Politikai savo vizijas turi pasverti labiau

Sėkmingai įgyvendinama valdančiosios koalicijos programa miesto gyventojus verčia reikliau vertinti priešrinkiminius partijų pažadus.
Iki šiol aptakių šūkių ir nekonkrečių pažadų rinkiniai ir rinkėjų, ir pačių politikų būdavo užmirštami iš karto pasibaigus rinkimams. Paskutiniuose savivaldos rinkimuose paskelbta visiškai kitokio stiliaus konservatorių partijos programa įveda naują politinę madą. Pirmą kartą numatyti ne tik konkretūs darbai, bet ir jų įgyvendinimo datos pritraukė nemažą dalį neapsisprendusių rinkėjų balsų.
Tokia savo rinkimine programa konservatoriai pakėlė kartelę ir ateinantiems savivaldos rinkimams. Su senoviškais pasižadėjimais kažką skatinti, stiprinti, vystyti ar kreipti didesnį dėmesį nė viena partija sėkmės rinkimuose gali nebesitikėti. Į politines grupes susibūrusiems ir miestą valdyti norintiems palangiškiams prieš rinkimus jau teks pasukti galvas, ne tik ko Palangai reikia visų pirma, bet ir rinkėjams išdėstyti realias galimybes tai pasiekti.
Nors partijų programos teisinės galios ir neturi, jų įtaka ateityje tik didės. Be jokios abejonės, rinkimus laimėjusi partija savo priešrinkiminę programą gali užmiršti bet kada. Joks įstatymas jos laikytis neįpareigoja. Tačiau taip pasielgusi partija kituose rinkimuose gali būti pasmerkta, nes programinių pažadų vykdymas turėtų būti bet kurios partijos garbės reikalas. Būtent jais patikėję rinkėjai apsisprendė už ką balsuoti. Todėl keisti programoje paskelbtus punktus ar numatytų darbų visai atsisakyti, partijų vadovai gali tik atsakingai pasvėrę visus argumentus ir prieš tai visuomenei suprantamai paaiškinę programos pataisų priežastis.
Štai, verslui skirtoje rinkiminės programos dalyje pirmuoju punktu konservatoriai yra pasižadėję šalia oro uosto esančioje 55 hektarų ploto buvusios sovietų armijos karinės bazės teritorijoje vystyti ekologiškos pramonės objektų statybą. Iki 2013 metų net buvo pasižadėta parengti čia tokią veiklą numatantį detalųjį planą.
Užmerkime akis į tai, kad valdžia nemato reikalo visuomenei paaiškinti, kodėl šio detaliojo plano iki šiol nėra. Tačiau nerimą kelia neseniai paskelbtas interviu su meru Šarūnu Vaitkumi, kuriame Palangos vadovas dėsto apie savo viziją: šią teritoriją atiduoti pramogų kompleksui. Apie tokius planus miesto valdžia nebuvo diskutavusi, todėl iš viso nesuprantama, kokia numatoma šios teritorijos paskirtis jau dabar pradedamame ruošti detaliajame plane? Ar tai reikštų, kad šią vietą skirti pramoninei zonai jau atsisakyta?
Kita vertus, ar ne per anksti miesto valdžia atsisako savo pirminių planų? Argumentai, kuriais vadovaujantis ši teritorija numatyta pramonės objektų statybai, buvo aiškūs ir suprantami: Palangoje atsiradus stambiems pramonės objektams būtų sukurta daug darbo vietų, miesto biudžetas gautų papildomų pajamų iš gyventojų pajamų, turto ir žemės mokesčių.
Svarbiausia, kad mūsų kurorte atsiradusios kelios stambesnės ir finansiškai pajėgios užsienio kompanijos keistų ir visos Palangos socialinį veidą. Gavusi gerai apmokamą darbą, dalis palangiškių per vasaras nustotų ubagauti ir žemintis Palangos pakelėse, viliodami poilsiautojus į savo butus. Atsirastų nakvynės vietų deficitas, kuris paskatintų naujų viešbučių statybą. Mažėjant pigaus poilsio galimybei, keistųsi Palangos poilsiautojų kontingentas. Kurortas sulauktų daugiau mokių, aukštesniam socialiniam sluoksniui priklausančių poilsiautojų, kurie kurtų saugesnio ir patrauklesnio kurorto įvaizdį.
Be to, pagal jau įprastą praktiką, stambios įmonės finansuoja miesto socialinius projektus, mieliau investuoja į pramogų ir laisvalaikio praleidimo, būsto objektus, nes rūpinasi savo darbuotojų užimtumu ir socialine gerove. Puikiausias didžiosios pramonės ir miesto bendradarbiavimo pavyzdys yra Latvijos mieste Ventspilyje. Uosto ir didelių pramonės įmonių dosniai išlaikomas savivaldybės biudžetas pajėgus įgyvendinti tokius socialinius projektus ir yra pasistatęs tiek laisvalaikio užimtumo objektų, kad Palanga kol kas apie tai gali tik pasvajoti.
Buvusios karinės bazės teritorija yra vienintelė pramonės objektams patraukli vieta Palangoje: tarptautinis oro uostas – vos už kelių šimtų metrų, šią teritoriją netrukus juos aplinkkelis, kuriuo iki valstybinio jūrų uosto – tik 35 kilometrai. Kaip teigia verslo ekspertai, oro uosto kaimynystė gali sudominti brangią, skubiai ir saugiai transportuojamą produkciją – laikrodžius, kvepalus, elektroninę įrangą, juvelyrinius dirbinius gaminančią pramonę. Gerais specialistais garsėjanti Lietuva gali būti patraukli užsienio kapitalo įmonėms ir dėl palyginti pigesnės darbo jėgos.
Sudominti tokius investuotojus – tai ne iš Lietuvos premjero pinigų kaulyti. Tik norint privilioti žinomas užsienio kompanijas į Palangą, Š.Vaitkaus komandiruočių maršrutai turėtų nusidriekti gerokai toliau nei iki Vilniaus.
Tuo tarpu mero įsivaizduojamas pramogų kompleksas gali įsikurti bet kur. Tačiau tokio komplekso perspektyva skendi didesnėje migloje, nei galimybė atsirasti pramonės objektams. Į vos tris mėnesius veiksiantį pramogų bei linksmybių miestelį niekas didelių pinigų nekiš, o šiltojo metų laiko trukmė nuo investicijų nepriklauso. Verslą galėtų sudominti tik visus metus veikiantis modernus atrakcionų parkas, kuris Palangoje galėtų atsirasti nebent uždarame paviljone. Tokį užtektų pastatyti ir futbolo aikštės vietoje netoli „Gintaro“ sanatorijos.