime, tuomet išsiskyrusios asbesto dalelės bus pavojingos net žmogaus gyvybei.
„Asbestas yra labai plačiai paplitęs, nes tai labai atspari medžiaga: ji nedega, atspari rūgštims, turi puikias šilumos bei elektros izoliacijas. Būtent dėl šių priežasčių jis ir buvo panaudotas stogo dangai. Todėl kažkokios būtinybės greitai pasikeisti šiferinį stogą nauju, tikrai nėra, tačiau patartina“,- kalbėjo R. Kučiauskas.
Kol kas - tik politikų pažadai
Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas nesuvokia pažadų gyventojams esmės: „Politikai pažada, jog žmonėms bus kompensuojama už asbesto stogo utilizavimą ir visi „sujuda“. Žmonės turi pildyti kažkokius blankus, už kuriuos neva gaus kompensaciją, tačiau kokią, iš kur ir kada neaišku. Manau, kad žadėdami kompensacijas, galėtų apmokėti bent šiferio išvežimą į pavojingų atliekų įmonę, nes dabar ši paslauga kainuoja didelius pinigus“,- kalbėjo E. Čilinskas.
Vienintelė atliekas renkanti, sauganti, šalinanti ir naudojanti įmonė yra „Toksika“, įsikūrusi Klaipėdos rajone, Priekulės seniūnijoje, Dumpių kaime. „Žmonės gali atvežti pavojingas atliekas patys, tačiau saugiai gabenant arba atvyksta mūsų darbuotojai ir surenka, išveža pavojingas medžiagas patys, tačiau tai kainuoja nemažai pinigų. Kaina priklauso nuo medžiagos kiekio, svorio“,- pasakojo „Toksikos“ direktorius Stasys Vasiliauskas.
Kaip pasakojo S. Vasiliauskas, atvežus pavojingas atliekas yra vykdoma registracija, surašomas lydraštis, jog ši medžiaga buvo saugiai priduota. „Patariame žmonės saugoti šį lydraštį, nes gal ateityje valstybė kompensuos už šių medžiagų saugų sunaikinimą“,- kalbėjo S. Vasiliauskas.
Tačiau kaip teigė Palangos savivaldybės komunalinio ūkio skyriaus vyresnysis specialistas V. Vizgirdas, kai kurie žmonės nesuvokia kompensacijos esmės. „Kompensacijos, jei jos šiam tikslui bus skirtos, bus duodamos ne naujo stogo padengimui už savivaldybės lėšas, o dalis lėšų bus gyventojams grąžinta už tai, jog buvo sunaikinta pavojinga asbesto medžiaga. Žmonės neturi dėti visų vilčių į tai, jog savivaldybė privalo pakeisti jų šiferines stogų dangas“,- paaiškino V. Vizgirdas.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Palangiškiai apie krentančias bombas ar raketas negalvoja – daugelis nesutinka, kad daugiabučio gyvenamojo namo rūsyje būtų bendro naudojimo priedangos
Linas JEGELEVIČIUS, 2024 09 28 | Rubrika: Miestas
Jeigu kada nors išauštų diena X – Lietuvą užpuolus agresoriui ir pasipylus raketoms – gyvenimas pasikeistų neatpažįstamai – palangiškiams teks skubėti slėptis. Žinoma, neduok Dieve, kad tai kada nors įvyktų, tačiau, anot senolių išminties, atsarga gėdos nedaro. Kaip išsiaiškino „Palangos tiltas“, šiuo metu Palangos savivaldybėje yra patvirtinta 21 priedanga, jose laikinai prisiglausti...
Sulaukti 100 metų pavyksta toli gražu ne kiekvienam. Vis dėlto Lietuvoje yra net apie 350 šimtamečių, o ilgiausiai mūsų šalyje gyvenusios moters amžius yra išties įspūdingas.
Priversti nuolat atostogauti, nors turi daug darbų – Eglė ir Ruslanas iš Šventosios
Linas JEGELEVIČIUS, 2022 08 24 | Rubrika: Jūros vaikai
Kad viešojoje erdvėje pastaruoju metu vis dažniau pokšteli Šventosios vardas, „kalti“ du Palangos miesto savivaldybės naujakuriai – Eglė ir Ruslanas. Jis – scenaristas-režisierius, ji – jo žmona ir prodiuserė, o suskaičiuoti jų renginius, organizuotus nuo atsikėlimo į Šventąją praėjusių metų rudenį iki metų pabaigos, ir vienos rankos pirštų, matyt, neužteks.
Renkami duomenys apie asbesto turinčių gaminių kiekį Palangos miesto savivaldybėje
2022 01 12 | Rubrika: Miestas
Palangos miesto savivaldybės administracija renka duomenis apie savivaldybės teritorijoje esantį asbesto turinčių gaminių kiekį.
Valdas Pakusas, Palangos miesto botanikos parko direktorius: „O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“
Linas JEGELEVIČIUS, 2021 03 17 | Rubrika: Miestas
Palangos miesto savivaldybė purtosi minties leisti jūroje ar Botanikos parke barstyti mirusio žmogaus kremuotų palaikų pelenus, tačiau Valdas Pakusas sakė „Palangos tiltui“: „„O kas gali užtikrinti, kad ir dabar kur nors parke nėra išbarstyti kieno nors pelenai?“ Skaitykite visą straipsnį penktadienį „Palangos tilte“.
Šventosios jūrų uostui skirta ES parama, tačiau varžybos dėl „liūto dalies“ pinigų dar laukia 3
Linas JEGELEVIČIUS, 2019 07 19 | Rubrika: Miestas
Liepos 12-ąja Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos priemonių projektų atrankos komiteto posėdyje nuspręsta Palangos miesto administracijos projektui „Žvejybos infrastruktūros plėtra Šventosios jūrų uoste“ skirti 1,7 milijono eurų paramą. Tačiau pinigai nebuvo skirti lengva ranka – anot PT šaltinio, vienas posėdžio dalyvis...
Su dviem ratais, nors ir išsinuomotais, kurorte greičiau nei keturiais!
Alfredas PUMPULIS, 2011 07 05 | Rubrika: Jūros vaikai
Koks transportas vasarą pats populiariausias? Taip. Dviračiai. Ne kiekvienas poilsiautojas, atvykęs į Palangą, turi galimybę atsivežti dviratę transporto priemonę. Vienintelė išeitis - jį išsinuomoti. „Liepos mėnesį dviračių čia nebūna, visi kažkur važinėja, o mes dviračių nuomos punkte dirbame dviese. Viena pildo popierius, kita nuomoja dviračius, kitaip spėti ...
Seniūne, duok pinigų asbesto stogui pakeisti!
Ugnė RAUDYTĖ, 2010 11 02 | Rubrika: Miestas
Nors apie asbesto kenksmingumą Lietuvoje kalbėta daug, tačiau savivaldybės dar nesiima konkrečių priemonių, jog šiferiu dengti stogai, kuriuose yra asbesto, būtų sunaikinami kuo greičiau, o jie būtų pakeičiami sveikatai nepavojingais stogais. Nors prieš porą metų buvo garsiai šnekėta, kad senų, turinčių asbesto stogų keitimui Vyriausybė skirs lėšas, bet tokie ketinimai užstrigo valdžios...
Kurorto visuomenės sveikatai – pinigų mažiau
Dalia JURGAITYTĖ, 2010 04 07 | Rubrika: Miestas
Baigiantis pirmajam metų ketvirčiui, valdžia patvirtino šiųmetę visuomenės sveikatos rėmimo specialiąją programą, kuriai įgyvendinti skirta 168,3 tūkst. litų. Pernai kurorto visuomenės sveikatai remti lėšų skirta net šešiolika tūkstančių litų daugiau. Pasak Palangos miesto savivaldybės gydytojos Linos Riaubaitės, sumažėjus miesto biudžetui, sumenko ir lėšos įvairioms sveikatos programoms...