Radiniai paplūdimyje signalizuoja apie prastą ekologinę situaciją
Sustiprėjus vėjams jūra į Baltijos pakrantę tam tikruose ruožuose išmeta daug dumblių. Rudens saule gamtoje besidžiaugiantys žmonės skuba ieškoti gintaro, tačiau mokslininkai perspėja apie pavojus – sąnašose knibžda sveikatai nedraugiškų mikroorganizmų, jose gausu ir įsipainiojusių šiukšlių.
Tiek visuomenės, tiek ir Baltijos jūros sveikata susirūpinę tyrėjai kviečia vasarai pasibaigus įsitraukti į paplūdimių švarinimo bei švietėjišką iniciatyvą „My Sea Campaign“.
Vysto dialogą su visuomene
„Rugsėjo mėnuo simboliškai žymi naują pradžią, kai atsigręžiame į mokslą ir žinias, kai keliame sau naujus tikslus. Kviečiame į rudenį įžengti atidžiau pažvelgiant į mus supančią aplinką, savo įpročius ir auginant ekologinį sąmoningumą“, – kalbėjo Klaipėdos universiteto (KU) Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas, pristatydamas atviro formato renginių ciklą „My Sea Campaign“, kuris rugsėjį nuvilnys nuo Klaipėdos iki pat Šventosios.
Lietuvoje „My Sea Campaign“ organizuojama pirmąsyk. Kaimyninėje Latvijoje šie renginiai jau turi gilias tradicijas ir platų ją palaikančių entuziastų ratą.
Pirmasis „My Sea Campaign“ susitikimas rugsėjo 4 d. įvyko Melnragėje, dalyvaujant KU, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko , VšĮ „Už švarią Lietuvą“ atstovams ir spalvingam pajūrio lankytojų būriui – iniciatyva sudomino banglenčių sporto entuziastus, klaipėdiečių šeimas su vaikais, svečius iš kitų miestų.
Stebėjo tyrėjų darbą iš arti
„Mūsų drauge su partneriais įgyvendinamo projekto „ESMIC“ dėmesio centre yra plastikas, kurį organinės kilmės sąnašos, išmetamos į pakrantę, pritraukia tarsi gaudyklės. Paplūdimys Melnragėje savaitgalį buvo gausiai nuklotas dumbliais, tad turėjome galimybę itin vaizdžiai supažindinti visus susidomėjusius su mūsų naudojamais tyrimo metodais ir plačiau padiskutuoti su žmonėmis apie pajūrio būklę“, – aiškino dr. A.Balčiūnas.
KU mokslininkai jau antrus metus intensyviai dirba rinkdami smėlio ir dumblių mėginius Klaipėdos, Klaipėdos rajono ir Palangos savivaldybių paplūdimiuose, laboratorijose aiškindamiesi, kas sudaro paplūdimiuose esančias sąnašas, koks kiekis jose susikaupia jūrinių šiukšlių – anot dr. A.Balčiūno, jau sukaupta nemažai duomenų ir įdomių pastebėjimų, kuriais norisi pasidalinti su visuomene plačiau, o „My Campaign“ tam suteikia gerą platformą.
Melnragėje žmonės galėjo stebėti, kaip mokslininkai kelia dronus, kurie padeda dominančius pajūrio ruožus apžvelgti greitai, iš arčiau ir kokybiškiau užfiksuojant dumblių išmetimus. Taip pat galima buvo pasmalsauti, kaip mokslininkai pažymi tam tikrus pajūrio ruožus ir juose skaičiuoja rastas įvairaus pobūdžio šiukšles.
Europinį standartą viršijo 17 kartų
Žmonės kviečiami nelikti vien stebėtojais ir patys aktyviai įsitraukti į atviro formato „My Sea Campaign“ renginius – ateidami nepamiršti darbinių pirštinių ir rinkdami šiukšles paplūdimiuose padėkoti gamtai už vasarą teiktą džiaugsmą.
Mokslininkų pastebėjimai leidžia manyti, kad norint pašalinti žmogaus veiklos paliktus ženklus smėlyje ir jūros išplautas šiukšles, paplušėti gali tekti nemažai. Pirmojo kampanijos renginio metu Melnragėje 100 m paplūdimio atkarpoje buvo rasti 344 vnt. šiukšlių. „Gerą aplinkos būklę apibrėžiantis europinis standartas – 20 vnt., taigi, šis rodiklis mūsų pajūryje viršytas net 17 kartų. Dumblių sankaupose rasta apie 0,38 vnt./m2 šiukšlių, o šalia esančiame paplūdimio smėlyje – apie 0,14 vnt/m2. Kitaip tariant, dumblių sankaupose paplūdimius teršiančių šiukšlių yra apie 2,5 karto daugiau, lyginant su šalia esančiu smėliu. Šis rezultatas dar kartą atkreipia dėmesį į vieną itin svarbių mūsų projekto „ESMIC“ nešamą žinučių: esant palankioms sąlygoms, dumblių sankaupų utilizacija gali padėti mažinti Baltijos jūros užterštumą šiukšlėmis“, – pažymėjo KU mokslininkas dr. A.Balčiūnas.
93 % rastų objektų – dirbtinių polimerų medžiagos (plastikai), kurių dauguma – vienkartinio naudojimo plastiko gaminiai. Maišeliai, kamšteliai, higienos servetėlės, ausų krapštukai ir aibė kitų objektų atsidūrė ant improvizuoto „My Sea Campaign“ laboratorinio stalo Melnragėje. Apie 40% visų rastų šiukšlių sudarė cigarečių nuorūkos. Šimto metrų paplūdimio ruože jų rasta net 136.
„Kiekviena šiukšlė, tai signalas, kad kažkur pritrūkstame sąmoningumo. Ką reiškia jūros išmesti baliono likučiai? Galbūt rugsėjo 1-ąją šis balionas buvo paleistas į dangų su geriausiais palinkėjimais, bet, deja, nesusimąstant, kur jis nusileis. Tai nereiškia, kad turime atsisakyti šventinių atributų – tiesiog reikėtų rasti būdą, kaip panaudojus juos tinkamai surūšiuoti ir išmesti. O galbūt tą patį daiktą galima panaudoti dar kartą arba perdirbti?“, – kalbėjo į iniciatyvą taip pat įsitraukusio Klaipėdos mokslo ir technologijų parko inovacijų vadybininkė Erika Zavackienė.
Svarbu paisyti higienos
Mokslininkai taip pat atkreipia dėmesį, jog kelias dienas ant kranto slūgstantys ir pradėję pūti dumbliai tampa bedeguone terpe, kurioje intensyviai dauginasi bakterijos. Pastebima, kad fekalinės taršos indikatoriai būna ženkliai didesni ten, kur yra ilgiau užsistovėjusių minėtų sąnašų. Patekusios ant atvirų žaizdų, įdrėskimų ar per burną į žarnyną, bakterijos gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų.
„Neturime tikslo visuomenę bauginti, tačiau priminti apie būtinybę laikytis atsargumo priemonių yra mūsų pareiga. Jei dumbliuose ieškojote gintaro ar kriauklių, nelieskite nenuplautomis rankomis veido, saugokite nuo kontakto pažeistą odą. Melnragėje matėme daug dumblius tyrinėjančių vaikų – rekomenduotume tėvams įvertinti galimas rizikas, paaiškinti apie jas mažiesiems“, - atkreipė dėmesį dr.A. Balčiūnas.
Atsidūrė televizijos „Euronews“ akiratyje
Užduoti visus rūpimus klausimus mokslininkams ir pasidalinti savo pastebėjimais kita proga laukia jau rugsėjo 9 d. Karklėje, kur vyks antrasis „My Sea Campaign“ serijos susitikimas.
Susitikimų ciklas vėliau persikels į Palangą. Projektas „ESMIC“ ir po jo vėliava šiemet įgyvendinama švietėjiška iniciatyva patraukė televizijos „Euronews“ dėmesį – apie pajūrio kurorte vyksiantį „My Sea Campaign“ renginį žurnalistai kurs išskirtinį reportažą. Mokslininkai ir visuomenininkai, akademinis jaunimas, moksleiviai, pajūrio bendruomenės ir visi, kuriems rūpi Baltijos jūros sveikata, kviečiami rugsėjo 18 d. 12 val. atvykti į Palangą prie jūros tilto. „Euronews“ vizito Lietuvoje metu taip pat apsilankys ir KU laboratorijose, kalbins į tyrimus įsitraukusią mokslininkų komandą.
„My Sea Campaign“ finišuos rugsėjo 23 d. Šventojoje, paplūdimyje prie „Trijų mergelių“.
Kodėl „My Sea Campaign“ iniciatyva yra svarbi? Baltijos jūra yra viena uždariausių jūrų pasaulyje, kurios vandens apykaita su Atlanto vandenynu vyksta per sąlyginai siaurą Kategato sąsiaurį (Danija) ir trunka virš 35 metų. Urbanizuota Baltijos jūros pakrantė ir aktyviai vystomas žemės ūkis Baltijos jūros baseine lemia ypatingai didelę antropogeninę apkrovą. Keturis kartus didesnis Baltijos jūros baseino plotas nei pati jūra lemia perteklinį maistmedžiagių kiekį, atkeliaujantį kartu su Baltijos jūros baseino upių vandeniu. Šiandien akivaizdžius ir net iš kosmoso matomus Baltijos jūros dumblių žydėjimus lėmę faktoriai kelia naują grėsmę Baltijos jūros sveikatai – tai tarša plastiku, įskaitant ir mikroplastiką.
Renginių ciklas organizuojamas 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos programos projekto „ESMIC“ rėmuose (LLI-525 Plastiko taršos vertinimas, monitoringas ir mažinimas Latvijos-Lietuvos pajūryje taikant inovatyvias priemones ir sąmoningumo kėlimą/ Estimation, monitoring and reduction of plastic pollutants in Latvian-Lithuanian coastal area via innovative tools and awareness raising).
Dėmesio: kviečiame žiniasklaidos atstovus apsilankyti „My Sea Campaign“ renginiuose, pabendrauti su jos rengėjais ir dalyviais!
Susitinkame prie Baltijos jūros:
Rugsėjo 9 d. (penktadienis) 12.00 val. Karklėje prie valčių nuleidimo stoties
Rugsėjo 18 d. (sekmadienis) 12.00 val. Palangoje prie jūros tilto
Rugsėjo 23 d. (penktadienis) 12.00 val. Šventojoje prie „Trijų mergelių“ skulptūros
Turite klausimų? Susisiekite su VšĮ „Už švarią Lietuvą“ atstovu, renginio koordinatoriumi Giedriumi Buču +370 618 28752 el.p. [email protected]. Taip pat informacijos suteiks KU Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas tel. + 370 46 39 87 36, el. p. [email protected]
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Saulėta diena prie jūros. Pajūriu vaikšto vienas kitas žmogus. Einu ir aš. Priešais mane – jauna pora su savo augintiniu.
Radiniai paplūdimyje signalizuoja apie prastą ekologinę situaciją
2022 09 06 | Rubrika: Miestas
Sustiprėjus vėjams jūra į Baltijos pakrantę tam tikruose ruožuose išmeta daug dumblių.
Nemirsetos paplūdimyje rastas galimai nuskendusio 27 metų vyro kūnas
2020 08 11 | Rubrika: Miestas
Policija informavo, kad pirmadienį, rugpjūčio 10 d., apie 17.33 val., Palangos paplūdimyje, ties Nemirseta, rastas, galimai, nuskendusio, 1993 m. gimusio vyro kūnas. Pirminiais duomenimis, mirusiojo kūnas be smurto požymių
Po straipsnio – valdininkų atsitraukimas: švelnina situaciją dėl sklypo Palangoje
2020 02 23 | Rubrika: Miestas
Po dienraščio "Klaipėda" publikacijos "Dėl sklypo Palangoje – mūšis" (2020 02 11) Nacionalinė žemės tarnyba jau švelnina situaciją dėl ketinimo nutraukti žemės nuomos sutartį su įmone "Klaipėdos viešbutis".
Kurorto šilumos trasų modernizacijos išbandymas – netikėti archeologiniai radiniai
Linas JEGELEVIČIUS, 2019 08 09 | Rubrika: Miestas
Kai kasi ir randi įdomią šukę, sagą ar medinio šulinio fragmentus, visada įdomu, kam ir kada jie priklausė, tačiau tokie radiniai ne itin džiugina miesto šilumos trasų modernizaciją vykdančią miesto šilumos tiekimo įmonę UAB „Palangos šilumos tinklai.“ Senojoje miesto autobusų stotyje ir kitur kasinėjant rastas archeologinis sluoksnis darbus kai...
Atrastos Palangos dvarvietės pamatai liko po žeme, kiti radiniai bus pristatyti rudenį
Rasa GEDVILAITĖ, 2017 06 08 | Rubrika: Miestas
Praėjusių metų pabaigoje, įrenginėjant Grafų Tiškevičių alėją, archeologai aptiko įdomių radinių. Tuomet kasinėjimus su komanda – UAB „Statybų archeologija – atlikęs archeologas Mindaugas Brazauskas pasvarstė, jog būtų įdomu, jeigu atkasti dvarvietės pamatai neliktų po žeme, gal būtų galima juos kaip nors atidengti praeivių akims, tačiau šiuo metu kasinėjimų...
Iš proto vedantis pojūtis: kokias ligas signalizuoja niežėjimas
2015 04 16 | Rubrika: Sveikata
Žinote tą siaubingą jausmą, kai stipriai niežti, tačiau kasymasis nepadeda? Pasirodo, niežėjimas – rimta problema, kuri dar nėra iki galo ištirta. Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos docentė gydytoja dermatovenerologė Vesta Kučinskienė pasakojo, kad sunkiausiai būna naktį, kai nėra kitų dirgiklių ir visas dėmesys sutelktas į vienintelį, iš proto vedantį pojūtį....
Palangos paplūdimyje nepaisyti draudimų – įprasta 6
Laurita AVIŽIŪTĖ, 2013 07 18 | Rubrika: Miestas
Palangos paplūdimyje negalime vedžioti gyvūnų, rūkyti, su dviračiu važiuoti ant tilto, maudytis kabant maudynes draudžiančiai vėliavai. Bet ar draudimų laikosi palangiškiai ir ypač kurorto svečiai? Regis, dauguma apie juos net negirdėję, o draudžiančių ženklų – nepastebi.
Negavusi socialdemokratų paramos G. Krasauskienė signalizuoja, kad karalius - nuogas? 36
Linas JEGELEVIČIUS, 2012 10 25 | Rubrika: Miestas
Socialdemokratų ir „darbiečių“ vadų skelbiamos draugystės ir paramos vieni kitiems Seimo rinkimų antrajame – ten, kur „nesikerta“ abejų partijų keliai, nė su žiburiu nerasi Palangoje, kurioje sekmadienį susikaus „darbietė“ Genoveita Krasauskienė ir konservatorius Pranas Žeimys. O kai kurie socialdemokratai neslepia, kad balsuosią už konservatorių P....
Archeologiniai radiniai Botanikos parke praskleis 800 metų kuršių sodybos istoriją
Linas JEGELEVIČIUS, 2010 10 08 | Rubrika: Miestas
Palangos Botanikos parkas atveria naujas praeities atodangas – šią savaitę archeologai rado tris XII amžiaus kuršių gyvenvietes, aptiko retų radinių. Kuršių gyvenvietės aptiktos atsitiktinai – pradėjus tvarkyti Botanikos parko inžinerinius tinklus. Klaipėdos Universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto studentams atkasant sluoksnelį po sluoksnelio, pasirodė, kad vos...