PRL vairuotojas – netašytas šiurkštuolis ar pacientai – itin jautrūs?

Vieno Palangos reabilitacijos ligoninės (PRL) vairuotojo darbo stilius stulbina pacientus. Ar PRL darbuotojas – išties netašytas šiurkštuolis? Ar kai kurie ligoninės pacientai – tiesiog pernelyg jautrūs?

Skundėsi savo darbo sąlygomis
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vyrui J. M. (pavardė redakcijai žinoma) buvo atlikta klubo sąnario operacija. J. M. sveikatai stiprinti pasirinko Palangos reabilitacijos ligoninę. Vyriškis žinojo, kad įstaigos vairuotojas jo paimti atvyks ryte, bet konkretus laikas nebuvo nurodytas.
Anot jo, išvykimo rytą į palatą įpuolęs vairuotojas pacientui liepė kuo skubiau susirinkti daiktus ir lėkti pro duris. Pats pačiupo J. M. krepšį, įsimetė jį į neįgaliojo vežimėlį ir pradėjo važiuoti link lifto, garsiai reikšdamas nepasitenkinimą lėtiems paciento judesiams.
„Juk buvau po operacijos, dar ir narkozė iš organizmo pilnai neišsivaikščiojusi, o jis man tokį stresą sukėlė, –piktinosi J. M. – Jis vežė mano krepšį su vežimėliu, o aš turėjau staigiai susirinkti kitus daiktus. Rankšluostį užsimečiau per kaklą, į pažąstį įsikišau prietaisą kojinėms apsimauti, ir kėblinau, remdamasis ramentais“.
Vyrą pribloškė, kad vairuotojas lygiai taip pat grubiai ir nepagarbiai elgėsi ir su moterimis pacientėmis.
„Jis ne tik kad nerodė jokios užuojautos ir supratimo mums, ką tik išoperuotiems pacientams, bet dar pats skundėsi savo darbo sąlygomis. „Skubinkitės, skubinkitės“, – nuolat kartojo ir aiškino, kad tą pačią dieną jam dar reikia nuvažiuoti į Šiaulius. Jeigu mes taip lėtai judinsimės, grįžtant iš Šiaulių jau bus sutemę, o jam niekas už viršvalandžius nemoka. Galbūt jo darbo krūvis iš tiesų didelis, gal ir uždirba nedaug, bet kodėl mes, pacientai, turime kentėti?“ – stebėjosi laikraščio pašnekovas.

Saugos diržai nepritaikyti pacientams
Pacientų žeminimas nesiliovė ir šiaip ne taip jiems sulipus į automobilį.
„Saugos diržai visai nepritaikyti pacientams po operacijos. Jie permetami per petį, tad didžiausias spaudimas yra būtent ties išoperuotu klubu. Aš dar galėjau tai ištverti, bet buvo sunku žiūrėti į moteris, kaip jos kentėjo, o vairuotojas grubiai pasakė: „Jei neprisisegsit, nevažiuosim“. Suprantu, kad diržą reikia prisisegti, bet galima jį pritaikyti – įrengti per liemenį prisegamus diržus, kad spaudimas pasiskirstytų per abu šonus. Būtų tikrai patogiau ir nekeltų tokio diskomforto! Tuo, be abejo, turėtų pasirūpinti pati įstaiga”, - kalbėjo vyriškis.
Pašnekovas pabrėžė, kad Palangos reabilitacijos ligoninė pati turėtų rūpintis savo įvaizdžiu ir paslaugų kokybe: „Teko išgirsti, kad šiuo vairuotoju skundžiamasi jau seniai. Vadovybė turėtų suvokti, kad net vienas darbuotojas gali sumenkinti pasitikėjimą visa įstaiga. Juk po tokių akibrokštų aš nebenorėsiu čia sugrįžti. Pilna kitų reabilitacijos įstaigų”.
J. M. pritarė iš Tauragės tokiu pat nepagarbiu būdu į Palangos reabilitacijos ligoninę atgabenta Birutė Piečienė.
„Minėtas vairuotojas tik krepšius pagriebė, o mes turėjom patys eiti. Manau, kad mus iš ligoninės turėjo išvežti, pasodintus vežimėliuose. Aš jam pasakiau, kad dar net nemoku su tomis lazdomis vaikščioti, o jis atkirto: „Su kuo sugebi, su tuo ir eik”. Ir automobilyje saugos diržas segamas tiesiog ant pooperacinės žaizdos. Iš skausmo galvojau, kad nebepasieksiu ir Palangos”, – skundėsi moteris.
Tauragiškė sakė, kad ir automobilio sėdynės jai pasirodė per siauros ir per žemos: „Mums, po klubų sąnarių operacijos, reikia sėstis ant aukštesnio pagrindo. Važiavau dvi valandas dantis sukandusi. Tarp diržo ir klubo ir pirštines kišau, ir kepurę, kad tik mažiau veržtų. Manau, kad taip vežant išoperuotus pacientus ir sąnariai gali išeiti. Ir su kuo pasikalbu – visi nepatenkinti atvežimo kokybe. Gydytojai – nuostabūs, esu patenkinta ir visomis procedūromis, bet šitoks vairuotojo elgesys ir nepritaikytas transportas tikrai piktina”.

Pamačiusi vairuotoją išsikvietė sūnų
Kita pacientė, klaipėdietė Birutė M. (redakcijai pavardė žinoma – aut.), su minimu vairuotoju buvo susidūrusi jau prieš trejus metus. Tąsyk šis vyras iš Klaipėdos universitetinės ligoninės ją vežė į Palangos „Lino” reabilitacijos ligoninę.
„Pati ligoninė mumis, visais išvykstančiais, pasirūpino puikiai: išvežė vežimėliuose, slaugytojos padėjo visus daiktus susirinkti, bet vairuotojas mus tarsi malkas vežė. Nežinau, kokį darbą jis galėtų dirbti – nebent lavonus vežioti”, - skausmingais prisiminimais dalijosi pacientė.
Moteris sakė, kad šįkart, kai tik atsivėrus palatos durims išvydo tą patį vairuotoją ir vėl išgirdo grubų jo raginimą „Ruošiamės, renkamės daiktus”, tuoj pat čiupo telefoną ir paskambino sūnui.
„Sūnus gyvena Klaipėdoje, tad jis mane ir atvežė į Palangos reabilitacijos ligoninę. Nenorėjau dar kartą patirti to kratymosi ir žeminimo. Juk mes po operacijos tesame tokie dar trapūs kaip kiaušiniai, bet vairuotojas į tai visiškai nekreipia dėmesio”, – pasakojo Palangos reabilitacijos ligoninėje dar tebesigydanti klaipėdietė.

Pirmasis toks skundas
Palangos reabilitacijos ligoninės direktorė Romantė Aleknavičienė labai nustebo, išgirdusi persakytus nusiskundimus dėl pacientų atvežimo.
„Per visus darbo metus pirmą kartą girdime tokį skundą, - kalbėjo įstaigos vadovė. – Iš tiesų išklausome visus pacientus – ir jų skundus, ir pagyrimus. Todėl labai raginu, kad iškilus kokiam nesusipratimui visų pirma būtų kreipiamasi į mus, įstaigos vadovus. Man keista, kad buvo pasirinkta tokia skundo forma – per laikraštį”.
Be to, kaip atkreipė dėmesį R. Aleknavičienė, esant nepatenkintiems kokia nors paslauga, reiktų žinoti ir darbuotojo vardą bei pavardę: „Labai sunku vertinti aplinkybes, neišklausius kitos pusės, kai darbuotojas yra anonimas. Kai informacija yra anonimiška, visuomet natūraliai kyla abejonių dėl jos tikroviškumo.“
Ligoninės direktorė R. Aleknavičienė bandė atremti kritiką automobiliams, kurie, anot jos, yra pritaikyti pacientams: „Turime keturias transporto priemones, dvi iš jų – greitosios pagalbos automobiliai – pritaikyti gulintiems pacientams, kiti du – vaikštantiems. Pastaruosiuose sėdynės yra paaukštintos, o įrengti platesnių negalime, nes, manau, visose transporto priemonėse jos yra vienodo pločio”.
Kalbėdama apie pacientų pervežimą, direktorė pabrėžė, kad, visų pirma, ši paslauga yra neprivaloma ir pacientams nieko nekainuoja.
„Ją suteikiame iš papildomų įstaigos lėšų, pervežimas neapmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo. Tokią paslaugą pacientams siūlome geranoriškai. Žinoma, norisi, kad visos paslaugos būtų kokybiškesnės, nors, kita vertus, puikiai visiems žinomas posakis, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Tačiau tikrai pakalbėsime su vairuotojais apie darbo etiką”, - kalbėjo R. Aleknavičienė.

Vairuotojas viršijo kompetencijos ribas?
Įstaigos vadovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad, pasak jos, vairuotojas apskritai neturįs eiti į palatas – jo pareiga yra vairuoti automobilį.
„Iš tiesų pagal nustatytą tvarką išlydimoji ligoninė turi pacientą išlydėti iki įstaigos durų, būtų labai gražu – jeigu palydėtų ir iki automobilio. Nors iš tiesų to neapibrėžia paslaugų teikimo tvarka, – aiškino R. Aleknavičienė. – Nežinau, kokios tvarkos laikomasi kitose ligoninėse. Žinau tik tiek, kad mūsų įstaiga pacientą tikrai pasiima nuo durų ir jį palydi iki palatos”.
Nors ir pripažino, kad vairuotojo grubumas su pacientais yra nepriimtinas, vis dėlto direktorė nenorėjo sutikti, kad pacientai privalėję sėdėti vežimėliuose.
„Iš tiesų tai ir yra reabilitacijos esmė – statyti žmogų ant kojų. Kita vertus, su vežimėliu jis išvežamas, jeigu vežimėlis yra jo, o ne įstaigos. Vis dėlto, jeigu žmogų reikia iš ligoninės išvežti su vežimėliu, o jis jo neturi, pacientas atvežamas iki pat automobilio, įkeliamas į jį su vežimėliu ir tada persodinamas ant sėdynės. Pati esu ne kartą vykusi kartu su pacientais ir savo akimis mačiusi, kaip tai vyksta. Mūsų automobiliai tam yra pritaikyti”, – tvirtino pašnekovė.

Rūpestingiausias darbuotojas?
Įstaigos vyriausiasis technikos specialistas Marius Klova, iš žurnalistės išgirdęs pacientų pateiktą vairuotojo apibūdinimą, pasakė žinąs, apie kurį iš keturių jo vairuotojų kalbama. Tačiau nusiskundimas jį irgi nustebo: „Labai keista, nes šis darbuotojas – vienas iš rūpestingiausių ir atsakingiausių. Tačiau, be abejo, pakalbėsime su juo. Galbūt kai kurie pacientai tiesiog pernelyg jautriai reaguoja į kiekvieną žodį? Kai situacija – anonimiška, sunku objektyviai vertinti.“
Dėl kitokių saugos diržų įrengimo, pasak M. Klovos, reiktų kalbėtis su ekspertais, kad šie pateiktų išvadas apie jų efektyvumą.