„Savivaldybės lankstumas derantis dėl Koncertų salės koncesijos buvo dirbtinas“

Palanga pagrįstai didžiuojasi savo brangiu, pirmąsias metines švenčiančiu kūdikiu – naująja Koncertų sale, nors jam iki šiol neranda tėvo – koncesininko arba, lietuviškiau, nuomotojo. Tai Koncertų salei nesutrukdė baigiantis metams sulaukti svarbaus įvertinimo – Lietuvos pramonininkų asociacijos aukso medalio kasmet rengiamame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2016“. Nors Palangos valdžia įtariai žiūri į visus salės kritikus, „Palangos tiltas“ įsitikinęs, kad kurorto visuomenė turi teisę išgirsti ir nepalankias jai nuomones. Paskutiniajame, vėl nesėkmingai susiklosčiusio, koncesijos konkurso vienintelės dalyvės, UAB „Pajūrio infrastruktūra“, direktorius Paulius Baltrėnas atsakė į mūsų klausimus. Objektyvumo dėlei, pateikiame ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės Akvilės Kilijonienės atsakymus į tuos pačius klausimus.
– Kai kalbėjomės prieš mėnesį, sakėte, kad yra viltis pasirašyti koncesijos sutartį. Kas nutiko, kad ji nebus pasirašyta?
P. Baltrėnas: – Tiesiog tuomet nebuvo užbaigtos derybų procedūros ir nenorėjau komentuoti, per paskutines savaites, deja, bendro sutarimo su savivaldybe nepavyko rasti...
A. Kilijonienė: – Derybos su potencialiu koncesininku vyko nuo rugsėjo, ir procesas buvo pakankamai sklandus – su dauguma dalyvio pateiktų siūlymų Savivaldybė sutiko. Tačiau keisti esminių konkurso organizavimo sąlygų (būtent tokį norą besibaigiant deryboms pareiškė dalyvis), draudžia įstatymai, todėl koncesijos sutartis nebuvo pasirašyta. Savivaldybė gina viešąjį interesą ir neketina vadovautis blogąja šalies patirtimi, kuomet naujai pastatytas objektas koncesininkui atiduodamas nemokamai. Savivaldybė, statydama Koncertų salę, yra paėmusi banko paskolą, todėl natūralu, kad koncesininko prašoma padengti šias išlaidas.
– Kaip eiliniam žmogui suprasti, kas kaltas, kad savivaldybei su vieninteliu konkurso dalyviu nepavyko susitarti? Vėl...
P. Baltrėnas:– Visų pirma reikėtų prisiminti, kad tai yra jau trečias Palangos miesto savivaldybės organizuojamas koncesijos konkursas ir vienintelis, kuriame buvo pateiktas vienas pasiūlymas. Akivaizdu, kad konkurse neatsirado daugiau dalyvių dėl labai objektyvių priežasčių – nepatrauklių sąlygų ir apribojimų, kitaip savivaldybė,tikėtina, būtų vertinusi mažiausiai 3-5 pasiūlymus.
Patys didžiausi apribojimai buvo iškelti konkurso sąlygomis – prašomas minimalus nuomos mokestis –apie257 tūkstančių eurų per metus, tai yra šiek tiek daugiau kaip 21 tūkstantis eurų per mėnesį– už koncertų salę yra gerokai per didelis. Mūsų įmonė nusprendė, kad galėtume sutikti su tokia kaina, net Savivaldybei sutikus, kad pirmaisiais koncesijos sutarties metais bus taikoma 95 proc. nuomos mokesčio nuolaida, antraisiais – 75 proc. nuolaida, trečiaisiais – 50 proc. nuolaida, o ketvirtais ir vėlesniais nuomos metais nuolaida nuomos mokesčiui nebebūtų taikoma.
Tokios nuolaidos – laikinos, o pasirašydami sutartį 10 metų, mes žiūrime į visus 10 metų. Tad toks Savivaldybės tariamas lankstumas buvo dirbtinas, su didele galimybe, kad mes būtume nepajėgę vykdyti įsipareigojimų ir būtume bankrutavę.
Nuo pat derybų pradžios išsakėme nuostatą, kad pagrindinis mūsų tikslas yra ilgalaikė ir tvari veikla objekte, o ne laikini sprendimai. Tačiau savivaldybės atstovai norėjo išlaikyti maksimalius apribojimus ne tik koncesininko veiklai, bet ir perkelti visą atsakomybę už jiems priklausantį turtą.
Paprasčiausias pavyzdys eiliniam žmogui suprasti situaciją, į kurią buvome pakliuvę, būtų būsto nuomos atvejis. Jei nuomotojas prašo didelės kainos už būsto nuomą, nuomininkas turi teisę prašyti, kad į tą mokamą kainą patektų ne tik sienos, bet ir baldai, įranga ir panašiai, ir jei ta įranga sugenda – būsto savininkas ją remontuotų arba pakeistų. Nuomininkas sutiktų ir pats remonto kaštus prisiimti, jei būtų galima sumažinti nuomos kainą, bet mūsų atveju tai draudžia įstatymai. Todėl mes pateikdami kainos pasiūlymą – pateikėme ir savo poziciją dėl kitų sutarties dalių, kurios sąlygoja mūsų kaštus ir pajamas.
A. Kilijonienė:– Koncesijos konkurso sąlygos ir sutarties projektas buvo parengti vadovaujantis VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus parengtomis rekomendacijomis. Šios sąlygos buvo viešai paskelbtos. Koncesijos konkurso dalyvis, dalyvaudamas išankstinėje atrankoje, o vėliau ir teikdamas išsamų pasiūlymą, iš anksto buvo susipažinęs su visomis Koncesijos konkurso sąlygomis.
– Koncesijos konkurso pradžioje savivaldybei pateikėte kelis šimtus puslapių su savo pastabomis ir prašymais keisti koncesijos sutarties sąlygas.Vadinasi, nesusikalbėjimas jau pradžioje dėl tokios apimties buvo užprogramuotas, ar ne?
P. Baltrėnas: – Tokia apimtis buvo nesusijusi su nesusikalbėjimu. Labai atsakingai vertinome šį konkursą ir turėdami ilgametę dalyvavimo patirtį tokiuose konkursuose, savo pasiūlymą rengėme pagal savivaldybės pateiktas sąlygas ir reikalavimus – visus juos išpildyti bei pagrįsti prireikė nemažai dokumentų. Kadangi pasiūlymą sudaro techniniai, veiklos bei finansiniai sprendiniai, o kiekvienam reikalavimui teikėmetikrai išsamius pasiūlymus ir paaiškinimus, susidarė gana didelis dokumentų rinkinys.
A. Kilijonienė: – Prašymai ir siūlymai keisti sutarties sąlygas dar nereiškia užprogramuoto nesusikalbėjimo – tam ir yra derybos. Savivaldybė derybose buvo labai lanksti ir daugeliu klausimų nusileido dalyviui, todėl derybos vyko labai sklandžiai. Tai pripažino ir pats dalyvis, rašte savivaldybei nurodydamas, jog savivaldybė pasiūlė patrauklių nuolaidų, derybų metu dirbo profesionaliai ir abi šalys dėjo pastangas susitarti.
– Kokias esmines nuolaidas jūsų pusė padarė vykstant deryboms?
P. Baltrėnas: – Konkurso sąlygose, tame tarpe ir sutartyje, kuri buvo paruošta miesto savivaldybės liaudiškai šnekant „į vienus vartus“,išimtinai visos įmanomos rizikos perkeltos ant operatoriaus pečių, taip pat dėl įstatymų apribojimo derėtis dėl esminių sąlygų draudimo, mums nelabai liko kur iš esmės nusileisti. Mes kaip tik siekėme sutartį išlyginti ir perskirstyti riziką proporcingai kiekvienai šaliai, subalansuoti santykius, tiek kiek leidžia įstatymai.
Derybų metu sutikome prisiimti papildomas tam tikras veiklos rizikas, trumpesnius nei numatytus pradžioje įsipareigojimų įgyvendinimo terminus ir panašiai.
A. Kilijonienė: – Dalyvis buvo pateikęs per 150, jo nuomone, keistinų sutarties pozicijų, iš jų su didžiąja dauguma Savivaldybė sutiko. Kaip esmines nuolaidas galima paminėti Savivaldybės įsipareigojimą atlikti salės kapitalinį remontą, koncesininkui suteikiamą galimybę iš Koncertų salės pavadinimo gauti pajamų, taip pat Savivaldybė sutiko sumažinti Savivaldybės organizuojamų renginių dienų skaičių.
– Koks momentas buvo lūžio taškas, suvokėte, kad pasirašyti sutarties nepavyks?
P. Baltrėnas: – Pagrindinė priežastis, dėl kurios nebus pasirašyta koncesijos sutartis, yra nesurastas bendras sutarimas tarp mūsų ir savivaldybės dėl sutarties nuostatų pagal pateiktą pasiūlymą. Tai dirbant reikštų mažesnes pajamas ir didesnes sąnaudas, kas reiškia itin didelę riziką ir yra grėsmė sutarties vykdymo tvarumui.Mūsų tikslas ir mūsų įmonės misija yra būti patikimu ilgalaikiu partneriu miesto savivaldybei bei kurti vertę visuomenei ir pasiūlyti kokybiškas paslaugas, todėl prisiimamas rizikas visada pamatuojame.
A. Kilijonienė: – Nesutapo derybų dalyvių nuomonės dėl nuostatų, susijusių su perduoto turto pakeitimu dėl natūralaus nusidėvėjimo bei šio turto atnaujinimu. Sutarties sąlygose yra numatyta, kad tuo atveju, jei koncesininkui perduotas turtas nusidėvi ar nebegali būti toliau naudojamas pagal savo pirminę paskirtį, koncesininkas privalo apie tai informuoti savivaldybę ir tokį turtą suremontuoti arba atnaujinti. Tokia nuostata yra įtvirtinta tiek Koncesijų įstatyme, tiek ir tipinėse koncesijų konkursų organizavimo sąlygose bei sutartyse – ši pareiga numatoma koncesininkui, kadangi tai tiesiogiai susiję su jo vykdoma veikla. Juk natūralu, kad kuo daugiau turtas yra naudojamas, tuo jis labiau nusidėvi. Atidus, rūpestingas ir apdairus šeimininkas turėtų siekti turimą turtą išsaugoti kuo ilgiau, o esant poreikiui – jį atnaujinti, kad vėl būtų galima naudoti. Tačiau konkurso dalyvis išreiškė norą, kad už nusidėvėjusį turtą atlygintų Savivaldybė. Tai ir buvo esminė konkurso organizavimo sąlyga, kurią keisti derybų metu įstatymai nenumato galimybės. Potencialus koncesininkas, dalyvaudamas antrame atrankos etape, žinojo, kad galima derėtis dėl visų punktų, išskyrus esmines konkurso sąlygas. Todėl derybos nutrūko.
– Pagal konkurso sąlygas valdytojas turėtų 10 metų valdyti ir prižiūrėti kultūros objektą, už tai savivaldybei per šį laikotarpį sumokėdamas daugiau nei 1,8 mln. eurų nuomos mokesčio, tai yra beveik 200,000 eurų per metus. Tai realu? Kiek pavyko tokią sąlygą nusiderėti?
P. Baltrėnas: – Toks punktas nebuvo derybų objektas, tai buvo esminė konkurso sąlyga, dėl kurios derėtis draudžia įstatymas. Esminis reikalavimas, ypatingai didinantis veiklos riziką, yra labai didelis nuomos mokestis, kaip sakiau, apie 257 tūkstančius eurų per metus, dėl jo, mūsų nuomone, konkursuose norinčių dalyvauti operatorių taip ir neatsirado.
A. Kilijonienė: – Savivaldybė sutiko padaryti nuolaidų dėl to. Pagal konkurso sąlygas, salės valdytojui pirmaisiais koncesijos sutarties metais bus taikoma 95 proc. nuomos mokesčio nuolaida, antraisiais – 75 proc. nuolaida, trečiaisiais – 50 proc. nuolaida. Ketvirtais ir vėlesniais nuomos metais nuolaida nuomos mokesčiui nebebus taikoma.
Savivaldybė siekia mažinti sezoniškumą, todėl viena iš sąlygų būsimam koncesininkui – ne vasaros sezono metu suorganizuoti bent 24 renginius, o tai yra 3 renginiai per mėnesį. Savivaldybė pasilieka galimybę Koncertų salėje organizuoti 12 visuomeninių renginių per metus. Tačiau, palyginti su pradinėmis konkurso sąlygomis, Savivaldybė šioje vietoje padarė nuolaidą ¬ – pirminėse sutarties sąlygose buvo numatyta galimybė savivaldybei per metus Koncertų salėje surengti 12 renginių, kurių kiekvieno trukmė – iki 3 dienų. Pakoregavus sąlygas savivaldybė pasiliko galimybę per metus rengti renginius tik 12 dienų.
Kalbant apie reikalavimus per metus pritraukti ne mažiau nei 80 tūkstančių turistų, reikia pabrėžti, kad Koncertų salės statyba yra iš dalies Europos Sąjungos finansuotas projektas, o pagal ES reikalavimus Suteikiančioji institucija per 3 metus po projekto pabaigos turi pritraukti ne mažiau kaip 240 tūkstančių lankytojų. Tai yra visiškai realu – vien 2016 metais, kai salės trumpalaike nuoma rūpinosi Savivaldybė, čia jau apsilankė (arba yra įsigiję bilietus į metų pabaigoje vyksiančius renginius) apie 45 tūkstančiai žiūrovų.
– Ar manote, kad dar ką nors Lietuvojegalima sudominti Palangos koncertų salės koncesija?
P. Baltrėnas: – Manome, kad sudomintų, jei būtų patrauklios sąlygos. Turime ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje veikiančių partnerių ir kolegų, dirbančių panašiose srityse ir esame sukaupę nemažai žinių, kokie būna koncesijos modeliai ir galimybės. Todėl tikrai mielai pakonsultuotume Palangos vadovus, į ką reikia atkreipti dėmesį.
A. Kilijonienė: – Operatorius labai domina Palangos koncertų salė, nes jie nuolat dalyvauja konkurse. Beje, Palangos koncertų sale jau domisi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių operatoriai. Tikimės, kad greitai turėsime gerą rezultatą.
– Ką patartumėte Palangos valdžiai, kuri neatsisako vilties rasti Koncertų salės koncesininką pagal jos nustatytas žaidimo taisykles?
P. Baltrėnas: – Yra tik vienas kelias – keisti koncesijos sąlygas iš esmės. Tai buvo jau trečias savivaldybės organizuojamas koncesijos konkursas ir vienintelis, kuriame buvo pateiktas vienas pasiūlymas. Akivaizdu, kad konkursuose neatsirado dalyvių dėl labai objektyvių priežasčių – nepatrauklių sąlygų ir apribojimų. Ypač dėl prašomo nuomos mokesčio. Paprasčiausias patarimas būtų vadovautis aukciono ar varžytinių pavyzdžiu, kur rinkos dalyviai galėtų siūlyti kainą ir laimėtų didžiausią kainą pasiūlęs dalyvis, tačiau pradinė kaina turi būti gerokai mažesnė. Pasiūlymai dėl sąlygų patrauklumo didinimo ir konkurencijos užtikrinimo Palangos savivaldybei buvo pateikti net keletą kartų, galbūt būtų verta jas įvertinti dar kartą.
– Kokia galimybė, kad Palanga operatorių ras užsienyje?
P. Baltrėnas: – Menka, nes vertindami veiklos galimybes skaičiuoja visi, o ypač vakarų europiečiai, kurie riziką vertina gerokai atsargiau. Teigiu tai, nes turime patirties su užsienio partneriais. Jeigu būtų keičiamos koncesijos sąlygos, gali būti, kad atsirastų susidomėjusių ir iš užsienio, bet operatoriai ir Lietuvoje turi pakankamai patirties ir žinių bei noro veikti, reikia tik sudaryti tam sąlygas.
– Ar savivaldybės įmonė „Palangos renginiai“ turi potencialą garantuoti deramą Koncertų salės užimtumą?
P. Baltrėnas: – Man kažkaip keista, kai prie derybų stalo sėdėtų savivaldybės atstovai ir kitoje pusėje tos pačios savivaldybės įsteigtos įstaigos vadovas, kuris yra visiškai priklausomas nuo savivaldybės sprendimų. Apie viešąją ir privačiąją partnerystę šiuo atveju neįmanoma kalbėti. Tai labiau panašu į derybų spektaklį, nei į derybas. Taip pat jei visgi „Palangos renginiai“ susidurtų su veiklos sunkumais ir neįstengtų sumokėti nuomos mokesčio savivaldybei, tuomet tikėtina, kad savivaldybė įmonę dotuotų mokesčių mokėtojų pinigais koncesijos mokesčiui susimokėti. Sutikit, skamba keistai. Konkurencijos įstatymas tai draudžia. Bet „Palangos renginiai“ galėtų visu pajėgumu organizuoti renginius Koncertų salėje, ją operuojant skaidriai atrinktam privačiam operatoriui koncesijos sutartyje aptartomis sąlygomis.
A. Kilijonienė: – UAB „Palangos renginiai“ yra nesusijusi su Palangos koncertų sale, tad šios salės koncesininko paieškos neturi jokios įtakos UAB „Palangos renginiai“ darbuotojų skaičiui.
Svarbu pabrėžti, kad Palangos koncertų salės išlaikymas nereikalauja papildomų lėšų iš miesto biudžeto – salė išsilaiko pati. Nuo salės atidarymo iki Naujųjų metų Koncertų salėje bus įvykęs 31 renginys. Iki gruodžio 8 d. Koncertų salė jau buvo surinkusi per 116 tūkst. eurų, o jai eksploatuoti išleista kiek daugiau nei 99 tūkst. eurų.
– Kada bus skelbiamas naujas koncesijos konkursas?
A. Kilijonienė: – Artimiausiu metu siūlomi sutarties sąlygų pakeitimai bus pateikti derinti Centrinei projektų valdymo agentūrai. Gavus šios agentūros pritarimą, bus rengiamas Savivaldybės tarybos sprendimo projektas dėl konkurso sąlygų patvirtinimo. Tarybai pritarus, iš karto bus skelbiamas naujas konkursas.

Faktai apie Palangos koncertų salę:
*Atidaryta 2015 metų gruodžio 12 d.
*Kainavo apie 11,5 milijono eurų;
*Nuo atidarymo iki Naujųjų metų joje bus įvykęs 31 renginys;
* Koncertų salei statyti Palangos savivaldybė paėmė paskolą – daugiau kaip 4,3 mln. eurų. Beveik 2,9 mln. eurų gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, dar 2 mln. eurų skirta iš Valstybės investicijų programos.;
*Pradžioje koncesininko buvo ieškoma septynerių metų laikotarpiui, dabar pakeista į 10 metų;
*Anksčiau Palanga siekė, kad objekto valdytojas kas mėnesį į savivaldybės biudžetą turi mokėti 21 467 eurų nuomos mokestį. Paskutiniajam koncesijos konkursui sąlygos buvo pakeistos: pirmus metus koncesininkas turėtų mokėti 5 proc. minėtos sumos, antrus – 25 proc., trečius – 50 proc. ir tik nuo ketvirtųjų – visą sumą;
* Būsimasis Koncertų salės valdytojas nebeprivalės nemokamai leisti naudotis sale savivaldybei organizuojant jos renginius. Pirminėse sąlygose buvo reikalaujama, kad koncesininkas per metus organizuotų ne mažiau kaip 24 renginius ir kartu leistų 12 renginių pagal iš anksto suderintą grafiką organizuoti kurorto savivaldybei. Savivaldybė dabar sutinka pirkti tokią paslaugą, tai yra mokėti pinigus už savo renginius;
* Gruodžio 29 dieną Maskvos miesto baletas Koncertų salėje pristatys Piotro Čaikovskio baletą „Gulbių ežeras“, gruodžio 31-ąją Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras – teatralizuotą šventinį koncertą „The Beatles show“.
*Koncertų salėje vasario 4 d. kartu su Liepojos valstybiniu simfoniniu orkestru koncertuos pasaulinio lygio muzikos žvaigždė RichardClayderman.
* Iki gruodžio 8 d. Koncertų salė jau buvo surinkusi per 116 tūkst. eurų, o jai eksploatuoti išleista kiek daugiau nei 99 tūkst. eurų.