Savivaldybė tramdys stintų pasiutligės užvaldytus žvejus

Šilta žiema prie Baltijos krantų siūbtelėjo daug stintų, o Palangos tiltą apniko žvejai, kurie stintoms traukti ant tilto tvirtina žuvų tinklinių samčių kranus (žvejai juos vadina „keseliais“), kitus kėlimo mechanizmus. Į „Palangos tiltą“ šią savaitę pasipylė skambučiai: „Žvejybos įrankiai tvirtinami darant įpjovas tilte. Be to, toks jų „miškas“ ant tilto – labai neestetiška.“ Kad tai šiemet yra didelė problema, „Palangos tiltui“ pripažino ir Danutė Mikienė, Palangos miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus (VTS) vedėjo pavaduotoja: „Išties, šiais metais dėl gero stintų kibimo rekordiškai daug žvejų. Tilto žalojimo atvejų daug – situacija bloga.“
Įspės žvejus
VTS darbuotojai šią savaitę rengėsi įspėti žvejus nusiimti keselius, o to nepadarius iki šiandien vakaro, žadėjo juos pašalinti pasamdę miesto komunalininkus.
„Palangos tiltui“ rašę palangiškiai skundėsi, kad žvejai šią žiemą dėl žuvų karštligės itin žaloja tiltą.
„Ištisomis paromis kabantys metalai palikti be priežiūros kaba ir dieną, ir naktį jau nuo šių metų sausio 2 dienos. Ne tik gadina tilto vaizdą bei sukelia pavojų žmonėms – remiantis į turėklus, galima susižeisti rankas (kalba netaisyta – aut.),“ – sako vienas elektroninis laiškas redakcijai.
„Norėčiau gauti atsakymą iš Savivaldybės, ar tai yra leistina, kaip turėtų būti elgiamasi su šiais įrankiais (keseliais), ar galima palikti juos kaboti ant Palangos tilto be priežiūros ir dieną, ir naktį,“ – klausiame laiške.
Akylus žmogus šią savaitę suskaičiavo 20 keselių ant Palangos tilto. Jis spėjo, kad prieš tradicinę Stintų šventę tokių neteisėtų žvejybos įrankių ant tilto tik daugės.
Kaip įrodyti?
Išgirdusi klausimą apie žvejojimo mechanizmus ant Palangos tilto, D. Mikienė atsiduso: „Išties, šiais metais situacija su jais tapo nekontroliuojama. Šią žiemą – itin daug stintų, todėl ir žvejų gerokai daugiau ant tilto.“
Ji apgailestavo, kad tiltas yra žvejų žalojamas – Savivaldybė kiekvienais metais investuoja į jo sutvarkymą.
„Mūsų skyriaus darbuotojai jau turi parengę lapelius, įspėjančius apie administracinę atsakomybę už Savivaldybės turto, tilto, žalojimą. Eisime šią savaitę ant tilto, įteiksime juos žvejams, raginsime juos draugiškai nusiimti tuos įrenginius nuo tilto. O ant tų, kaip jūs sakote, keselių, prie kurių nerasime žvejų, prilipdysime tokius įspėjimus,“ – trečiadienio rytmetį atskleidė D. Mikienė.
Juokingai maža bauda
Anot jos, žvejams įrėžiantiems tiltą, kad būtų galima patogiau pritvirtinti keselius, galima taikyti administracinių teisės pažeidimų kodekso 115 straipsnį – bausti už turto sugadinimą.
„Tačiau tai nėra paprasta – reikia įrodymų, o kai bandai juos surinkti, žvejai neigia savo kaltę, tikina, kad tiltą su įpjovomis jame radę,“ – pasakojo Savivaldybės darbuotoja.
O baudos, anot jos, juokinga – nuo 30 iki 90 eurų. Kol kas kurorto žvejai nebuvo jomis baudžiami.
Jeigu gražiuoju su žvejais susitarti nepavyks, žvejybos mechanizmai bus pašalinti.
„Bene 2015 metais esame prašę miesto komunalininkų pagalbos tokius mechanizmus nupjaunant. Tais metais jų taip pat buvo daug ant tilto jau pasibaigus stintų sezonui. Kai kurie ir surūdiję buvo,“ – sakė D. Mikienė.
Yra ir sąmoningų žvejų
„Mūsų žvejai tikrai nėra piktybiški. Kai kurie, norėdami apsaugoti tiltą, pirmiausia tilto siją apsuka, pavyzdžiui, šaliku, o tuomet ant jo tvirtina žuvų tinklinių samčių iškėlimo mechanizmus. Bet tokių – vienetai,“ – sakė pašnekovė.
D. Mikienė atkreipė dėmesį, kad dalis žvejų ant tilto žvejoja be mėgėjiškos žūklės leidimų. Tačiau Valdemaras Zakaras, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, kratėsi atsakomybės: „Dauguma palangiškių žvejų nėra mūsų nariai, o tie, kurie yra nelabai skuba mokėti nario mokesčio.“
Ponas Valdemaras siūlė dėl žvejybos pažeidimų kalbėtis su Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vadovu Vitalis Marozas. Tačiau jis su „Palangos tiltu“ buvo nekalbus: „Taip, tokia problema yra, tačiau šiuo metu aš nedirbu, o pavaduotojas nėra įgaliotas bendrauti su žiniasklaida.“
Jis patarė kalbėtis su Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos apsaugos ministerijos atstove spaudai Ieva Krikštopaityte, tačiau ji iki vakar popietės neatsakė į „Palangos tilto“ paklausimą.

Policija ant tilto lankosi nuolat
Andromeda Grauslienė, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja, „Palangos tiltui“ sakė, kad Palangos policijos pareigūnai patruliuodami viešose vietose nuolat lankosi ant Jūros tilto ir užtikrina viešąją tvarką bei vykdo prevencinius pokalbius su žvejais dėl galimo tilto turėklų gadinimo. Tokių priemonių vykdymas yra įrašomas į kasdienes patruliuojančių pareigūnų užduotis.
„Priemonių vykdymo metu buvo nustatyti du administraciniai nusižengimai dėl neblaivių asmenų pasirodymo viešose vietose, turto gadinimo atvejų neužfiksuota,“ – sakė ji.
Anot jos, policija nei 2019 metų pabaigoje, nei 2020 metais negavo pranešimų, skundų ar pareiškimų dėl Palangos tilto turėklų gadinimų.