Rinkliava už atliekas atpigs dar negreit

Vos keliais mėnesiais ilgiau, nuo 2009 metų rugpjūčio, rinkliavą už atliekas renkanti Kretingos rajono komunalinio ūkio įmonė surenka apie 90 procentų mokesčių ir spalio mėnesį rajono gyventojams jau sumažino rinkliavos tarifus.

Atliekų tvarkymo rinkliavą Palangoje administruojanti savivaldybės įmonė Rinkliavų centras už šiukšlių surinkimą komunalininkams šiai dienai yra skolinga 1,2 milijono litų, o šia skola prislėgta kurorto savivaldybė apie rinkliavos tarifų mažinimą bijo net pagalvoti.

Kodėl taip atsitiko? Gal todėl, kad Kretingoje rinkliavą administruoja patys šiukšlių vežėjai, o pas mus – pagal Registrų centro duomenis sąskaitas gyventojams temokanti išsiųsti kontora?

Rinkliavų centras sąskaitų yra išsiuntinėjęs už 2,6 mln. litų, o surinkta tėra tik kiek daugiau nei pusantro milijono litų. Už šiukšlių išvežimą savivaldybė bendrovei "Palangos komunalinis ūkis" yra skolinga 1,2 mln. litų.

Komunalinio ūkio įmonės vadovo Konstantino Skieraus teigimu, iki šiol šiukšlių vežimas buvo finansuojamas iš bendrovės apyvartinių lėšų, tačiau ir jos išseko.  Už spalio mėnesį Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui Palangos komunalininkai liko nesumokėję 70 tūkstančių litų ir paprašė mokėjimus atidėti iki metų pabaigos.

Anot K.Skieraus, tokia situacija susidarė dėl to, kad Palangoje yra nemažai gyvenamųjų namų, kurie Nekilnojamojo turto registrų centre nėra įregistruoti.  Pagal Registrų centro duomenis tuose žemės sklypuose namų nėra ir jų savininkų sąskaitos už atliekas nepasiekia, o komunalininkai iš šių namų šiukšles veža išsijuosę. Apie šią padėtį Rinkliavų centras buvo informuotas dar vasarą, tačiau tik dabar miesto Taryba priėmė sprendimą, pagal kurį sudaryta komisija tirs ar žemės sklype riogso tik pamatai, ar ten jau stovi neįregistruotas gyvenamasis namas.

Dar vienas Registrų centro duomenų paradoksas.  Tūkstančio kvadratinių metrų ploto pilaitė įregistruota, kaip dviejų butų gyvenamasis namas. Suprask, du savininkai turi po 500 kvadratinių metrų ploto butus. Tačiau pasigilinus paaiškėja, kad kiekviename bute – po dešimt bendrasavininkų, kuriems priklauso po dešimtadalį ploto. Išeina taip, kad vietoj 20 butų namas už šiukšles moka tik už du butus.

Kas šiuos dalykus turėtų aiškintis? Mero pavaduotojas Rimantas Garolis įsitikinęs, kad tai privalo daryti atitinkamos tarnybos. Tačiau ne Valstybinei statybų inspekcijai rūpi, kad Palangos savivaldybė už atliekų tvarkymą nesurenka reikiamos rinkliavos sumos.  Tai turėtų rūpėti pačiam Rinkliavų centrui. Jei apmokestinti tokius pasislėpusius šiukšlintojus trukdo priimta rinkliavos tvarka, jos keitimas turėjo būti inicijuojamas ne lapkričio pabaigoje, o dar vasaros pradžioje.

Pagal Taryboje priimtą tvarką, atsiskaityti už atliekų tvarkymą privaloma kas ketvirtį, tačiau paskutinė pinigų pervedimo data – lapkričio 15 diena. Užuot jau gegužę pradėjus krutinti skolininkus, tai mėginama daryti tik dabar. Norint, kad nesumokėtą rinkliavą pradėtų išieškoti antstoliai, būtini teismo sprendimai. Tačiau Rinkliavų centras dar nė vieno skolininko nėra padavęs į teismą.

Atliekų rinkliavos tarifus leistų sumažinti pačių šiukšlių mažinimas. Tai įmanoma padaryti išrūšiuojant atliekas. Uždarytame Juoskaudų sąvartyne yra bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“ priklausantis 1,3 hektaro ploto žemės sklypas. Jame įrengus aikštelę ir pastačius šiukšlių rūšiavimo konvejerį, čia būtų galima vežti visas mieste sukaupiamas šiukšles ir jas išrūšiuoti.

Tokio centralizuoto rūšiavimo efektas akivaizdus. Komunalininkų skaičiavimais, vietoj dabar į Dumpių sąvartyną iš Palangos per metus vežamų apie 18 tūkstančių tonų būtų išvežama perpus mažiau. Už 18 tūkst. tonų Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui Palangos komunalinio ūkio įmonė sumoka beveik milijoną litų. Perpus sumažinę šiukšlių kiekį sutaupytume apie pusę milijono litų.

Maža to, išrūšiavus miesto atliekas kasmet būtų gaunama apie pusantro tūkstančio tonų stiklo ir plastiko, kurį pardavus antrinių žaliavų supirkėjams pagal dabartines kainas būtų gaunama apie 150 tūkst. litų pajamų. Likusios organinės atliekos būtų kompostuojamos ir naudojamos kurorto želdinių tręšimui.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras rudenį organizavo didžiųjų atliekų surinkimo aikštelių įrengimo konkursą, kurio laimėtojas Klaipėdos apskrityje turės įrengti 7 tokias atliekų rūšiavimo aikšteles. Viena iš jų numatyta Joskaudų sąvartyne. Darbus didžiąją dalimi finansuos Europos Sąjunga.

Tačiau panašu, kad greitai džiaugtis rūšiuojamomis atliekomis dar negalėsime. Pagal konkurso sąlygas įrengti visas 7 aikšteles rangovas privalo tik iki 2013 metų.

Jei Palanga šios užduoties savo lėšomis būtų ėmusis kiek anksčiau, tokia aikštelė galėjo būti įrengta ir šiukšlės rūšiuojamos jau kitą vasarą. K.Skieraus skaičiavimais tam būtų užtekę visai nedaug – apie 400 tūkst. litų aikštelės įrengimui ir 150 tūkst. litų – atliekų rūšiavimo konvejeriui įsigyti.

Šios išlaidos miestui būtų atsipirkusios jau po pirmųjų metų.