„Primarijus, atvažiavęs į Palangą,` telefonu duodavo pasiklausyti kaip ošia jūra“

Nusipelniusiai Lietuvos kultūros veikėjai, baleto veteranei Aliodijai Ruzgaitei per šv. Jonus sukako garbingas 90 metų jubiliejus. Iškili asmenybė apžvelgia savo gyvenimą ir mintimis dažnai sugrįžta į Palangą...

Palanga be Aliodijos
A. Ruzgaitė į Palangą atvažiuodavo nuo 1932 m. ir pagal galimybes joje apsilankydavo kiekvieną vasarą.
Pamenu jos entuziazmą dalyvaujant įvairiuose kurorto renginiuose, einančią grakščia balerinos eisena Palangos gatvėmis, ar sutikti ją su draugėmis smagiai vaikštinėjančią paplūdimio pakrantėmis. A. Ruzgaitės pasakojimų apie senąjį Palangos kurortą, jame vykusį gyvenimą  galėdavau klausytis užgniaužus kvapą.

Nostalgija Palangai išliko
„Žymus Lietuvos baleto primarijus Petras Skirmantas, kaskart atvažiavęs į Palangą paskambina man ir duoda pasiklausyti kaip ošia jūra. Nuo 1932 metų, kai pirmą kartą pamačiau jūrą, pajutau jos jėgą. Palanga traukė savo smėliu, mišku, voverėmis, saule, moterų pliažu. Pradėdavau maudynes nuo Birutės kalno, o užbaigdavau moterų pliaže. Palanga graži net ir audrų metu. Sėdėdavome ant tilto ar po tiltu klausydavomės jūros ošimo. Žmonės Palangoje niekada netrukdė. Patikdavo grįžti iš pajūrio Birutės alėja“, – pasakoja A. Ruzgaitė.
Tiems, kas turi galimybę nuvažiuoti prie jūros šiandieną, ponia Aliodija išduoda savotišką paslaptį. Ji pasakoja, kurioje vietoje Palangoje yra pati didžiausia atgaiva sielai: „Ant Birutės kalno, atsirėmus į beržus sėdėti, stebėti jūrą, žiūrėti į tolį...“

Be darbo negali
Aliodija jau keletas metų kaip neišeina niekur iš savo namų. Dar prieš šešerius metus nueidavusi iki filharmonijos ar pasivaikščiodavusi senamiesčio gatvelėmis. Dabar ji galinti nueiti nebent tik iki virtuvės kambario. Ne kiekvienam žmogui yra lemta pragyventi tokius gražius gyvenimo metus.
Matau ant stalo padėtas dvi storas knygas. Tai du tomai: JAV emigracijoje gyvenusių lietuvių antologijos „JAV lietuviai“. „Karo nublokštiems (daugiausia universitetiniam jaunimui) reikėjo kabintis į gyvenimą“, – su gailesčiu tarė Aliodija.
Ji prisimena, kaip sovietiniais metais jai buvo pavesta padirbėti prie teatro enciklopedijos sudarymo.
„26 metus praleidau balete, tačiau esu baigusi ir humanitarinius mokslus. Tais laikais nebuvo taip paprasta siekti aukštojo mokslo (du aukštojo mokslo diplomai), todėl kai pakvietė mane, dalyvavau lietuviškuose ir rusiškuose enciklopedijos leidimuose, mielai sutikau“, – atsimena ji.
Studijuoti JAV lietuvių antologiją jai įdomu dar ir todėl, jog ji čia suranda savo gimines (brolio vaikai), pažįstamus žmones (dauguma jų 1944 m. emigravo Vokietijon, o 1949 m. – į Ameriką).
Aliodija įsitikinusi, jog Lietuvą prieš karą paliko patys gabiausi ir talentingiausi žmonės. Iš Lietuvos išvažiavo inteligentija, baletas neteko dviejų trečdalių gabiausių baleto šokėjų. Tuometiniame teatre jautėsi krizė.
Mačiau Aliodijos akis, klausiausi jos gražaus balso tembro, kuris katkartėm trūkinėjo iš jaudulio. Jis trūkinėjo ne todėl, jog Aliodija tą dieną nelabai gerai jautėsi. Ji kalbėjo apie didžiąją savo gyvenimo meilę – dovanoti kitiems grožį ir džiaugsmą.
„Jei laikas pasisuktų atgal, ko niekada nedarytumėte, arba priešingai – darytumėte?“ – klausiu.
„Norėčiau būti balerina. Šokau nuo 16 metų. Buvau klasikinė balerina. Dabar gal rinkčiaus moderną”, – sakė devyniasdešimtmetė.
Man atrodė, kad ji nusišypsojo...

Aliodija Ruzgaitė (g. 1923 m. birželio 24 d. Kaune) – Lietuvos baleto artistė, baleto istorikė, teatrologė, kritikė.
Tėvas Vincas Ruzgas (1890–1972) buvo Pedagoginio muziejaus ir Vinco Kudirkos skaityklos įkūrėjas.
Mokėsi Anatolijaus Obuchovo baleto studijoje, 1939 m. baigė Kauno Valstybės teatro baleto studiją. 1941-1949 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto (nuo 1946 m. Kauno universitetas) Filosofijos fakulteto Filologijos skyriuje, 1954 m. baigė Maskvos valstybinį Lunačiarskio teatro meno institutą.
1942-1966 m. LSSR operos ir baleto teatro solistė, 1959-1966 m. ir baletmeisterė repetitorė. 1952-1959 m. LSSR konservatorijos, 1952-1964 m. Vilniaus universiteto, 1966-1973 m. Vilniaus kultūros mokyklos, nuo 1966 m. Čiurlionio meno mokyklos dėstytoja.
Baleto scenoje sukūrė ne vieną temperamentingą vaidmenį, vėliau, greta baleto istorikės veiklos, aktyviai dalyvavo šokio kultūros gyvenime, televizijos laidose, pačios sumanytuose ir Vilniaus rotušėje vedamuose „Video siurprizuose“, kurių metu pristatydavo įdomius garsių choreografų klasikinių ir šiuolaikinių spektaklių vaizdo įrašus. Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių apie baletą autorė.