Saulius Simė: „Nesąžiningi žmonės bokse nelabai išsilaiko“

Vasario 24-27 d. Palangoje vykstančiame Lietuvos jaunimo bokso čempionate žiūrovus savo meistriškumu stebina tikrai aukšto lygio sportininkai. Jame dalyvauja ir aukšto lygio tarptautinėse varžybose patirties turintys palangiškio Sauliaus Simės auklėtiniai Ąžuolas Zubė ir Julius Sabaliauskas. Kalbėdamas apie čempionatą, treneris tikino, jog iš savo auklėtinių tikisi pakankamai aukštų pasiekimų. „Manau, Ą. Zubė – vienas iš lyderių. Jei nesutrukdys patirtos traumos, turime galimybę pamatyti šį sportininką finale. Perspektyvūs yra ir J. Sabaliauskas bei sunkiasvoris Robertas Gadeikis – tikimės juos matyti finale“, – kalbėjo S. Simė.

Tikisi aukšto lygio kovų
Pasiteiravus, ar apskritai boksas Lietuvoje turi gilias tradicijas, ar Lietuvos boksininkai pasaulyje vertinami kaip pajėgūs sportininkai, S. Simė tikino, kad Lietuva tikrai gali didžiuotis savo ugdytiniais. „Tarkime, boksininkas E. Stanionis skina laurus, o jo treneris V. Bružas trenerių rinkimuose buvo pripažintas Lietuvos treneriu. Bokso tradicijos Lietuvoje gilios – norėčiau čia paminėti jau anapilin išėjusį Šociką - jei susirinkdavo pilna sporto halė žmonių, vadinasi, tradicijos tikrai yra“, – sakė pašnekovas.
Lietuvos jaunimo bokso čempionatas, S. Simė akcentavo, yra vienas iš aukštesnio lygio sportinių renginių. „Tai – jaunimo čempionatas, turėtų būti tikrai aukšto lygio kovos. Dalyvauja sportininkai, kurie boksu užsiima jau nuo penkerių metų – taigi, tikrai sportuoja jau ne vienerius metus. Tarp sportininkų yra ir Europos čempionato dalyvių, ne vienas gali mus džiuginti ir suaugusiųjų bokse“, – kalbėjo treneris.
S. Simė tikino, jog kovų pažiūrėti susirinkę bokso mėgėjai tikrai neturėtų nusivilti. „Tie, kurie ateis, manau, nenusivils kovomis. Čempionate dalyvauja 85 vyrai ir 12 merginų. Dalyviai yra 1998–1999 m. gimimo“, – sakė treneris.

Aukšto lygio teisėjai
Nė viena sporto šaka neįsivaizduojama be teisėjų, kurie, nors ir nėra tokie matomi kaip sportininkai, tačiau varžybose atlieka ne mažiau svarbų vaidmenį. Lietuvos jaunimo bokso čempionate vykstančioms kovoms teisėjauja aukšto lygio teisėjų komanda: vyriausiasis varžybų teisėjas – tarptautinės kategorijos teisėjas Alfonsas Povilaitis iš Šiaulių, vyriausiasis sekretorius – tarptautinės kategorijos Mindaugas Šniukšta iš Kėdainių. Kovoms taip pat teisėjaus tarptautinės kategorijos teisėjas iš Vilniaus Donatas Mačianskas, nacionalinės kategorijos teisėjas iš Vilniaus Arno Rudak, tarptautinės kategorijos teisėjai iš Kauno Algirdas Majauskas bei Arnoldas Mackevičius, tarptautinės kategorijos teisėjas iš Šiaulių Alfonsas Čepaitis, nacionalinės kategorijos teisėjas iš Kėdainių Tadas Bobonas, tarptautinės kategorijos teisėjas iš Kėdainių Vilmantas Bobinas, nacionalinės kategorijos teisėjas iš Kalvarijos Ovidijus Jelkinas, nacionalinės kategorijos teisėjas iš Jonavos Algis Padaiga.
Kovoms taip pat teisėjaus ir šie pirmosios kategorijos teisėjai: Sergej Rudenkovas iš Klaipėdos, Mindaugas Urbonavičius iš Panevėžio bei Renaldas Vaivaras iš Klaipėdos.

Vartai į D. Pozniako turnyrą
Pirmąją čempionato dieną, S. Simė pasakojo, sėkmingas sportininkų pasirodymas atvers jiems kelius į kitas reikšmingas varžybas. „Kovo pabaigoje vyks D. Pozniako turnyras. D. Pozniakas – buvęs olimpinis bokso čempionas, kurio garbei organizuojamas šis turnyras. Sportininkams labai svarbu tai, kad per šias varžybas Lietuvos rinktinės treneriai stebės kovas ir rinksis, kurie boksininkai dalyvaus tose varžybose. O ateityje laukia Europos ir pasaulio jaunimo bokso čempionatai“, – dabartinių kovų svarbą akcentavo pašnekovas.
Trenerio teigimu, jo treniruojami boksininkai – tikrai pajėgūs, todėl šiame čempionate į juos dedama nemažai vilčių. Paprašytas pristatyti savo auklėtinius, dalyvaujančius čempionate, S. Simė sakė: „Iš viso čempionate dalyvauja penki palangiškiai – visi jie yra mano auklėtiniai. Manau, Ą. Zubė – vienas iš lyderių. Turėjome traumų, bet jei nesutrukdys patirtos traumos, turime galimybę pamatyti šį sportininką finale. Perspektyvūs yra ir J. Sabaliauskas bei sunkiasvoris R. Gadeikis. Gal Karoliui Narkui kiek sudėtingiau bus, nes jis susitinka su Europos prizininku, prasimušti į pusfinalį, o Julių ar Ąžuolą, Robertą tikimės matyti finale".

Bendrauja ne pirmus metus
Kalbėdamas apie savo treniruojamus Lietuvos jaunimo bokso čempionato dalyvius S. Simė pasakojo, jog su kai kuriais iš jų bendrauja jau ne pirmus metus. „Ąžuolas treniruojasi jau šešerius metus, Julius – trejus. Sunkiasvoris Robertas atėjo neseniai“, – kalbėjo treneris.
Per šį laikotarpį jau spėta nemažai pasiekti. „Ąžuolas du kartus jau dalyvavo Europos čempionate. Nors medalių neparsivežė, manau, pats dalyvavimas jau yra svarbus. Šis jaunuolis sieja savo ateitį su sportu: planuoja stoti į Kauno Kūno kultūros akademiją – gal ateityje turėsime dar vieną trenerį. Žinoma, gali tapti ir pedagogu ar kitą sritį, ne boksą, pasirinkti, bet vis tikiesi, kad jis kaip tas paukštis grįš į savo lizdą“, – vilčių dėl perspektyvaus sportininko neslėpė treneris.
Pasak pašnekovo, Palangos boksininkai, palyginti su kitų Lietuvos miestų sportininkais, yra tikrai pajėgūs. „Labai retai būna, kad po varžybų į Palangą neparvežtume medalių iš vienos ar kitos amžiaus grupės. Tik mūsų miesto tokia specifika, kad vaikai, baigę mokyklas, išvažiuoja studijuoti į kitus miestus, tad mes labiau džiaugiamės suaugusių ir jaunučių grupėmis“, – sakė bokso treneris.

Ateina ir merginų
Pasiteiravus, kokios savybės leidžia įtarti, jog vaikas yra gabus boksui, S. Simė pirmiausia įvardino drąsą. „Kai į treniruotę ateina sportininkas, pamatai ar jis gabus. Manau, viena iš pagrindinių savybių – drąsa. Fizines savybes gali išsiugdyti, bet reikia drąsos ateiti į šį sportą, eiti į ringą“, – tikino treneris.
Pašnekovas džiaugėsi, jog vis daugiau į šio tradiciškai vyrišku laikomo sporto treniruotes ateina dailiosios lyties atstovių. „Džiugu, kad vis daugiau ateina merginų. Jos šį sportą naudoja kaip aerobiką. Pas mane treniruotėse nėra fizinio kontakto su priešininku. Apskritai treniruočių metu žmogus lavinamas visapusiškai: krepšinis, futbolas, bėgame krosą. Viena palangiškė galėjo dalyvauti šiame čempionate, bet, gaila, jai sutrukdė liga. Kartais iš filmų, kuriuose parodomos tik nuožmios kovos, žmonės apie boksą susidaro neigiamą nuostatą, tačiau iš tiesų pats sportas nėra toks, koks jis rodomas filmuose. Pačiam yra tekę būti TSRS rinktinės nariu, tai ten buvo sakoma, kad boksas – mažiausiai traumuojanti sporto šaka. Gali pasitaikyti piršto traumų, pramuštas antakis, tačiau tai ne stuburo traumos, ne bušido, net futbolininkas su galva kai atmuša kamuolį – pagalvokite, koks stiprus turėtų būti smūgis“, – mintimis dalijosi S. Simė.

Siekis – sudominti visuomenę
Treneris pasidalino ir ateities planais. S. Simė teigė norintis supažindinti visuomenę su boksu, kad kuo daugiau žmonių nuomonę apie šią sporto šaką galėtų susidaryti ne iš filmų. „Ateityje pabandysiu bent kartą per savitę pakviesti bendruomenę į nemokamas bokso treniruotes, supažindinti su šiuo sportu, kad žmonės pamatytų, jog nėra kontakto, nereikia žmonių daužyti. Per vieną trijų raundų kovą, trunkančią devynias minutes, galima numesti iki trijų kilogramų svorio. Vieną savaitę galėtų būti boksas, kitą savaitę – gal krepšinis: planuojama ateityje padaryti tokį ciklą, – pasakojo pašnekovas. – Norėtųsi, kad susipažinti su šia sporto šaka ateitų kuo daugiau žmonių. Norisi Palangoje organizuoti aukšto lygio varžybas“.
Pasiteiravus, kokio amžiaus vaikams geriausia pradėti lankyti bokso treniruotes, treneris tikino, jog aiškios ribos nėra – reikėtų atsižvelgti į kiekvieno vaiko brandą. „Mano auklėtinis Mantas Tarvydas į boksą atėjo būdamas septynerių metų – tai vienas iš geriausių mano auklėtinių. Šiaip labai daug priklauso nuo vaiko – du turiu vyresnius vaikus, kuriems devyneri. Kartais vaikas būna brandesnis, imlesnis. Taip pat jei treniruotis ateina du ar trys vaikai, jie savo būrelyje jau turi ką veikti, o atėjus vienam, sunkiau, baugu treniruotis su vyresniais, nors tokiu atveju stengiamasi, kad vyresnieji jį gerai priimtų“, – pasakojo S. Simė.

Norėtųsi geresnių sąlygų
Kalbėdamas apie bokso treniruotėms kurorte sudarytas sąlygas, treneris neteigė, kad tokios apskritai nesudarytos, tačiau, pasak pašnekovo, norėtųsi, kad sąlygos boksui būtų geresnės. „Salė mažoka. Aš pats gal įpratęs, tačiau kiti stebisi. Manau, mes jau išaugome iš tokio rūbo. Ringas – išardomas, o norėtųsi, kad būtų stacionarus. Antra vertus, į kokį krepšinį ateina daug žmonių, o pas mus susirenka daug mažiau“, – kalbėjo pašnekovas.
Vis dėlto lankyti bokso treniruotes gali kiekvienas panoręs Palangos vaikas, kadangi šios sporto šakos treniruotės tėveliams nekainuoja. „Būrelis išlaikomas savivaldybės. Aš manau, neišgelbėtų tie keli tėvų sumokėti eurai. Kai kurios sporto šakos gal dėl to neturėtų problemų, bet pas mus kartais ateina vaikas, linkęs netinkamai elgtis, o tu jį išauklėji, ir tas vaikas nelieka gatvėje. Ir dabar ateina buvę auklėtiniai, tada taip džiugu, kad išugdei žmogų, kad jis nepaslydo“, – prisipažino treneris.

Į boksą atėjo jaunas
S. Simei taip pat yra tekę ragauti bokso kovų skonio. Pašnekovas užsiminė, jog praeityje šiame sporte buvo pasiekęs nemažų rezultatų. „Į boksą atėjau jaunas – man buvo dvylika ar trylika metų. Pradžioje nuėjau į kovinę savigyną, bet toje pačioje salėje vyko ir bokso treniruotės, todėl nuėjau ir ten. Jau po dviejų savaičių vykau į varžybas, kuriose nugalėjau stiprų varžovą, ir treneris pasiūlė pasilikti bokse“, – prisiminė S. Simė. Perspektyvų boksininką pastebėjo ir treniruotis pakvietė treneris S. Petkus.
Jaunuolis buvo išvykęs ir į internatinę sporto mokyklą, tačiau, kaip pats pasakojo, netrukus iš ten sugrįžo į namus. „Man ten nepatiko – matyt, esu žmogus, kuris labai myli savo miestą. Į internatą išvažiavau su ašaromis, ten nebuvo mano trenerio, šalia nebuvo mamos, pradėjo prastėti mokymosi rezultatai. Po gero mėnesio grįžau į savo buvusią mokyklą, o grįžti į bokso treniruotes nedrįsau, tačiau treneris sutikęs mane gatvėje pakvietė grįžti. Pradėjau važinėti po stovyklas, taip ir prasidėjo karjera“, – prisiminė pašnekovas.
Prakaito liejimą treniruotėse netruko vainikuoti sportinė sėkmė. „Jaunučių, jaunių čempionu tapdavau kiekvienais metais, buvau netgi kandidatas į 1992 m. Barselonos olimpiadą. O vėliau atsirado šeima, vaikai, norėjosi pinigų, tuomet mano kaip boksininko karjera ir pasibaigė“, – pasakojo S. Simė.

Suteikia pasitikėjimo savimi
Bokso treneris tikino, jog boksas, kaip ir kiekvienas sportas, ugdo asmenybę, grūdina charakterį. Pasak pašnekovo, pirmiausia boksas sportininkui suteikia pasitikėjimo savimi. „Pasitikėjimo savimi, pagarbos kitam žmogui. Man labai sunku būtų patikėti, kad boksininkas galėtų pakelti ranką prieš silpnesnį, nes jis išsikrauna treniruočių salėje. Nors ringe tu mušiesi, po kovos apsikabini su varžovu, ir jis tampa tavo draugas. Nesąžiningi žmonės nelabai išsilaiko šiame sporte, nes juk tu turi ir pritapti prie kolektyvo. Važinėdamas į rinktines turi palaikyti žmogiškus santykius, turėti žmogiškų savybių, turi pritapti prie kitų. O jei tu to nedarai, neturi draugų, tuomet pasidaro sunku“, – įsitikinęs pašnekovas.