Savivaldybė remia kultūros projektus – paramą šiemet gavo 9 projektai

Kasmet Palangos miesto savivaldybė organizuoja kultūros projektų atrankos konkursą, ir kaskart Savivaldybė gali prisidėti lėšomis prie išskirtinių renginių, džiuginančių žmones jau ne vienerius metus. Žinoma, pateikiama ir naujų pasiūlymų, kuriems taip pat skiriamas dalinis finansavimas. Šiemet iš 18 pateiktų kultūros projektų paraiškų iš dalies finansuotos 9.

Finansuota pusė paraiškų
Kaip pasakojo Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Mažrimė, Palangos miesto savivaldybės administracija kasmet organizuoja kultūros projektų atrankos konkursą, o projektai iš dalies finansuojami iš Palangos miesto savivaldybės biudžeto lėšų.
Konkursui projektus gali teikti asociacijos, VšĮ, labdaros ir paramos fondai, religinės bendruomenės ir bendrijos, fiziniai asmenys, kuriems yra suteiktas meno kūrėjo statusas. Veiklos kryptis, kurios finansuojamos prioritetine tvarka, nustato Savivaldybės administracijos direktorius. Pateikti projektai būtinai turi būti įgyvendinami Palangos miesto savivaldybės teritorijoje. Projektams vertinti sudaroma 5 asmenų komisija.
Šiais metais pateiktos 18 kultūros projektų paraiškos, iš kurių 9 iš dalies finansuotos. „Jau ne pirmus metus sulaukiame tų pačių organizatorių tęstinių projektų, t. y. VšĮ „Cantus firmus“, kasmet į Palangą atvežanti puikų festivalį „Pasaulio balsai“ (buvęs „Ave Maria“), VšĮ „Klasika LT“, pristatanti Palangoje tarptautinį M. K. Čiurlionio muzikos festivalį, VšĮ „Šilko klubas“ , kuri rūpinasi suaugusių žmonių menine veikla ir tapo paveikslus ant šilko. Taip pat džiaugiamės, kad beveik kiekvienais metais sulaukiame palangiškio Vytauto Kuso projektų. Šio įžymaus menininko darbai stebina ne tik Palangą, bet ir visą Lietuvą, Palangos miesto savivaldybė džiaugiasi galėdama iš dalies finansuoti V. Kuso kūrybinius sumanymus. Prie šių įžymių projektų kiekvienais metais sulaukiame ir vis naujų, įdomių, Palangai aktualių pasiūlymų“, – apie pateiktus projektus pasakojo J. Mažrimė.

Poreikiai būna didesni
Kaip atkreipė dėmesį Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė, kultūros projektuose išdėstyti užmojai dažnai prasilenkia su numatytomis lėšomis Palangos miesto savivaldybės biudžete, tad komisijai tenka atsakinga užduotis tinkamai paskirstyti lėšas.
„Deja, išties visada pateiktų kultūros projektų poreikiai būna dvigubai ar net trigubai didesni, negu numatyta Palangos miesto savivaldybės biudžete. Atsižvelgiant į tai, komisijai tenka didelis darbas paskirstyti lėšas tinkamai. Kiekvienas projektas vertinamas balais pildant projekto vertinimo anketą. Komisija, atsižvelgdama į projektų surinktų balų skaičių ir Savivaldybės biudžeto lėšas, skirtas projektams finansuoti, sudaro projektų vertinimo eilę vertinimo balų mažėjimo tvarka ir rekomenduojamus projektų finansavimo dydžius“, – paaiškino Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė.
Dalinis finansavimas skirtas Vaikų vokalinio meno klubui, organizuojančiam vaikų ir jaunimo populiariosios vokalinės muzikos festivalį „Laumės juosta“ (10 tūkst. eurų). Šiemet festivalis jau bus organizuojamas 24-tą kartą. Pernai jis jau buvo išskirtinis, koncertai vyko lauko erdvėse ir didžiojoje scenoje prie Palangos tilto. Festivalio koncertai buvo nemokami. Kaip teigė šio festivalio organizatorė Laima Lapkauskaitė, tikslai labai paprasti – norėjo būti matomi ir girdimi visiems palangiškiams ir miesto svečiams, o visa Lietuva stebėjo per LRT transliacijas. „Festivalio dalyviai nori jausti jūros dvelkimą, ošiančių pušų kvapą ir neprarasti jau daugiau kaip du dešimtmečius lydėjusio jausmo, kad „Laumės juosta“ – jūros festivalis. Gal tai ir buvo svarbiausia priežastis atsisakyti visiškai uždaros erdvės“, – sakė šio festivalio organizatorė.
VšĮ „Klasika LT“ Palangoje organizuoja tarptautinį M. K. Čiurlionio festivalį (8,5 tūkst. eurų). Pirmasis festivalis Palangoje buvo organizuotas 2013 metais, pernai atšventė pirmąjį jubiliejų. Klausytojams buvo siūloma sudalyvauti net devyniuose festivalio renginiuose.
VšĮ „Cantus firmus“ jau ne taip pat ne pirmus metus Palangoje organizuoja muzikos festivalį „Pasaulio balsai“ (8,5 tūkst. eurų). Klausytojams festivalis kol kas labiau žinomas kaip „Ave Maria“. Pasak festivalio meno vadovės dainininkės Astos Krikščiūnaitės, „Pasaulio balsai“ – neišsemiamas kultūros klodas, čia kaskart galima rasti unikalių ir intriguojančių temų ir variacijų. Iš viso festivalis pernai pakvietė į 12 koncertų trijose Palangos erdvėse: Švč. Marijos ėmimo į dangų bažnyčioje, Gintaro ir Kurorto muziejuose.
VšĮ „Ramybės galerija“ organizuoja parodų ciklą „Jie myli ir mylėjo Lietuvą ir Palangą“ (1,5 tūkst. eurų). VšĮ „Mažoji fiesta“– tarptautinių muzikinių susitikimų ciklą „Sugrįžimų žemėlapiai: „Shalom, Palanga“ (3,2 tūkst. eurų). Palangos žemaičių draugija sumanė projektą „Žemaitiu alkos 30 metų pastatymo jubiliejus“ (2,5 tūkst. eurų).

Išskirtinės knygos
Tai, kad Savivaldybės pagalba – reikalinga, nekyla abejonių, o ji dar kūrėjams suteikia ir paskatą dar labiau tobulėti.
„Finansavimas ir pasitikėjimas išties skatina dirbti. Esu labai dėkingas, kad mane pamato ir išgirsta mano idėjas“, – sakė Palangos menininkas Vytautas Kusas, kurio įkurta VšĮ Vytauto Kuso galerija-studija taip pat teikė paraišką finansavimui gauti. Unikalus kūrėjas jau antrus metus puoselėja projektą „Tau, Lietuva“. Tai originalaus, išskirtinio sprendimo knygų išleidimas. Pirmojoje knygoje „Tau – šimtas“ bus išspausdinta 100 lietuviškų trieilių, kurių dalis skirta Palangai, ir 100 miniatiūrų, sukurtų 2017–2018 metais, reprodukcijų. 100 egzempliorių išeis su miniatiūrų originalais ant knygų viršelio, todėl jos bus numeruotos. Antroji knyga „Tau...“ bus išleista išskirtinai mažo formato – 7 mm ir 8 mm, kad būtų pripažinta mažiausia lietuviška knyga.
Įvairiausių idėjų nuolat vejamas palangiškis neslepia, jog tam, kad savas miestas būtų gražesnis, įdomesnis, daug nereikia. „Jeigu kas dešimtas, ar net dvidešimtas gyventojas padarytų ką gero miesto labui, tuomet neatpažįstamai keistųsi aplinka. Ir nebūtinai reikia piešti ar ką kitą kurti, užtektų ir sutvarkyti gėlių klombą ar apkarpyti medį. Kūrybai nėra ribų“, – įsitikinęs V. Kusas. Jo projektui skirtas 2,5 tūkst. eurų dalinis finansavimas.

Kasmet džiugina vis kitokios parodos
Tęstinį projektą, kuris vykdomas jau aštuonerius metus, plėtoja ir VšĮ „Šilko klubas“ vadovė Daiva Stonkuvienė. Kasmet „Šilko klubo“ narės organizuoja po dvi parodas. Parodos visuomet būna skirtingos, vyrauja vis kitokia tematika. Moterys kuria paveikslus, užklotus, pagalves ar kitas puošmenas. Pavyzdžiui, Kovo 8-osios proga paroda buvo skirta moterims, žiemą organizuota paroda susieta su angelais. „Gruodį gal skirsime parodą Lietuvai, minint šalies šimtmetį“, – sakė D. Stonkuvienė.
Tai, kad Savivaldybė prisideda prie klubo veikos, narėms itin padeda realizuoti savo idėjas. Kadangi, kaip minėjo klubo vadovė, piešimas ant šilko yra ganėtinai brangus malonumas.
„Šilko klubas“ jau gyvuoja dešimtmetį, o vykdomas suaugusiųjų meninio ugdymo projektas „Kūrybos versmė – 10“ – aštuonerius metus.
„Pačioje pradžioje, kai klubas ėmė veikti, labai daug moterų susirinkdavo. Pastaruoju metu jų kiek buvo sumažėję, net kilo minčių, kad gal niekam ir nebereikia. Tačiau įdomu tai, kad moterys vėl ėmė rinktis, sugrįžo ir klubo senbuvės. Klubo veikla nėra pastovi, tai suprantama, užsiėmimai teikia didžiulį malonumą, bet jie ir kainuoja. Man labai malonu, kai moterys džiaugiasi savo veikla, atsipalaiduoja, pamiršta visus rūpesčius, pasinėrusios į kūrybą. Mes niekada nedarome darbų, kurie atgultų į stalčių, visuomet turime mintį juos pademonstruoti, parodyti žmonėms, tad rengiame parodas. Klubo narės pripažįsta, kad namie nevyksta toks darbas, o štai atėjus draugėn visai kitaip einasi. Aš čia tam ir esu, kad paskatinčiau moteris kurti, tobulėti, eksperimentuoti. Ateina žmonės, kurie sakosi, kad niekada nemėgę piešti, piešė tik mokyklos laikais, bet kažkas matyt sukirbėjo viduje, kad atvedė“, – pasakojo D. Stonkuvienė.
VšĮ „Šilko klubas“ projektui skirta 800 eurų.

Folklorą jaunimas regės kitokį
Šiemet Palangos krašto etnoklubas „Mėguva“ sumanė naują projektą – „Modernizuotas folkloras jaunimui Palangoje“. Kaip pasakojo etnoklubo vadovė Zita Baniulaitytė, mintis įtraukti jaunimą kilo suskaičiavus ansamblio „Mėguva“ gyvavimo metus. „Ansambliui – jau 30 metų, pradedame galvoti apie tęstinumą, o kas mus pakeis. Tad sumanėme tokią dovaną jaunimui padovanoti“, – idėjos šaltinį įvardijo Z. Baniulaitytė.
Planuojama, jog jaunimas pats kurs aranžuotes, senosioms dainoms bus pritaikoma jų muzika. „Išties vykdomas didelis projektas, įsijungia daug partnerių. Įsitrauks ne tik Palangos jaunimas, bet ir Kauno, Šilalės, Priekulės, Kretingos“, – pasakojo vadovė.
Projektas jau vykdomas. Pradžioje visi būrėsi į seminarą, kuriame buvo diskutuojama, kaip vaikus sudominti etnine muzika. „Iš Kauno atvykęs lektorius labai uždegė visus susirinkusiuosius. Tikime, kad projektas bus sėkmingas. Jaunimas pasirodys Kurorto šventėje, o jų sukurtos aranžuotės galbūt galės pasitarnauti ir ateityje. Tikimės jas padalinti mokykloms, galės jas naudoti muzikos mokytojai. Išties tai yra labai populiarus žanras, tik iki šiol mažai pajudintas. Su jaunimu reikia nuolat dirbti. Žinoma, pas mus taip pat esama tokių, kurie jaunimą įkvepia, pavyzdžiui, V. Jurgučio mokykloje. Į veiklas įsitraukia ir Palangos meno mokyklos mokytoja, tradicinių instrumentų ansamblio vadovė Jurgita Petkutė-Marcinkienė“, – kalbėjo etnoklubo „Mėguva“ vadovė.
Projektui skirtas 2,5 tūkst. eurų Savivaldybės dalinis finansavimas.

Palangos miesto savivaldybės inf.