Šeimos planas: kaip pasiruošti ekstremaliosioms situacijoms

Nelaimės dažniausiai užklumpa netikėtai, todėl svarbu iš anksto aptarti su šeima veiksmų planą. Ką darytumėte, jei staiga tektų palikti namus, nutrūktų ryšys ar būtų būtina kuo skubiau evakuotis? Anot specialistų, šeimos ir bendruomenės pasiruošimas yra esminis veiksnys, galintis padėti išvengti chaoso ir užtikrinti žmonių saugumą.

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) patarėjo Donato Gurevičiaus, nelaimės metu nėra laiko improvizuoti. „Jei įvyktų ekstremalioji situacija, būtina aiškiai žinoti, kur susitiksite su artimaisiais, kaip komunikuosite ir kur slėpsitės ar evakuositės. Tai iš anksto aptarti veiksmai, kurie gali išgelbėti gyvybes“, – teigia ekspertas.

Mobilusis ryšys ne visada gali veikti – telefonai gali išsikrauti, juos galite pamesti ar tiesiog gali nepavykti prisiskambinti. Todėl šeimos planas turėtų būti ne tik aptartas, bet ir užrašytas – aiškus veiksmų planas turėtų būti visiems šeimos nariams lengvai pasiekiamas, pavyzdžiui, prisegtas prie šaldytuvo.

Pagrindiniai šeimos plano aspektai

Kad planas būtų efektyvus, PAGD patarėjas D. Gurevičius išvardija keletą esminių aspektų.

Pirma, susitikimo vieta – jei nelaimės metu šeimos nariai bus skirtingose vietose, kur jie susitiks? Patariama susitarti dėl bent dviejų tokių vietų: vienos – netoliese (saugi vieta šalia namų, pavyzdžiui, po evakuacijos kilus gaisrui), kitos – keliasdešimties kilometrų spinduliu nuo namų (susitikimo vieta po evakuacijos iš gyvenamosios vietovės), tai gali būti namai, giminaičių būstas arba kita iš anksto sutarta vieta.

Antra, evakuacijos keliai – jei tektų palikti namus, kokiu maršrutu judėsite ir kokių alternatyvų turėsite? Svarbu numatyti ne tik pagrindinius, bet ir atsarginius evakavimosi kelius bei būdus.

Trečia, išvykimo krepšys – kas bus atsakingas už jo paėmimą? Kiekvienas šeimos narys turėtų žinoti, kur jis laikomas ir kas jame yra.

Ketvirta, kontaktiniai asmenys – svarbu turėti ne tik artimųjų telefonų numerius savo telefone, bet ir jų užrašytas kopijas, nes didelės nelaimės metu mobilusis ryšys gali būti perkrautas ar nepasiekiamas. Taip pat naudinga susitarti su artimaisiais ar draugais, gyvenančiais kitoje vietovėje, kad jie galėtų būti tarpininkais, jei šeimos nariams nepavyktų iš karto susisiekti tarpusavyje.

Penkta, evakavimo punktai, kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos – kur evakuositės, jei staiga dėl grėsmės reikės palikti namus, ar slėpsitės, jei reikės apsisaugoti nuo oro pavojaus? LT72.lt svetainėje, o nuo šiol – ir už Europos Sąjungos lėšas sukurtoje mobiliojoje programėlėje galima rasti žemėlapį su nurodytomis priedangomis, kolektyvinės apsaugos statiniais ir gyventojų evakavimo punktais. Esant interneto ryšiui, atidarius programėlę išmaniajame įrenginyje duomenys kiekvieną kartą yra išsaugomi ir atnaujinami. Paskutiniai duomenys vėliau rodomi net ir be interneto ryšio. 

Planas turi būti išbandytas praktiškai

Vien tik surašyti planą nepakanka – būtina jį išbandyti realiomis sąlygomis. „Tarnybos nuolat rengia pratybas, tad ir šeimos turėtų pasitikrinti savo planą praktiškai. Tai galima padaryti, pavyzdžiui, organizuojant bendrą šeimos žygį su išvykimo krepšiu – taip išsiaiškinsite, ar kuprinė nėra per sunki, ar joje esantys daiktai tikrai reikalingi, kiek galite nueiti su turimomis atsargomis“, – pataria D. Gurevičius.

Be to, svarbu reguliariai atnaujinti planą – keisti susitikimo vietą, jei pasikeitė gyvenamoji aplinka, patikrinti, ar visi šeimos nariai dar prisimena susitarimus. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad normalu iš anksto ruoštis ne tik karinėms grėsmėms, bet ir kitoms netikėtai galinčios nutikti nelaimėms – gaisrams, potvyniams, audroms ar net pramoninėms avarijoms, dėl kurių gali tekti skubiai evakuotis.

Bendruomenių vaidmuo ekstremaliose situacijose

Nors šeimos pasiruošimas ekstremaliosioms situacijoms yra būtinas, ne mažiau svarbus ir vietos bendruomenių aktyvumas. Pasak Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkės Eglės Juozapavičienės, šiuo metu daugelis bendruomenių Lietuvoje dar nėra tinkamai pasiruošusios veikti kilus krizei.

„Deja, bendruomenių pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms vis dar yra nepakankamas. Yra parengti savivaldybių ekstremaliųjų situacijų planai, tačiau vietos bendruomenės retai kada pačios imasi iniciatyvos aktyviai ruoštis galimoms grėsmėms. Nors pasitaiko pavienių atvejų, kai bendruomenės organizuoja pirmosios pagalbos mokymus ar įrengia priedangas, tai vis dar nėra pakankamai išplėtota praktika“, – sako E. Juozapavičienė.

Vietos bendruomenės gali atlikti itin svarbų vaidmenį padėdamos labiausiai pažeidžiamiems žmonėms: vienišiems senjorams, žmonėms su negalia ar daugiavaikėms šeimoms. „Kadangi bendruomeninės organizacijos veikia konkrečiose vietovėse, jos geriausiai žino, kokios pagalbos reikia jų nariams. Pagalba gali apimti įvairias sritis – nuo informacijos sklaidos ir ryšio palaikymo iki materialinės paramos ar tam tikrų paslaugų teikimo“, – pabrėžia E. Juozapavičienė.

Didžiausi iššūkiai

Vienas didžiausių iššūkių, anot pašnekovės, yra žmonių pasyvumas ir įsitikinimas, kad už pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms atsakingos tik valstybinės institucijos: „Daugeliui trūksta supratimo, kad pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms yra kiekvieno žmogaus ir bendruomenės atsakomybė. Taip pat trūksta aiškaus koordinavimo tarp bendruomenių, savivaldybių ir valstybinių institucijų, todėl krizės atveju gali kilti problemų greitai reaguojant ir padedant tiems, kam labiausiai reikia pagalbos.“

Bendruomenės vis dažniau imasi iniciatyvų, tačiau tam, kad jos galėtų veikti efektyviau, reikalingas didesnis valstybės ir savivaldybių palaikymas. „Bendruomeninės organizacijos jau dabar daro labai daug savanoriškais pagrindais, tačiau atėjo laikas užtikrinti, kad jos gautų tinkamų įrankių ir finansavimą. Jei norime, kad Lietuva būtų geriau pasiruošusi krizėms, turime stiprinti bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų, savivaldybių ir vietos bendruomenių“, – apibendrina E. Juozapavičienė.

Svetainėje LT72.lt rasite šeimos plano pavyzdžių, išvykimo krepšio sąrašą ir kitos svarbios informacijos apie pasirengimą nelaimėms. Nuo šiol kviečiame parsisiųsti ir išbandyti mobiliąją programėlę LT72, kurioje rasite svarbių žemėlapių, pasitikrinsite žinias išsprendę testą ar peržiūrėsite kitą pasirengimui svarbią informaciją.

Informacija parengta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užsakymu.