Seimo nariui Rusijoje teko atremti kaltinimus dėl lietuvių neapykantos rusams

„Už ką jūs, lietuviai, taip nekenčiate Rusijos ir rusų? Ką mes blogo jums padarėme – juk tiek metų kartu gyvenome“, – tokie ir panašūs klausimai po daugiau kaip dviejų savaičių, praleistų Rusijoje, naršant jos platybes nuo Maskvos iki Tverės, jau nebestebino Seimo nario Prano Žeimio. „Propagandos mašina ten „įsukta“ kaip reikiant. Įsijungęs televizorių, tik ir tegirdi, kad Vakarai, vos ne Lietuvai diriguojant, nori suskaldyti ar ant kelių parklupdyti Rusiją. Jos kariai Ukrainoje, žinoma, gina vietos rusus nuo vietos nacionalistų. Baisu pagalvoti, kad rytoj per jų televizorių gali išgirsti, kad rusai puolami ir Baltijos valstybėse, todėl ir juos reikia ginti“, – „Palangos tiltui“ pasakojo politikas, liepą kartu su žmona Rusijoje, Staržoko mieste, lankęs jau 84-erių sulaukusią uošvę.

Rusai garbina Vladimirą Putiną

„Tokios rusų nuotaikos mūsų atžvilgiu – labai naujos. Teko nekart ir anksčiau Rusijoje lankyti žmonos giminaičius, bet tokių priešiškų nuotaikų niekada nebuvo“, – prisipažino P. Žeimys.

Dar iki Rusijos atsakomųjų ekonominių sankcijų Rusijoje lankęsis politikas abejoja dabartinių Europos Sąjungos ir Amerikos ekonominių sankcijų prieš Rusiją veiksmingumu.

„Akivaizdu, kad tokia maža šalis, kaip Lietuva, gerokai greičiau pajuto Rusijos ekonominių sankcijų padarinius. Girdėjau, kad jiems taikomų ekonominių sankcijų eiliniai rusai dar nelabai jaučia. Gali būti, kad Rusija realiai kai kurių sankcijų poveikį pajus tik po kelerių metų“, – sakė politikas.

Kelionėje jis drąsiai įsiveldavęs į politinius debatus su Rusijos militaristiniams užmojams pritariančiais rusais, bet abi pusės po karštų ginčų likdavusios prie savo nuomonės.

„Į savo prezidentą devyni iš dešimties rusų, su kuriais teko bendrauti, kreipiasi kaip į savo tėvą – sako „mūsų prezidentas“. Patinka mums ar ne, bet rusai labai žavisi Vladimiru Putinu, kad jis gina „didžiosios Rusios“ istoriją, jie įsitikinę, kad Kijevas istoriškai jiems priklauso. O didžiausias priešas – Amerika, neva siekia suskaldyti Rusiją. Tokios nuotaikos – ir Maskvoje, kurioje teko kalbėtis su išsilavinusiais žmonėmis, ir provincijoje. Ką jau kalbėti apie Ukrainos okupaciją, kai daugelis pašnekovų ten įsitikinę, kad ir Baltijos valstybės 1940-aisiais „savanoriškai“ įstojo į Sovietų Sąjungą“, – sakė politikas.

Dar iki Rusijos sankcijų paskelbimo Rusijoje lankęsis palangiškis, pasakojo, kad Tverės ir Staržoke, kuriame, nutolusiame nuo Maskvos apie 300 kilometrų, gyvena apie 70 tūkstančių gyventojų, parduotuvėse dar pernai rasdavęs daugybę lietuviškų produktų, net Palangoje pagamintų konservų.

„Šiemet tepastebėjau tik estiškų sūrių, bet lietuviškų gaminių, deja, jau ne. Nustebino, kad lietuviški mėsos gaminiai Rusijoje yra skanesni nei skirti Lietuvos rinkai. Ir, be to, truputį pigesni“, – pasakojo P. Žeimys.

Anot jo, pieno produktų kainos aplankytose vietose – panašios į kainas ir Lietuvoje. „Šiemet, man pasirodė, kad parduotuvėse yra gerokai daugiau vietos produkcijos. O geresnė pieno ar mėsos produkcija, iki sankcijų paskelbimo, „nutūpdavo“ Maskvos ir kitų didžiųjų Rusijos miestų parduotuvėse. Bet liepą tikrai nepastebėjau jokio maisto trūkumo parduotuvėse“, – sakė pašnekovas.

Dažnai Rusijoje besilankantis politikas sakė, kad prieš 20 metų Rusijos provincijos parduotuvėlės atrodė klaikiai: „Numesta, būdavo, kelios silkės, kalnas sviesto pūpso, pieną iš bidono pilstė, degtinės lentynos, o aplink – tuščia. Dabar jų prekybos centrai tviska, o maisto parduotuvės, net Staržoke, mažame miestelyje, dirba net visą parą“.

Karo veteranams – ypatingas valstybės dėmesys

P. Žeimio uošvė – Antrojo pasaulinio karo veterano, jau iškeliavusio Anapus, našlė. Jos pensija, lietuvių pensininkų akimis, įspūdinga – apie 25 tūkst. rublių, tai yra šiek tiek virš 1800 litų.

Pagal Rusijos įstatymus, mirus antrojo pasaulinio karo dalyviui, jo sutuoktinis ar sutuoktinė turi teisę atsisakyti savo pensijos ir pasirinkti mirusio sutuoktinio pensiją.

„Mano uošvė taip ir padarė. Be to, į šią sumą įeina dar ir pusė jos uždirbtos pensijos. Eilinių rusų pensijos – panašios į lietuvių. Jei ne sutuoktinio karo veterano pensija, dirbusi valytoja, į rankas ji kitaip gautų apie 800. Daugumos eilinių rusų pensija svyruoja nuo 800 iki 1500 litų“, – sakė Seimo narys.

Užtat komunaliniai rusų mokesčiai, degalai – gerokai mažesni nei Lietuvos gyventojų. Litras dyzelinio kuro Rusijoje tekainuoja 2,10 lito. Benzinas – apie 2,15 litų už litrą, ir kainos skirtumas už A-95 ir A-98 benziną yra vos keli centai. „Rusiškų degalinių stengiausi vengti, nes jos – netvarkingos. Bet Rusijos keliuose – pilna ir „British Petroleum“, „Statoil degalinių, kuriose ir pyliausi degalų“, – pasakojo P. Žeimys.

Kilovatas elektros kainuoja apie 25 lietuviškus centus, už maždaug 40 kvadratinių metrų kambariuko šildymą reikia pakloti žiemos mėnesį apie 120 litų. „Bet Rusijoje visi gauna vienodas sąskaitas – iš jų nėra išskaičiuotos kokios nors kompensacijos. Jei kam nors jos priklauso, gauna iš socialinės rūpybos skyriaus vadinamąją socialinę kortelę, kuria ir susimoka už visas taikomas lengvatas. Bet, žinoma, tie pinigai negali būti naudojami kitoms reikmėms“, – pasakojo politikas.

Į tokią socialinę kortelę pervedamos ir valstybės lėšos – apie 1500 litų vienam asmeniui per mėnesį – vaistams ir gydymo paslaugoms kompensuoti. Bet jas Rusijoje turi anaiptol ne visi pensininkai ar neįgalieji.

„Tai išties daug, bet vaistai Rusijoje – labai brangūs. Pats įsitikinau“, – pastebėjo P. Žeimys.

Rusijoje pigesnė ir elektronika, nes ji, net su visame pasaulyje žinomais prekių ženklais – Dell, Lenovo – yra pagaminta pačioje Rusijoje.

Bet rusų gyvenimo kokybė stipriai priklauso nuo šalies karinio biudžeto. Jam gerokai išaugus, išlaidoms karinėms reikmėms, anot jo, jau vyksta diskusijos dėl socialinės reformos šalyje. Pavyzdžiui, siūloma neleisti pensijų kaupti privačiuose pensijų fonduose.

Lietuvoje – geriausi keliai

Anksčiau P. Žeimiui į akis nuolat krisdavęs didelis rusų polinkis kilnoti taurelę. „Prieš, pavyzdžiui, 20 metų, kur Rusijoje benuvažiuosi, kur besustosi ar pasisuksi, negalėjai nepastebėti, kad žmogelis stipriai yra „užmynęs ant degtinės kamščio“. Bet per pastaruosius metus padėtis pasikeitė į gera. Liepą Rusijos keliais įveikiau apie 1800 kilometrų, teko daug vietų aplankyti, bet nepastebėjau akivaizdžiai įkaušusių. O, va, įvažiavus į Lietuvą, Zarasų rajone, trys jauni vyriokai – kaip pėdai dienos metu. Liūdna dėl tokių lietuvių“, – pastebėjo P. Žeimys.

Politikas sako nežinąs, ką Seimo nariai galėtų dar sugalvoti, kad Lietuvoje dar labiau pažabotų alkoholio vartojimą.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Rusijos keliais vasarą riedėjęs vyras sako, kad būtent juose supratęs, jog lietuviai gyvena gan pasiturinčiai. „Pas mus keliai – geriausi. Ta prasme, mes gyvename vieną kartą geriau už estus, o už rusus – tūkstantį kartų“, – palygino P. Žeimys.

Rusijoje, anot jo, yra ir puikių kelių, pavyzdžiui, magistralė tarp Maskvos ir Peterburgo, tačiau ji būdavo nuolat „užkimšta“. Ir dieną, ir naktį. „Vilkikų eilės, įvažiuojant į Maskvą, net vėlų vakarą, buvo nusidriekusios apie 50-60 kilometrų“, – prisiminė pašnekovas.

Kelias tarp Maskvos ir Latvijos–Rusijos pasienio taip pat džiugino patyrusį vairuotoją, bet nuotaika apsiniaukė įvažiavus į Latviją. „Vaizdžiai pasakius, kelias ten toks, kaip pas mus iš Būtingės – į Liepoją. Bjaurus: lopas ant lopo, duobė – po duobės, – apibūdino. – Matyt, latviai nemoka įsisavinti keliams gerinti skiriamų europinių lėšų“.

P. Žeimys sakė gan jaukiai jautęsis Rusijoje, nors žiniasklaidos puslapiuose mirgėte mirgėjo neigiamai linksniuojamas Lietuvos vardas.

Rusijos keliuose politikas atkreipė dėmesį, kad juose mažoka automobilių, net ir krovininių, su latviškais numeriais, nors Latvija turi bendrą sieną su Rusija. „Tiesą pasakius, mačiau vos keletą vilkikų ir su lietuviškais numeriais. Bet ne todėl, kad Rusijos keliuose, dar prieš Rusijos embargą Europos Sąjungai ir Lietuvai, nebūtų lietuvių vairuotojų. Priežastis kita: juos labai sunku atskirti, nes kai prieš kelis metus Rusija ribojo Lietuvoje registruotų logistikos kompanijų veiklą Rusijoje ir kėlė kliūtis jų vilkikams pasienyje, dalis tokių įmonių vilkikų buvo perregistruoti, jų nauja registracijos vieta tapo Kaliningradas. Pasižiūri: at priekinio stiklo užlipdytas didelis 39 skaičius, žymintis Kaliningrado regioną. Bet pasižiūri dar atidžiau ir išvysti lietuviškų bendrovių pavadinimus: „Girteka“, „Griciaus įmonė“, „Vlantana“, – pastebėjo pašnekovas.

Pasigenda tikslesnio mero pareigų apibrėžimo

Rusiją per atostogas išnaršęs politikas šią savaitę Seimo nario biure Palangoje jau priiminėjo lankytojus. „Per visus tuos metus, kol dirbu Seime, žmonių skundai mažai pasikeitė. Vyraujanti tema – nuosavybės grąžinimas. Iš esmės į duris beldžiasi tie patys žmonės. Kai kuriais atvejais, teismai jau pasibaigę, bet žmonės vis tiek, anot jų, ieško teisybės. Deja, tokiais atvejais jau nelabai gali padėti“, – pasakojo P. Žeimys.

Kaip paprastai, žmonės skundžiasi dėl UAB „Palangos butų ūkio“ neskaidrios veiklos. „Pavyzdžiui, kreipėsi moteriškė, gyvenanti Bangų gatvėje, skundėsi, kad butų ūkis pakeitė vamzdyną, nors jai pasirodė, kad kiti darbai turėjo būti padaryti, ir pigiau. Kitąsyk būtų paprasčiau viską išsiaiškinti nuėjus į pačią įmonę“, – pastebėjo P. Žeimys.

Pastebėjęs, kad ne be žiniasklaidos aktyvaus nuomonės formavimo, balsavęs už savivaldos įstatymo pataisas, įteisinančias tiesioginius mero rinkimus, parlamentaras pastebėjo, kad pasirinktas modelis nėra nepriekaištingas. „Man atrodo, kaip Seimo pabandymas. Man trūksta tikslesnio apibrėžimo, kas yra meras, jį ar ją išrinkus per tiesioginius rinkimus. Man keista, pavyzdžiui, kad merui suteikiama valdžia atleisti įstaigų vadovus, išskyrus švietimo įstaigų vadovus, kuriems atleisti reikės Tarybos sprendimo. Kuo gi skiriasi mokyklos direktorius nuo, pavyzdžiui, Šilumos ūkio įmonės direktoriaus? Kodėl meras galės žemę grąžinti tik religinėms bendruomenėms, o kitiems žemės pretendentams reikės Tarybos sprendimo?“ – retoriškai klausė P. Žeimys.

Nors pagal naują savivaldos įstatymą meras su jam suteiktomis funkcijomis po savivaldos rinkimų 2015-ųjų pradžioje gali kai kam pasirodyti kaip „dievukas“, bet didelės teisės jau iš anksto „užkoduoja“ konfliktus su vietos Taryba.

„Trumpai kalbant, išrinktam merui teks gerokai dažniau po Naujųjų stoti prieš Tarybą ir aušinti burną, aiškinant, kodėl priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Kai kuriais atvejais teks gauti ir Tarybos pritarimą. O kas atsitiks, jei populiarus meras neturės jį palaikančios daugumos Taryboje? Tuomet gali būti daug „balagano“, – samprotavo P. Žeimys.

Merui atleisti reikės dviejų trečdalių Tarybos balsų, bet galutinį tašką tokiu atveju padės teismas.

Patyręs politikas neabejoja, kad populiarus dabartinis Palangos meras Šarūnas Vaitkus bus neabejotinas lyderis tiesioginiuose mero rinkimuose. „Manau, kad jaunu, energingu, gabiu ir Palangą per ketverius metus aukštyn kojomis apvertusiu Šarūnu turėtume pasitikėti dar ketverius metus – leisti jam suburti gerą efektingai dirbančią naują politinę daugumą, kad Palanga ir toliau stebintų savo akivaizdžiais pasiekimais. Žinau, kad Š. Vaitkus turi labai toli siekiančių Palangos vystymo planų“, – teigė P. Žeimys.

Jis įsitikinęs, kad meras bus išrinktas jau pirmajame ture. Spiriamas į kampą, kuris iš galimų kandidatų galėtų rimčiau pasipriešinti Š. Vaitkui, įžvalgus politikas atsakė: „Galbūt Arūnas Štaras, kurį neblogai pažįstu. Jis – politikos veteranas. Nėra toks judrus kaip dabartinis meras, bet vienintelis gali risnoti už jo, neatsilikdamas daugiau kaip per penkis žingsnius“.