Prisimenant architektą, kūrusį Palangos veidą

Rasa GEDVILAITĖ, 2012-05-22
Peržiūrėta
2089
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Prisimenant architektą, kūrusį Palangos veidą

Kiekvienas prisidėjęs prie Palangos kūrimo yra vertas didžiausios meilės. Neabejotina, jog jie taip pat kūrė su meile. Kaip pastebėjo praėjusią savaitę Palangos miesto viešojoje bibliotekoje draugėn susirinkę kurorto architektai, kūrėjai, neveltui atidarius vasaros sezoną kurorte buvo prisimintas žymus architektas Algimantas Lėckas, daug prisidėjęs prie Palangos kūrimo.

Žymų architektą, dėl Palangos nuveikusį itin svarių darbų, prisiminė ne tik jo artimieji, bet ir bičiuliai, draugai iš studijų laikų, mielai pasidalinę išlikusiomis gražiausiomis akimirkomis.

A.Lėckas – ne tik pasižymėjęs architektas, tačiau ir skulptorius bei dailininkas. Jo darbais turėjo progą pasimėgauti ir susirinkę dalyviai. Kaip pripažino šį žymų žmogų, 2008 metais palikusį didžiulį palikimą ne tik artimiesiems, bet ir visiems Lietuvos žmonėms, jį pristatę Palangos bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys bei architektas Leonas Mardosas, itin simboliška jį prisiminti būtent Palangoje, nes čia jis įamžino pavyzdinių darbų, privalančių būti įrašytiems į saugomų objektų sąrašą.

Šis menininkas papuošė pajūrio kurortą ne vienu poilsiavietės kompleksu, kaip įvardijama, suformavo jos kurortinės architektūros standartą. Bičiuliai A. Lėcką apibūdina kaip tikrą Renesanso dvasios žmogų.

Tik pabaigęs studijas Kauno politechnikos institute, iškart tapo Panevėžio rajono architektu, vėliau – Panevėžio miesto vyr. architektu. Nuo 1992 m. – miestų statybos projektavimo instituto Vilniuje projektų vyr. architektas. 1992–2005 m. bendrovės „Jungtinės architektų dirbtuvės“ vyr. architektas. Vėliau tapė, kūrė skulptūras.

Palangoje jis taip pat pasižymėjo keletu savo darbų. Dar 1967 m. jis parengė Vanagupės kurorto detalųjį planą, po metų talkino Vytautui Jurgiui Dičiui projektuojant prekybos centrą „Girstupis“ Kaune. Ne vienas jį pažinojęs bičiulis įvardino, jog pajūryje jis paliko dalį savo širdies.

„Turbūt ir jo žmona Aida, kuri šiuo metu šalia, gali patikslinti, jog Algimanto gyvenimas buvo Palangoje, kur jis paliko daug reikšmingų darbų“, – nusišypsojo L.Mardosas, kalbėdamas apie Anapilin iškeliavusį kolegą.

Išties A.Lėckas ryškiausius kūrybos pėdsakus paliko pajūry, tiksliau – Palangoje, kur iki šiol stovi jo projektuoti vila „Voveraitė“ (1970 m.), poilsio namai „Linas“ (1975 m. ), sanatorija „Palanga“ (1976 m.), Jūreivių poilsio bazė (1979 m.), plaukimo baseino kompleksas (1984 m.). Tiesa, kai kurie jų jau rekonstruoti, atnaujinti.

Bene lankomiausi architektūros mylėtojų yra 1969 m. jo kurti poilsio namai „Žilvinas“, kuriuos drąsiai galima įvardinti moderniosios kurortinės architektūros etalonu.

„Mes, susibūrę į Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubą, palangiškiai jau sprendėm klausimą, kad poilsio namus „Žilvinas“ reiktų įrašyti į paveldosauginių objektų sąrašą“, – mintis perteikė L.Mardosas. Galbūt išties ji ir taps ateityje realia.

Už savo originalią kūrybą A. Lėckas 1984 m. buvo apdovanotas SSRS Ministrų Tarybos premija, o jo kurti objektai iki šiol žavi kolegas, traukia akį originaliais sprendimais.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Liepos 15 d. baigiu darbus Palangos senojoje gimnazijoje. Išeinu didžiuodamasis, kad Palangoje pavyko sukurti išskirtinę savo aplinka, darbo kultūra ir ypač aukštais mokinių pasiekimais gimnaziją.



Ištikimo aliejinei tapybai ir lietuviškajam peizažui V. Šato drobės – pabirusios po visą Lietuvą, užsienio valstybes – jų turi privatūs kolekcininkai, įsigijęs Lietuvos dailės muziejus, menininkas  surengęs ne vieną parodą Lietuvoje ir už jos ribų. Meno kūrėjų asociacijos narys.


Sausio 15-ąją, minimos Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 99-osios metinės. Žuvusieji 1923-iųjų sausio 15-ąją Didžiosios Lietuvos organizuotoje karinėje operacijoje, pavadintoje Klaipėdos sukilimu, buvo palaidoti senosiose miesto kapinėse. 1925 metų rugsėjo 27 dieną Šaulių sąjungos iniciatyva jiems buvo pastatytas paminklas, kuris išliko iki šių dienų. Prie paminklo pradėtos rengti...


Palangos viešosios bibliotekos parodų salės erdvė jau antrą kartą pasipuoš žaismingomis, nuotaikingomis ir kiek kandžiomis karikatūromis – čia, Lietuvos karikatūristai kviečia į tradicinę 52-ąją karikatūrų parodą ,,Žmogus“. Paroda kasmet ruošiama Vilniuje balandžio 1-osios proga, tada pasklinda po Lietuvos miestus ir margąjį pasaulį.


Praėjusį penktadienį Palangos miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta paroda „Kristijonas Donelaitis 300“, skirta lietuvių grožinės literatūros pradininko 300 metų jubiliejui. Parodoje eksponuojami 2011-aisiais ir 2012-aisiais Klaipėdos bei Kaliningrado tapytojų ir grafikų bei jų bičiulių iš kitų šalių kūriniai, kurti tiek plenere Tolminkiemyje, tiek kūrybinėse dirbtuvėse....


Jau tradiciškai į šventę susirinkusi visa Palanga kartu su savo svečiais rytoj susės prie ilgiausio Lietuvoje „Palangos stalo“. Ir, besidalindama vaišėmis, aptars, kokia buvo vasara. „Palangos tiltas“, prisidėdamas prie šio rudeninio viščiukų skaičiavimo, nusprendė peržvelgti, kas per šią vasarą – ir ne tik sezono...


Kreipiuosi į Palangos miesto savivaldybės ponus ir pakartotinai prašau patraukti baudžiamojon atsakomybėn Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėją Svajūną Bradūną, kuris, išardęs šaligatvį ir žemę priskyręs privatininkui, uždarė išėjimą į Kastyčio g., dėl ko patiria didelių nepatogumų Ganyklų g. 47 daugiabučio gyventojai.


Prisimenant architektą, kūrusį Palangos veidą

Rasa GEDVILAITĖ, 2012 05 22 | Rubrika: Miestas

Kiekvienas prisidėjęs prie Palangos kūrimo yra vertas didžiausios meilės. Neabejotina, jog jie taip pat kūrė su meile. Kaip pastebėjo praėjusią savaitę Palangos miesto viešojoje bibliotekoje draugėn susirinkę kurorto architektai, kūrėjai, neveltui atidarius vasaros sezoną kurorte buvo prisimintas žymus architektas Algimantas Lėckas, daug prisidėjęs prie Palangos kūrimo. Žymų...


Pagerbtas architektas Leonas L.Mardosas

„Palangos tilto“ informacija, 2009 10 24 | Rubrika: Kultūra

Trečiadienį Gintaro muziejaus salėje jubiliejaus proga buvo pagerbtas architektas Leonas Laimutis Mardosas. Šią šventę paminėti panorę Palangos miesto valdininkai ir architektai, atvykę iš Klaipėdos, pamalonino dėmesiu ir dovanomis visų gerbiamą architektą.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius