Savo versle naudojate muziką? Nepamirškite atsiskaityti atlikėjams

AGATA inf. , 2013-06-13
Peržiūrėta
2379
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palangoje vis dar yra nemažai kavinių, kurios muziką naudoja nesumokėdamos jos atlikėjams nė cento.
Palangoje vis dar yra nemažai kavinių, kurios muziką naudoja nesumokėdamos jos atlikėjams nė cento.

Atėjus vasarai pajūryje steigiasi daug naujų poilsiautojų apgyvendinimo ir maitinimo vietų, tačiau ne visų jų savininkai nori atsiskaityti atlikėjams už savo klientams grojamą muziką. Atlikėjų atstovai tokį elgesį vadina teisiniu nihilizmu, bet tikisi, kad iki baudų prieiti nereikės.
Kavinės, restoranai, viešbučiai, kitos apgyvendinimo ir maitinimo vietos sunkiai įsivaizduojamos be fone skambančios muzikos. Tačiau, gaudamas naudą iš muzikos, verslas taip pat turi pareigą atsiskaityti atlikėjams, kurių muziką jie naudoja, nesvarbu, ar sudarinėdami savo asmeninius grojaraščius kompiuteryje, ar įjungdami radijo imtuvą ar televizorių.
Už muziką atsiskaito ne tik apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų, bet ir prekybos centrų, sporto klubų, kirpyklų savininkai, masinių renginių organizatoriai, taip pat ir fiziniai asmenys, teikiantys komercines apgyvendinimo paslaugas.
Tai daryti verslininkus įpareigoja autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Pagal jį, kiekvienas fizinis bei juridinis asmuo, naudojantis komerciniais tikslais išleistas fonogramas ar jų kopijas viešam paskelbimui, turi mokėti atlyginimą atlikėjams bei fonogramų gamintojams.
Tokia sistema veikia daugelyje pasaulio šalių. Lietuva – ne išimtis.
Kad verslininkams nereikėtų sudarinėti sutarčių su kiekvienu atlikėju ir įrašų gamintoju atskirai, Lietuvoje dar 1999 m. įkurta gretutinių teisių asociacija AGATA. Jos nariais šiuo metu yra per 3,5 tūkst. šalies atlikėjų ir įrašų gamintojų.
Naudodamasi muzikos naudotojų pateikiamomis ataskaitomis, kiekvienais metais AGATA Lietuvos ir užsienio atlikėjams ir įrašų gamintojams išmoka jiems priklausantį atlyginimą už jų muzikos naudojimą.
Šiuo metu visoje Lietuvoje AGATA turi galiojančias sutartis su 1514 kavinių ir restoranų valdytojų bei 338 viešbučių valdytojais.
Palangoje iš 91 maitinimo įstaigos galiojančias sutartis turi 60. Likusios muzikos nenaudoja arba naudoja nelegaliai. Prastesnė situacija su Palangos viešbučiais: iš 99-ių, sutarčių neturi 48-eri.
Klaipėdoje iš 218 restoranų ir kavinių sutartis su AGATA turi 136, tačiau iš 59-ių viešbučių net 38 atlikėjams nemoka nė cento, nes nėra sudarę sutarčių.
„Verslininkai nepasirašo sutarčių, nors ir naudoja muziką savo viešbučiuose, kavinėse ar nuomojamuose namuose. Ne visi supranta, kodėl apskritai už muziką reikia mokėti, dalis nuolat vilkina sutarties pasirašymo laiką. Pasitaikė ir tokių, kurie mus apšaukė aferistais. Vyksta teisinis nihilizmas, kuris nenaudingas nei atlikėjams, nei patiems verslininkams“, – situaciją pajūryje komentuoja AGATA muzikos licencijų skyriaus vadovas Mindaugas Budvytis.
Vilniaus universiteto Privatinės teisės katedros profesorius, advokatas Vytautas Mizaras verslininkų nenorą atsiskaityti atlikėjams vertina kaip nepagarbą kūrybai. „Manau, kad visuomenei trūksta supratimo, jog intelektinė nuosavybė – šiuo atveju, muzika – nėra viešoji nuosavybė, kurią panorus galima naudoti savo tikslams“, – teigia jis.
Verslininkams, nesuprantantiems, kodėl už muziką reikia atsiskaityti, V. Mizaras siūlo savęs paklausti, kodėl jie muziką apskritai naudoja. „Niekas juk neliepia to daryti. Tegul išjungia: bus tylu, kavinėse skambės tik stalo įrankiai. Bet jei jau muzika yra įjungiama, vadinasi, manoma, kad ji duoda naudą. O už duodamą naudą reikia atsilyginti“, – paaiškina profesorius.
M. Budvytis atkreipia dėmesį, kad licencijos kaina nėra didelė: pavyzdžiui, kavinei, kurios dydis iki 50 kv. m, per mėnesį licencija kainuos 36 Lt – kaip keli puodeliai kavos. Tuo tarpu baudos už piktybinį nelegalų muzikos transliavimą gali siekti net iki kelių tūkstančių litų.
Šiuo metu su sutarčių nepasirašiusiais verslininkais siekiama susitarti gražiuoju, tačiau jei to nepavyks padaryti, teks kreiptis į teismą.
„Labai tikimės, kad baudų neprireiks. Mūsų asociacijos tikslas nėra bausti verslininkus. Mes tik norime, kad muzikantų kūryba būtų naudojamasi sąžiningai“, – pabrėžia AGATA atstovas.

Norėdami, jog jūsų kavinėje, restorane ar kitoje maitinimo ar apgyvendinimo įstaigoje muzika skambėtų legaliai, dėl sutarties kreipkitės į AGATA muzikos licencijų skyrių el. paštu [email protected] arba telefonu (8 5) 212 4506. Dėl sutarties sudarymo reikia kreiptis likus mažiausiai trims dienoms iki įstaigos atidarymo.

 

Jūsų komentaras:

hmmm 2013-06-14 09:01 (IP: 78.61.104.50)
..."muzika nera viesoji nuosavybe, kuria panorus galima naudoti savo tikslams" - tai ir netransliuokit tos muzikos, tai pirmiausia jus (tie is asociacijos) ir nubiednetumet...Idomu, kaip tie pinigeliai saziningai daeina iki tikruju muzikos autoriu ?!? Anksciau teko skaityti apie sia problema...

Taip pat skaitykite

Naujausias ir moderniausias Europoje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras publikai suteiks unikalią galimybę pasimėgauti vieno ryškiausių ir žymiausių šių laikų kompozitorių Philipo Glasso muzikos jėga ir grožiu.


Darbdaviai šiais metais personalo poreikį vasaros sezonui suplanavo kiek anksčiau nei pernai - darbo ieškantys žmonės balandį turėjo galimybę rinktis iš daugiausiai laisvų darbo vietų per pastarąjį pusmetį, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime žiniasklaidai. 


Pailgėjus žmogaus gyvenimo trukmei, atsiranda vis daugiau sąmoningų senjorų, kurie nori gyventi aktyviai, jaustis energingi ir reikalingi.


Kaip informavo „Palangos tiltą“ BC „Palangos kuršiai“ direktorius Žygimantas Šeštokas, klubas, NKL 2019-2020 metų sezonui netikėtai nutrūkus dėl koronaviruso pandemijos, iki šiol neatsiskaitė su visais krepšininkais.


Turbūt kiekvienas esame sutikę darbovietėje, giminių rate, tarp savo bičiulių ar kur kitur žmogų, kurio dominuojanti ranka yra kairė. Tai nėra retas reiškinys. Kelia šypseną stebint šventėje vaikus, kur visi laiko balioną ar vėliavėlę dešine ranka ir koks vienas vaikutis – kaire. Seniau, kai į kairiarankystę buvo žiūrima kaip į taisytiną sutrikimą, tokius...


Vaiko laimėjimas visada maloniai nustebina. Džiaugdamiesi juo neretai pamirštame, jog labai didelė dalis pasiekimo – ne mažojo nuopelnas. Laimėti mūsų atžaloms padeda dažnai šešėlyje liekantys pasiaukojančiai dirbantys mokytojai. Palangos V. Jurgučio pagrindinės mokyklos muzikos mokytoja Diana Beržanskienė – viena iš tokių pedagogų. Dvi klasės...


Baltijos pajūryje oficialiai įregistruoti trys nudistų paplūdimiai Nidoje ir Klaipėdoje – Giruliuose bei Smiltynėje, o neoficialių ir seniai pamėgtų bei lankomų nudistų pliažų ar zonų yra Juodkrantėje, Šventojoje ties Jūros gatve, Palangoje ties Birutės parku ir netoli Nemirsetos bei kitų mažiau žinomų vietų. Šventojoje šią vasarą intensyviai pradėti iš...


Atėjus vasarai pajūryje steigiasi daug naujų poilsiautojų apgyvendinimo ir maitinimo vietų, tačiau ne visų jų savininkai nori atsiskaityti atlikėjams už savo klientams grojamą muziką. Atlikėjų atstovai tokį elgesį vadina teisiniu nihilizmu, bet tikisi, kad iki baudų prieiti nereikės.


Tai, jog Palangoje netrūksta talentų, menka paslaptis. Jaunieji menininkai ne kartą apie save pranešė ne vien Lietuvos miestams, bet ir pasauliui. Praėjusį trečiadienį Palangos meras Šarūnas Vaitkus su Savivaldybės admininistracijos direktore Akvile Kilijoniene pasveikino su iškovota pergale ir padėkojo už nuolatinį Palangos vardo garsinimą solistei Sigitai...


Vakar Palangos miesto savivaldybės posėdžių salėje įvyko pirmasis konkursas dėl savivaldybės Tarybos nustatytų viešųjų prekybos ir paslaugų teikimo vietų. Dėl 32 vietų miesto gatvėse užsiregistravo 29 verslininkai, nors ne visi atskubėjo sužinoti rezultatų. Šįkart siūlomos sumos siekė bemaž 4 tūkstančius litų. Tačiau dėl keletos vietų, tokių kaip Jūratės gatvėje, nei menkiausio...


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius