Rinkliavos Šventosios uoste atbaidys žvejus?
Šventosios uoste išplaukus ledams prasidės darbai, kad pirmieji laivai čia galėtų švartuoti birželį. O iki to laiko norima turėti patvirtinus rinkliavų dydžius, tačiau siūlomi įkainiai jau atbaidė žvejų norą švartuotis būsimame uostelyje. „Mes siūlome, jog iki šešių metrų laivams reikėtų mokėti 25 litus, t.y. 300 litų per mėnesį, 6-10 metrų laivui para kainuotų 35 litus, tai būtų 420 litų per mėnesį, o laivams virš dešimties metrų kainuotų 50 litų para arba 600 litų už mėnesį. Mūsų siūlomos kainos yra dar pakankamai normalios, nes Vyriausybė siūlė maksimumą, kur para laiko, priklausomai nuo laivo dydžio, kainuotų nuo 65 iki 90 litų“,- pasakojo Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė.
Nesąžininga žvejų atžvilgiu
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija šiuos įkainius nustatė remdamasi kitų Lietuvoje esančių uostelių įkainiais.
„Manau, kad mes – žvejai, turim būti atleisti nuo rinkliavos. Klaipėdoje žvejai išsireikalavo ir dabar yra atleisti nuo bet kokių rinkliavų. Turbūt ir mums teks reikalautis. Nejaugi dabar iš mūsų bandys pelnytis? Manau, kad tai būtų nesąžininga žvejų atžvilgiu, nes žiemą, kuomet yra užšalęs krantas, mes net neišplaukiame žvejoti, tai mums bus didelis minusas mokėti šiaip sau“,- kalbėjo Šventosios uoste laivelį laikantis žvejys Vytautas Grišinas.
Tačiau Šventosios uosto direktorė A. Čėsnienė sakė, kad žvejų nenoras mokėti rinkliavų yra gana natūralus dalykas, nes iki šiol uostu jie galėjo naudotis nemokamai.
Per anksti kalbėti
Šventosios seniūnas Eugenijus Čilinskas sakė, kad dar nėra dėl ko nerimauti žvejams, nes rinkliavos dydis dar net nenustatytas. „Kuomet bus nustatytas konkretus dydis, tuomet ir žiūrėsime, ką reikia daryti. Nors nuo manęs, kaip Šventosios seniūno, beveik niekas nepriklausys, tačiau žvejus aš užtarsiu. Reikės ieškoti kompromiso, kad jiems būtų taikomos kokios nors lengvatos ar išvis būtų atleisti nuo rinkliavos. Dabar man sunku net kažką komentuoti, kadangi dar nepaaiškėjo kokie bus rinkliavų dydžiai ir kiek bus imama iš žvejų“,- kalbėjo E. Čilinskas.
„Uosto krantinės dar nepastatytos, o jau rinkliavas nustato. Kai sutvarkys krantines, tada ir kalbėsimės. Palangoje yra devynios žvejų įmonės ir jie mano, kad iš jų galės pasipelnyti? Dabar Klaipėdoje, kur yra sutvarkyta ir prižiūrima teritorija, žvejai moka po 200 litų per mėnesį, o mes turėtumėm mokėti po tris šimtus, kur čia logika?“ - kalbėjo Šventosios žvejys ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Šventosios padalinio vadovas Antanas Valiukas.
Tačiau Šventosios direktorė teigė, kad Šventosios uostas bus saugomas darbuotojų. „Planuojame, sutvarkius Šventosios krantinę, nusamdyti apsaugos darbuotojus ir laikui bėgant įvesti saugos kameras, kad būtų užtikrintas stovinčių laivų saugumas“,- kalbėjo A. Čėsnienė.
Neatitinka įstatymų
Žvejys V. Grišinas užsiminė, kad siūlomi rinkliavos dydžiai neatitinka įstatymų. „Pagal Šventosios uosto rinkliavų taikymo taisykles iki šešių metrų laivams reikėtų mokėti ne daugiau kaip 16 litų už mėnesį, o čia norima imti 25 litus už parą. Juk mes ten laikome motorines valtis, kokie ten laivai? Manau, kad, įvedus rinkliavas, pažvejoję žvejai paprasčiausiai savo valteles parsitems į krantą ir parsiveš į namus ir nelaikys Šventosios uoste, nes tai būtų visiškai nenaudinga žvejams“,- kalbėjo V. Grišinas.
Šiuo metu galiojančios Šventosios uosto rinkliavų taisyklės numato analogišką rinkliavų rinkimo sistemą, kokia yra Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste. Pavyzdžiui, 6 m ilgio laivo mėnesio įkainis – per 16 litų. Pasak direktorės Šventosios uostui A. Čėsnienės, tai simbolinis ir ekonominiu požiūriu nepagrįstas mokestis, todėl reikia keisti rinkliavas.
Vertinama, kad taikyti tokias pačias rinkliavas Klaipėdos ir Šventosios uostuose būtų nerealu, nes pastarajame uostelyje pagal dabar galiojančias rinkliavų taisykles šie mokesčiai būtų nepagrįstai maži.
Minimalūs įkainiai?
Rinkliavos Klaipėdos uoste susideda iš tonažo, navigacijos, locmanų paslaugų ir kitų mokesčių. Šventojoje būtų galima pritaikyti tik krantinės rinkliavą. Tokiu atveju vidaus vandenų laivui, kurio ilgis iki 6 metrų, mėnesio įkainis būtų 16,45 lito.
Tačiau Šventosios uosto direktorė A. Čėsnienė sakė, kad į 25 litų sumą už parą įeitų ir mokesčiai už elektrą bei vandenį. „Žmonės negautų papildomų sąskaitų už elektrą ar vandenį, todėl minimalūs siūlomi įkainiai yra 25 litai už parą“,- taip teisinosi dėl siūlomų rinkliavų A. Čėsnienė.
Pristigtų išlaikyti darbuotojams
Klaipėdos uosto direkcijos specialistai jau nagrinėjo galiojančias Šventosios uosto rinkliavų taisykles. Ekonomistai apskaičiavo, kad pagal dabar galiojančias taisykles iš tokio tipo laivų, kurie planuojami švartuoti Šventosios uostelyje šiais metais, jeigu pavyktų įgyvendinti pirmąjį Šventosios uosto atstatymo etapą, t. y. jachtų, pramoginių katerių, vandens motociklų ir vandens dviračių – galimos surinkti rinkliavos būtų visiškai ekonominiu požiūriu nepagrįstos ir labai mažos.
Išanalizavę kituose tokio tipo uostuose Lietuvoje taikomus ir renkamus mokesčius, pavyzdžiui, Šilutės, Nidos, Klaipėdos Pilies uostelyje, specialistai rengia tiek Vyriausybės nutarimo projekto pakeitimą, tiek susisiekimo ministro įsakymo pakeitimą, siūlydami nustatyti fiksuotą mokestį už naudojimąsi uostu, jo nesiejant nei su krantinės, nei locmano, nei navigacine rinkliavomis.
Jeigu vienas laivas už mėnesį mokėtų tik 16 litų, o Šventosios uostelyje stovėtų 100 laivų, tai per mėnesį būtų uždirbama 1600 litų. Todėl A. Čėsnienė teigė, kad tokios sumos nepakaktų nė vienam darbuotojui išlaikyti.
„Reikės darbuotojų, kurie dirbtų uostelyje ištisą parą, pavyzdžiui, apsaugos darbuotojų. Ir jeigu gautos pajamos nepadengia net vieno darbuotojo darbo kaštų, tikrai nėra tinkamos ir jas reikia didinti“,- komentavo A. Čėsnienė.
Ateities projektas
Pernai metų pabaigoje buvo baigiami rengti viešojo pirkimo dokumentai ir žadėta skelbti konkursą dėl Šventosios uosto pritaikymo mažų laivų aptarnavimui. Konkurso objektas – inžinerinių tinklų įrengimas tiek Šventosios uosto teritorijoje, kurią valdo Uosto direkcija, tiek ir plaukiojančių įrenginių, t. y. plaukiojančiųjų prieplaukų įrengimas. Buvo rengiamos konkurso sąlygos ir valymo darbams Šventosios uoste atlikti.
Šventosios uoste numatomas nuo 2 iki 3 metrų gylis atskirose vietose. Kai kuriose krantinėse gylis turės būti 5,5-6 m, kad galėtų įplaukti Būtingės naftos terminalą aptarnaujantys laivai. A. Čėsnienės teigimu, tai ateities projektas – bus statomos ir krantinės, ir molai, tačiau tai nebus padaryta iki šių metų birželio 1 dienos. Į Būtingės naftos terminalo pageidavimus bus atsižvelgta tada, kai bus pradėtas didysis Šventosios uosto atstatymo projektas, kuriam įgyvendinti turėtų būti naudojamos ir ES lėšos.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Šventosios uostą norima pritaikyti laivams, aptarnausiantiems vėjo parkus jūroje
2024 02 22 | Rubrika: Miestas
Nedidelis Šventosios jūrų uostas, esantis netoli Palangos kurorto ir Latvijos sienos, ateityje galėtų priimti laivus, skirtus vystyti ir prižiūrėti būsimus vėjo parkus Baltijos jūroje.
Palangiškiai iš taupyklių išpurtė milijonus litų
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2015 02 09 | Rubrika: Miestas
Palangoje esančiuose Lietuvos paštų skyriuose ir bankų filialuose jau baigėsi gyventojų, norinčių išsikeisti litus į eurus, apgultis. Pirmąsias dvi sausio savaites būriais plūdę žmonės į paštą atnešė daugiau nei šešis milijonus litų, o trijuose bankų filialuose iškeista apie 17 mln. 600 tūkst. Lt.
Palangos svečiai per vasarą į miesto biudžetą suvežė beveik pusantro milijono litų
Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 10 09 | Rubrika: Miestas
Į mūsų kurortą atvykstantys svečiai miesto biudžetą kasmet papildo lėšomis, kurios skiriamos tam, kad Palanga taptų gražesnė, patrauklesnė, o jos vardas kuo garsiau skambėtų Lietuvoje ir už jos ribų. Per tris vasaros mėnesius surinkta kiek per pusę milijono litų vadinamojo „pagalvės“ mokesčio, o „ratuoti“ poilsiautojai nuo gegužės 15 iki rugsėjo 15 sumokėjo per...
Alkaniems viešbučiams ir 100 litų – dideli pinigai
Alfredas PUMPULIS, 2011 10 17 | Rubrika: Verslas pinigai
Ką daryti, jei turi tik 100 litų ir neturi kur Palangoje prisiglausti, tik kuriame nors kurorto viešbutyje? Ar 100 litų Palangos viešbučiams yra daug ar mažai? Sezono metu, ko gero, daugelis viešbučių tik niekinamai numotų ranka į tokius pinigus. Į redakciją paskambinęs laikraščio skaitytojas papasakojo, kaip Palangos turizmo informacijos centre rugsėjo pabaigoje...
Naftininkų norai Šventojoje kainuotų 100 milijonų litų
2011 10 13 | Rubrika: Miestas
AB "Orlen Lietuva" dėl dviejų vilkikų pageidautų atstatomame Šventosios uoste didesnio gylio, ir tai kainuotų papildomai 100 mln. Lt.
Šventosios uoste vyksta valymo darbai
Ugnė RAUDYTĖ, 2011 04 13 | Rubrika: Miestas
Šventosios uosto direktorė Airida Čėsnienė informavo, kad nuo balandžio pirmosios dienos prasidėjo uosto valymo darbai. Konkursą laimėjusi Latvijos kompanija „BGS“ jau kurį laiką valo Šventosios uostelio įplaukos kanalą. Iš viso planuojama iškasti per 66 tūkstančius kubinių metrų grunto. Jis nebus plukdomas į jūrą, o liks formuoti būsimo Šventosios uosto teritorijai. Nuo 20-30 centimetrų...
Rinkliavos Šventosios uoste atbaidys žvejus?
Ugnė RAUDYTĖ, 2011 03 23 | Rubrika: Miestas
Šventosios uoste išplaukus ledams prasidės darbai, kad pirmieji laivai čia galėtų švartuoti birželį. O iki to laiko norima turėti patvirtinus rinkliavų dydžius, tačiau siūlomi įkainiai jau atbaidė žvejų norą švartuotis būsimame uostelyje. „Mes siūlome, jog iki šešių metrų laivams reikėtų mokėti 25 litus, t.y. 300 litų per mėnesį, 6-10 metrų laivui para kainuotų 35 litus, tai...
Pigiausių verslo liudijimų kainos kris nuo 1440 iki 120 litų metams
Ugnė RAUDYTĖ, 2010 11 10 | Rubrika: Miestas
Verslo liudijimai Palangoje yra populiarūs, ypatingai vasaros sezono metu. Kaip teigė Palangos biudžeto skyriaus vedėja Regina Garadauskienė, šiais metais minimalus verslo liudijimo mokestis už metus buvo 1440 litų. „Kaina priklauso nuo to, kokią veiklą nori vykdyti žmogus. Jei tai nuoma, tuomet žmogaus pajamos yra didesnės, todėl automatiškai ir verslo liudijimas kainuoja brangiau, jei...
Milijonas litų Socialinių paslaugų tarnyboms patalpoms remontuoti
Dalia JURGAITYTĖ, 2010 10 13 | Rubrika: Miestas
Miesto politikai pritarė projektui leisti rekonstruoti Palangos miesto socialinių paslaugų tarnybos patalpas. Už europinius pinigus bus renovuota per 400 kv.m patalpų, esančių miesto ligoninėje. Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos dydis siekia per 1 mln.108 tūkst.litų. Palangos miesto savivaldybė turi prisidėti ne mažiau kaip 15 proc., t.y apie 196 tūkst.litų.
Miestelėnų sveikatinimo kaina – 850 tūkst. litų
Dalia JURGAITYTĖ, 2010 01 27 | Rubrika: Miestas
Šiemet Savivaldybės biudžete miestelėnų sveikatinimo programai finansuoti numatyta skirti 857,8 tūkst. litų. Svarstant biudžeto projektą, programą pristačiusi Savivaldybės gydytoja Lina Riaubaitė teigė, kad numatomi finansavimo šaltiniai bus Savivaldybės biudžeto lėšos – 258 tūkst. litų, Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios lėšos – 69,9 tūkst. litų, Visuomenės sveikatos rėmimo...