Prof. dr. Petras Grecevičius: „Tikiu prasmingomis nepriklausomos Lietuvos permainomis“

Klaipėdos universiteto architektūros, dizaino ir dailės katedros vedėjui prof. dr.Petrui Grecevičiui šiandien pats didžiausias džiaugsmas, kai jo studentai, realizavę savo projektus, yra laimingi, jie šypsosi, yra žinomi ne tik Lietuvoje,bet ir visame pasaulyje.
Nuo 1982 m. kartu su žmona Vilija apsigyvenęs mieste prie jūros, Palangą profesorius įvardija kaip „meilės emigraciją“. „Šiame puikiame pajūrio mieste dažnai tik nakvoju, gyventi yra šiek tiek kitaip, – tai Klaipėdoje, tai Vilniuje“, – įsitikinęs inžinierius statybininkas, pagal pirminę kvalifikaciją dabar– atestuotas architektas, vienintelio vadovėlio turizmui rengėjas, kraštovaizdžio architektas, architektas ir urbanistas, trijų vaikų (dviejų sūnų ir dukros) tėvas ir dviejų anūkų senelis.

Svarbiausia – nenustoti tobulėti
Architektūra ir urbanistika, kraštovaizdžio architektūra, parkų ir sodų kūrimas, Lietuvos ir Tolimųjų Rytų kraštovaizdžių tyrimai, kultūros paveldo restauravimas, interjero dizainas, – tai veiklos, kuriomis profesorius užsiima šiandien.
„Esu baigęs Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją, kuri tuo metu vadinosi A. Vienuolio vidurine mokykla.Gaila, kad tokio lygio, kaip buvo ši gimnazija, mažai Lietuvoje liko (bėda ne mokyklose, o jų profiliavime). Buvau gatvės chuliganas, tačiau ten (gimnazijoje) mokytojai buvo puikūs, sugebėjo sudominti, todėl kai įstojau į institutą, jaučiausi pakankamai stiprus. Studijas baigiau su pagyrimu. Šiandien savo studentams sakau, jog kiekvienas gyvenimo etapas yra labai svarbus, reikia jame labai greitai suktis, suspėti su visomis technologijomis ir nenustoti mokytis. Ir man pačiam tenka tobulėti, kito kelio nėra“, – pasakojo jis.
Kalbėdamas apie mokslo studijas, kurias savo gyvenime rinkosi, P.Grecevičius galvoja, jog kai ką galėjo paveldėti ir iš savo protėvių: „Mano senelis buvo miškininkas (miręs tremtyje, palaidotas Karagandoje). Gal tas meilės gamtai jausmasir man yra persidavęs? Gamtą myliu, medžius sodinu, tačiau mane dar visą laiką traukė menai, kūryba. Esu dirbęs su keramika,vitražais, bet Dailės institute sugalvojau studijuoti grafiką. Konkursai tada buvo dideli, nepraėjęs konkurso, „atsidūriau“miestų statyboje“.

„Lietuva bus nepriklausoma“
– Gerb. profesoriau, daug metų gyvenau Anglijoje. Šiandien grįžau į namus, tačiau reikia pripažinti, jog emigrantas, gyvenantis svetur, ar sugrįžęs į namus, dažnai jaučiasi esąs podukros vaidmenyje: nei išvyta, nei mylėta. Jūs (dr. P. Grecevičius–Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio dalyvisnuo pat jo įkūrimo pradžios) visą šį sudėtingą Lietuvai kūrimosi laikotarpį buvote šalia. Šiandien lietuviai mini garbingą nepriklausomos Lietuvos atkūrimo šimtmetį. Kokia ji – šimtmečio Lietuva?
– Dabar keista prisiminti, bet dar būdamas keturiolikos metų savo dėdei buvau pasakęs, kad Lietuva bus nepriklausoma. Neseniai su žmona kalbėjome, jog dar kokiais 1980 m.sunku buvo pagalvoti,kad Lietuva bus laisva. Nebuvau nei pionieriu, nei komjaunuoliu, daug giminių buvoištremta.Buvo kažkoks vidinis moralinis stabdis, nors mokykloje sakė:jei neįstosi į komjaunimą– niekur toliau neįstosi.Armijoje,siunčiant mokytis seržantų mokykloje,buvau raginamas stoti į komjaunimą. Vėliau, pabaigus tarnybą,sulaukiau tokio pasakymo:„Grecevičius, tinašobmanul (tumus apgavai)“.Tvirtino, kad būsiu komjaunuolis, po poros metųkompartietis ir būsiu ŽMOGUMI–nepasitvirtino… (juokėsi profesorius). Beje, baigus institutą, pretenduojant į geresnes pareigas, pirmiau klausdavo ar turi komunisto bilietą, o tik po to galėjai rodyti diplomą. Gal tai ir apsprendė mano posūkį į mokslinį ir kūrybinį darbą, kur galima buvo darbuotis neparduodant dūšios. Anot architekto, sunku vertinti emigraciją. Juk žmogui negali pasakyti–grįžk į namus.O kalbant apie žmonių bendravimą, jos šilumą, profesoriui yra liūdna.
„Kažkas su mumis yra atsitikę. Nestabili ekonominė Lietuvos situacijamus visus padarė labai atsargiais.Aš ir pats retkarčiais jaučiu tam tikrą netikrumą.Asmeniškai iš Lietuvosaš niekurnevažiuosiu.Žinoma, norėtųsi, jog Lietuva būtų gražesnė,tvarkingesnė, ir ta pati Palanga gražesnė galėtų būti, tačiau mylint savo kraštą ir turint mėgstamą darbą–gali ir čia gyventi. Džiaugiuosi, kad mano vaikai darbuojasi Lietuvoje“, – kalbėjo profesorius.
Politikoje (prof. dr. P.Grecevičius –buvęs Tėvynės sąjungos tarybos narys) –ne naujokas, yra dalyvavęs Lietuvos respublikos Seimo rinkimuose. Deja, šioje sferoje likimas nebuvo dosnus: „Partijai aš noriu būti reikalingas nuolat, ne tik per rinkimus, pasigendu profesionalios diskusijos, savo nuomonės išsakymogalimybių.Gal esu pernelyg atviras ir kritiškas?Beje, pagal gamtos dėsnius (buvau Klaipėdos universiteto Gamtos mokslų ir matematikos fakulteto dekanu), „tik burbulai ir putos kyla į viršų“. Kai iš TV ekranų pirmą kartąpamatau naujus politikų veidus,nustembu. Paskutinis „marazmas“,kurį išgirdau, tai politikųsiūlymasŠvietimo ir mokslo ministeriją pervadintiŠvietimo, mokslo ir sporto ministerija.Sportas prie sveikatos, dar sutikčiau. Norint ištaisyti šiandien padarytas klaidas,gali prireikti penkiasdešimt metų, kol pasieksime normalų europinį lygį. Ne milijonuose (gyventojų skaičiumi) yra esmė. Estija mažesnė, tačiauten profesoriui yra mokamas tris kartus didesnis atlyginimas (Latvijoje – du kartus) nei Lietuvoje“.

„Svarbiausias projektas tas, kurį tu realizuoji“
– Esate daugelio projektų: senosios Palangos pajūrio ruožo detalaus plano, Didžiosios Palangos neužstatytų erdvių planavimo schemos, Lietuvos Baltijos jūros krantozonos integruoto valdymo planoautorius. Tai – globalūs visai Lietuvai projektai. Kaip juos sekėsi įgyvendinti, ar jie išliko tokie, kokius jūs sukūrėte? Kaip sekėsi įgyvendinti Baltų kultūros parko projektą Kinijoje? Ar jis jau užbaigtas ir atviras lankytojams?
– Projektas svarbus tas, kurį tu realizuoji. Deja, realizavimo procentas nėra didelis.Iš Palangos neužstatytų erdvių planavimo projekto, pavyzdžiui, beveik nieko nebeliko. Esame kalbėję apie vienuolikos parkų sistemą, apie kopų parkų sistemos sukūrimą.Šiandienmano doktorantė analizuoja ankstesnę pajūrio planavimo patirtį.Bandys įvertinti kodėl ir kaip,ir ką galima padaryti, ką naudingo perimti iš senosios patirties.Šiaip esu daug namų, interjerų, o ypač savo draugams, giminėms ir pažįstamiems suprojektavęs. Labai laimingas, kad jie nesiskundžia. Su daugeliu buvusių užsakovų bendraujame ir dabar.Iš naujų projektų – Šilalės rajoneesu parengęs karinės teritorijos planą.Gal tai savotiškas mano indėlis į saugią Lietuvą.
Daugiausiaigerųjų emocijų man ir mano šeimai sukėlėrealizuotas Baltų kultūros parko projektas Kinijoje.

Projektas, pelnęs medalį
Baltų kultūros parkas buvo realizuotas perlabai trumpą laiką. „Turėjau puikią galimybę pamatyti, kaip dirba kinų architektai, kraštovaizdžio architektai,kaip žmogui dažnai nereikia nei anglų, nei „mandarinų“ kalbos. Galima sėdint eskizais apie viską išspręsti“, – papasakojo pašnekovas.
Parkas buvo įrengtas per metus laiko. Pas mus tokio projekto įvykdymui turbūt prireiktų kelerių metų. Baltų kultūros parkas šiandien funkcionuoja, prižiūrimas ir atviras lankytojams.
2010 m.Jinzhou mieste, kuris dar vadinamas Rytų Venecija, įvyko tarptautinės kraštovaizdžio architektų sąjungos pasaulinis kongresas. „Ten būdamas stebėjau, kuo kinai domisi. Po savo„kultūrinės“ revoliucijos, kinai dabar stengiasi atstatyti tai,kas buvo sugriauta, o taip pat jie domisi ir kitų tautų kultūromis.Grįžus iš kongresogavau informacijosapie paskelbtą pasaulinį parką EKSPO Kinijoje Jinzhou mieste.Pajuokavęs nutariau ir aš ką nors nusiųsti. Pasirodo, 2011 metais patekau į pasaulio projektavimo kompanijų dvidešimtuką (pasisekė taikliai pasirinkti temą) 2012 metais–intensyvus darbas, 2013 m.– parko atidarymas.O sklypas, tai buvę didžiuliai žuvininkystės rajonai, kanalai, derlingos žemės.Patiko kinams Baltų kultūra. Laimėta trečia vieta pasauliniame lygmenyje, manau, yra puikus kūrybinis laimėjimas. 2013 metais, pagal lankytojų apklausą, Baltų kultūros parką aplankė 11 milijonų lankytojų. Kinų kultūroje kraštovaizdžio kūryba pasaulinėje praktikoje yra aukščiausio lygio. Tai puiki mokykla, kurios patirtį galiu perduoti savo studentams. Kai pradedi gilintis, pasirodo, ir grafai Tiškevičiai keliavo į Kiniją. Iš ko sėmėsi kūrybinių idėjų Palangos parko kūrėjas E.F.Andre? Kai važiuoji į svetimą šalį komerciniais tikslais–esi apribotas,o kai vyksti tyrinėti kultūrų ypatumus – pamatai daug. Ir ne tik istorinius sodus ar parkus. Susipažįsti su šilko,arbatos, medicinos kultūra.Sužinai,kas yra tikroji arbata (taine tos arbatžolių dulkės, kurias užpildavom sovietinės okupacijos metais).Man tas kūrinys (Baltų kultūros parkas) – svarbiausias, o kita – studentai, kurie mokėsi, gavo žinių, kurie jau dirba. Nuvažiuoju į Kretingą,aikštė apsodinta labai įdomiai, pasirodo – mano studento darbas. Kita studentė, kuri ką tik Vilniuje atidarė Japonų sodą (pristatė savo projektą) – Laura Popkytė,įvertinta labai aukštai ir pačių japonų“, – pasidžiaugė profesorius.

Palanga architekto akimis
– Profesoriau, kokie mes, palangiškiai? Ką, jūsų nuomone, Palangoje reikėtų būtinai pakeisti, kad ji būtų patraukli visiems, – gyventojams ir miesto svečiams?
– Vilnius man yra miestas Nr.1. Jame gimiau ir augau. Palangos pagrindas yra labai geras (žmona man sakė per daug nekritikuoti) (juokias). Esu buvęs pirmosios Palangos tarybos narys, privatizavimo komisijos pirmininkas. Kai ką mums tuomet pasisekė gero padaryti. Stengėmės padėti vietiniams žmonėms, kad ne viską pagrobtų atvykę iš kitur. Šiandien esu Palangos nekilnojamojo kultūros paveldo tarybos pirmininkas (kartu su akademiku Vladu Žulkumi). Deja, senųjų vertybių išsaugojimas komplikuotas, labai trūksta lėšų, o kartais ir meilės bei pagarbos architektūros vertybėms. Jei kalbėti apie kultūrą, norėtųsi didesnio atvirumo, bendruomenėsir specialistų nuomonių išklausymo.Palangoje daromi geri darbai, bet kartais pritrūkstaprofesionalumo. Profesionalumas ateina su branda ir kūrybine intuicija. Deja, kurorto vadovai ne visada gali priimti geriausius sprendimus dėl nevykusio viešųjų pirkimų įstatymo.
O jei ką skubiai reikia pataisyti, tainekritikuodamas galiu pasakyti,kad reikėtų iš esmės pertvarkyti aplinką prie generolo J. Žemaičio paminklo, išrauti metalines konstrukcijas su gėlinėmis, atidžiau parinkti gėlynų augalus... Norėtųsi,kad Šventosios uostas būtų atgaivintas. Šventojiyra svarbi mitologinė vietovė, kurioje žyniai gyveno, yra daugybė senųjų kultūrų ženklų, kuriuos būtina įamžinti.
Palangiškiams visų pirma norėčiau palinkėti,kad nereikėtų važiuoti į Anglijasar Norvegijas tarnauti. O mieliems žurnalistams–rašyti gerus žodžius, nes jūsų pusėje yra didelė ir įtaigi jėga.

Irena VALUŽĖ