Rekordiškai karštą vasarą komunalininkai atliekų pliaže surinko mažiau

Geriausias įvertinimas visiems turėtų būti švarus ir tvarkingas miestas, tačiau, kad jis būtų toks, reikalingi dar darnesni ir operatyvesni atitinkamų Palangos tarnybų – „Palangos komunalinio ūkio“, Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus, Rinkliavų centro ir aplinkosaugininkų – veiksmai, įsitikinęs UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius Gediminas Valinevičius ir įmonės vadybininkas Gintautas Mackevičius.
Komunalinio įmonės surinktų komunalinių atliekų statistika praėjusį sezoną, per tris vasaros mėnesius, įdomi ir iškalbi: kaip ir tikėtasi, surinkta daugiau mišrių komunalinių atliekų – net 3981 tona, pernai jų būta 290 tonų mažiau. Tačiau atliekų iš kurortinės ir paplūdimių zonos šią vasarą buvo surinkta mažiau nei pernai, šiemet – 236 tonos, pernai – 351 tona.
Šiemet vasarą Palangoje buvo surinkta mažiau ir biologiškai irių, žaliųjų, atliekų – 646 tonos, o pernai tuo pačiu metu – 671 tona. Tačiau padidėjo stambiagabaričių atliekų mieste, pernai jų surinkta 298 tonos, šiemet – 345 tonos.
„Manau, kad galime kalbėti apie tendenciją, kad Palangą savo poilsiui renkasi vis kultūringesnė publika, šeimos su mažais vaikas. Jie kurortinėse miesto zonose, taip pat ir paplūdimyje, elgiasi kultūringiau ir supratingiau“, – „Palangos tiltui“ sakė G. Valinevičius.
Anot pašnekovų, nors tokia statistika kitiems, turint omeny itin karštą vasarą, nėra labai logiška, tačiau surenkamų šiukšlių kiekiai nustatomi gan tiksliai – komunalininkai surenka jas visame mieste, ir paplūdimyje, o vėliau jos yra perkraunamos į sunkiasvores šiukšliadėžes ir išvežamos į Klaipėdos regioninį atliekų tvarkymo centrą arba į Joskaudų stambiagabaričių atliekų aikštelę. Ir vienur, ir kitur atliekos yra pasveriamos.
Nors lietuvių, ir palangiškių, didesnis sąmoningumas, rūšiuojant atliekas, yra akivaizdus, abu pašnekovai sutiko, kad iki idealios tvarkos ir suvokimo, kad visas atliekas reikia rūšiuoti, dar toli.
„Vienos taisyklės nėra: vieni žmonės yra sąmoningi ir disciplinuoti, kiti ¬– nelabai, tačiau bendra tendencija ¬– gera“, – sakė G. Mackevičius.
Įgyvendinant Europos Sąjungos aplinkosaugines direktyvas, iki 2019 metų rugsėjo vidurio Palangoje atsiras 17 požeminių atliekų surinkimo aikštelių.
Beveik visos požeminės aikštelės atsiras vadinamajame „bame“, Sodų ir Saulėtekio gatvėse. Dabar vyksta jų projektavimo darbai, tačiau rangovas, įmonė UAB „D-Rek“, žada jas pastatyti jau kitam sezonui.
Ar palangiškiai, įpratę prie jau įprastų akiai ir rankai mėlynų, žalių ir geltonų konteineriukų, nesunkiai įpras ir atliekas mesti į konteinerius požeminėse aikštelėse?
„Tikimės, kad taip. Juk pastačius ir, pavyzdžiui, spalvotuosius „varpelius“ reikėjo laiko, kad gyventojai pradėtų tinkamai rūšiuoti atliekas. Bendra situacija mišrių atliekų rūšiavime mieste ¬– gan nebloga“, ¬– tikino G. Mackevičius.
Jis pastebėjo, kad anksčiau komunalinio įmonės vairuotojas žaliąsias ir stambiagabarites atliekas į Joskaudus veždavo kartą per savaitę, o praėjusią vasarą ir rudenį – kiekvieną dieną. Tas pats pasakytina ir apie statybinį laužą. Pastebėtina, kad iš atliekų tvarkymo aikštelės Joskauduose atliekas į Dumpių sąvartyną komunalinio vairuotojai išveždavo tik kartą per savaitę, šiuo metu aikštelė yra tuštinama beveik kiekvieną dieną.
„Jo mieste akivaizdžiai sumažėjo. Palangiškiai, užuot, kaip ir anksčiau krovę jį prie atliekų konteinerių, dabar jį veža patys į Joskaudus. Labai teigiamas elgesio pokytis“, – džiaugėsi G. Mackevičius.
Priminsime, kad geltoni stačiakampio formos konteineriai yra skirti antrinėms atliekoms, kiti varpelio kitokių spalvų konteineriai – kartonui, popieriui ir stiklui.
Palangoje yra apie 2 tūkstančius stačiakampio gretasienio formos geltonos spalvos konteineriukų antrinėms atliekoms surinkti. Tokius 0,24 kubinio metro talpos konteineriukus gauna tik kurorto nuosavų namų gyventojai antrinėms atliekoms – plastikinei ir popieriaus tarai sumesti.
Itin svarbu tai, kad rūšiuojant antrines atliekas, sumažėja mišrių atliekų, vadinasi, miesto komunalinio įmonei tenka mažiau mokėti Klaipėdos regioniniam atliekų tvarkymo centrui už atliekų įvežimą į KRATC-o sąvartyną Dumpiuose.
G. Valinevičius tikisi, kad Palangos mokestis KRATC-ui nedidės.
„Pavyzdžiui, atliekų išvežimo į sąvartyną paslauga kituose miestuose yra beveik dvigubai didesnė. Palangoje ši paslauga – viena pigiausių“, – sakė UAB „Palangos komunalinis ūkis“ direktorius.
Gyventojų patogumui, komunalininkai surenka tą pačią dieną visas atliekas – ir antrines, ir mišrias. Mišrias renka miesto komunalininkai, antrines – samdyta bendrovė.
„Labai svarbu, kad visos gatvės yra pravažiuojamos, o visi konteineriukai yra nesunkiai pasiekiami. Svarbiausia, kad nustatytomis dienomis gyventojai išstumtų konteineriukus iš savo kiemų į gatvę, jeigu jie stovi ne prie gatvės, konteineriukai nebus ištuštinami“, – pastebėjo G. Mackevičius.
Bet „Pavėsio“ soduose gatvelės – siauresnės, todėl ir surinkti juose atliekų konteinerius užtrunka ilgiau.
Po miestą žurnalistą pavežiojęs komunalinio vadybininkas stabtelėjo prie garažų Bangų gatvėje. Prie vieno jų kėpsojo suverstų padangų krūva, statybinis laužas.
„Stambiagabaričių atliekų mieste vis dar daug. Dar nemažai gyventojų išneša jas į gatvę, nesilaikydami nustatyto jų surinkimo grafiko. Palyginti su praėjusia vasara, tokių atliekų kiekis sezono metu išaugo 45 tonomis. Tačiau galime pasidžiaugti, jog vis daugiau gyventojų pradėjo vežti stambiagabarites į Joskauduose esančią atliekų surinkimo aikštelę, – sakė G. Valinevičius. – Labai raginu palangiškius būti kuo sąmoningesniais – rūšiuoti atliekas, kreipti dėmesį į atliekų surinkimo grafikus, įspėti nedisciplinuotą kaimyną, nederamai tvarkantį savo atliekas. Tik taip turėsime gražų ir tvarkingą miestą. Nors miesto komunalinis dirba kartu su Rinkliavų centru, Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriumi ir aplinkosauga, tačiau reikėtų dar darnesnių veiksmų, kad netvarkos, miesto taisyklių ignoravimo būtų kuo mažiau“.
Kaip ir kiekvieną sezoną, vasaros sezono metu miestui švarinti buvo priimti papildomi darbuotojai, transportas, prižiūrintis švarą, važinėjo per miestą kur kas dažniau nei įprastu metu.
J. Basanavičiaus gatvė sezono metu buvo plaunama kiekvieną dieną: ryte ir pagal poreikį vakare. Buvo naudojamos specialios priemonės jos klinkeriui plauti. Kasdien viešąsias erdves vasarą prižiūrėdavo apie 120 darbuotojų.
Palangos miesto paplūdimio prižiūrimos teritorijos plotas yra 85,7 ha, iš jų mechanizuotai valomo paplūdimio plotas – 45 ha, miškelių – 178 ha, prižiūrimų kiemų plotas sudaro 41,3 ha.
Įdomumo dėlei, gėlynai Palangoje vasarą užėmė 6500 kvadratinių metrų plotą, mieste buvo pasodinta apie 60 rūšių gėlių, jas ir žaliąsias vejas sezono metu laistė trys mašinos, laistymui buvo sunaudojama apie 50 kubų vandens.