Reidas Palangos pajūryje: nuo sprunkančių valčių iki irzlių poilsiautojų

Salomėja GALDIKAITĖ

Palangą užklupo karštymetis, todėl nenuostabu, kad į paplūdimį sugrįžo vasarai įprastas šurmulys. Prie jūros sugužėjo ne tik saulės ir maudynių išsiilgę poilsiautojai, bet ir įvairūs prekiautojai, kurie siekia bet kokia kaina susižerti kuo daugiau šlamančiųjų. Kaip parodė reidas, ne visi tai daro teisėtai, neretai trūksta tokiai veiklai dokumentų. Trečiadienį Palangos gelbėjimo stoties gelbėtojai, policijos pareigūnai, maisto ir veterinarijos specialistai bei vaikų teisių specialistai atliko reidą pajūryje, kurio metu buvo tikrinama, ar paplūdimio prekeiviai teisėtai užsiima savo veikla. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į bendrąją tvarką: ar tėvai tinkamai prižiūri savo vaikus ir ar laikomasi saugumo maudantis.

Bandė bėgti
Centrinėje gelbėjimo stoty ilgai užsisėdėti neteko – vos tik susirinkus reido dalyviams iš Palangos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Palangos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kitų tarnybų, gelbėtojų tarnybos vadovas Jonas Pirožnikas, pažvelgęs pro žiūronus, pakrantėje pamatė žvejų laivą. Jis ir policijos pareigūnas nusprendė nuvykti į vietą ir patikrinti prekeivių dokumentus.
Ir įtarimams vis dėlto buvo pagrindo kilti. Tik džipu atvažiavus į vietą, du prekiavę vyrai pradėjo stumti savo valtį gilyn į jūrą ir sprukti. Išlipęs pareigūnas liepė jiems nedelsiant sustoti – vyrai pakluso. Pirminės patikros metu buvo patikrinti leidimai žvejoti ir prekiauti, verslo leidimai. Leidimai buvo, bet tikrintojams ne viskas įtiko.
„Laivavedžio pažymėjimo su savimi neturite – privalu jį turėti. Taip pat nėra gelbėjimosi liemenių. Kiek kartų yra įspėta, kad nešiokite gelbėjimosi liemenes, ne pirmas kartas, kad nepaklausote. Būna išplaukiate į jūrą išmesti tinklų be gelbėjimo liemenių. Tai yra būtina saugos priemonė, įkrisite į jūrą – nuskęsite. Jūs nesirūpinate savo saugumu, tai kas kitas juo pasirūpins“, – žvejams aiškino J. Pirožnikas.
Žvejai prieš porą dienų buvo bausti, nes neturėjo verslo liudijimo, dabar šiuos dokumentus jie buvo susitvarkę.
Sugrįžus į gelbėjimosi stotį, maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai patikino, kad reikia prie vyrų sugrįžti dar kartą ir patikrinti kitus dokumentus. Taip ir buvo padaryta. Ne visi dokumentai buvo tvarkingi, todėl vienas iš žvejų buvo nuvežtas į Centrinę gelbėjimo stotį, kur jam buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas.
Taip pat dar pakrantėje tikrinant žvejų dokumentus, prie gelbėtojų džipo priėjo rusakalbė poilsiautoja, kuri pasiskundė, kad prieš kelias dienas šių žvejų valtis vos neužplaukė ant mažamečio vaiko. Tačiau žvejys ir moteris netrukus išsiaiškino.

Tvarka piktina poilsiautojus
Nors tiek gelbėtojai, tiek pareigūnai vykdo įstatymų reglamentuotas patikras, atsiranda ir tokių poilsiautojų, kuriems tai – nė motais.
Viena moteris pradėjo bartis dėl to, kad gelbėtojų automobilis užstoja valtį ir ji negali nusipirkti žuvies.
Kitas poilsiautojas, prisistatęs Karolio Mičiulio vardu, pradėjo gelbėtojams reikšti priekaištus dėl neva bėgančių tepalų iš automobilio. „Patraukite automobilį, tepalas bėga į vandenį. Ar jūs turite išvis leidimą čia važiuoti į vandenį? Parodykit man leidimą“, – reiškė nepasitenkinimus pilietis. Nors ir užsirašė Palangos gelbėjimo tarnybos vadovo pavardę bei automobilio valstybinius numerius, konkrečiai parodyti, kur bėga tepalai, žmogus negalėjo. Automobilis priklauso Palangos gelbėjimo tarnybai, gelbėtojai juo važinėtis pajūriu turi visas teises.
Pirmieji sulaikyti žvejai buvo toli gražu ne vieninteliai, kurie nesilaiko saugumo reikalavimų. Kita valtis prisišvartavo prie pat Palangos centrinės gelbėjimo stoties bokštelio ir vis tiek joje buvę žmonės nesugebėjo užsidėti gelbėjimosi liemenių. Jos buvo numestos valtyje. Valtyje taip pat buvo nemažai žuvies, todėl žvejys buvo iškviestas į vidų, kur buvo patikrinti visi reikalingi dokumentai.

Pasitaiko ir neprižiūrimų vaikų
Nors per pusdienį nebuvo nustatyta jokių vaiko teisių pažeidimų, reide dalyvavę specialistai sako, kad tiek nepilnamečiai čeburekų prekeiviai, tiek neatsakingi tėvai iš baimės labiau pradėjo paisyti įstatymų.
Vis dėlto neatsakingumo apraiškų per šį mėnesį vaikų teisių specialistams teko užfiksuoti nemažai. „Būna, kad be tėvų priežiūros maudosi mažiukai vaikučiai jūroje. Neseniai fiksavome pažeidimą, kai mama kopose deginosi, o penkių metų jos vaikas be priežiūros maudėsi. Surašėme protokolą. Dažnai pasitaiko tokių atveju, kai tėvai guli toliausiai, o vaikai pliuškenasi vandenyje. Nelaimės atveju tėvai net nieko neišgirstų. Atsitinka ir taip, kad pasiklysta vaikai per tokių tėvų aplaidumą, – „Palangos tiltui“ sakė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Emilija Lapėnienę. – Per vieną savaitę buvo trys atvejai, kada išvis vaikai buvo palikti. Visais atvejais tėvai buvo neblaivūs ir negalėjo pasirūpinti savo vaikais. Buvo toks atvejis, kai paliko mažametį vaiką nuomojamame bute. Taip pat visai neseniai viena palangiškė paliko savo mergytę darželyje ir dviems dienoms išvyko į svečius. Vaikas buvo apgyvendintas globos įstaigoj, motinai laikinai atimtos globos teisės į mažametį vaiką”.
Pirma kartą tėvai yra įspėjami, o jeigu tai pasikartoja, taikoma piniginė bauda. Bauda priklauso nuo daugelio veiksnių.

Pagautiems pirmą kartą – baudos juokingos
Anot Palangos gelbėjimo tarnybos pavaduotojo Ričardo Kurpiaus, baudos prekeiviams, kurie neturi visų reikalingų dokumentų, priklauso nuo pažeidimo skaičiaus. „Pirmą karta pagauti nelegalūs prekeiviai moka 7 eurų baudą, darbo inspekcija jau duoda 280 eurų baudą, o pirmą kartą nusižengusiems – 140 eurų. Antrą kartą – virš 500 eurų. Iš tikrųjų, iš kitos pusės, kodėl jų neįteisina? Vaikai nei jie vagia, nei valkatauja – jie užsidirba pinigus. Nusipirktų patentus, susimokėtų mokesčius ir būtų ramu“, – teigė jis.
Paklaustas, kokios baudos yra darbdaviams, kurie kepa čeburekus, R. Kurpius atsakė, kad sistema labai paini. „Jie tik kepa ir tiems vaikams parduoda. Paprasti prekiniai santykiai vyksta, kenčia prekiautojai tik“, – atsakė specialistas.