Po itin aktyvios darbinės veiklos – ramybės uostas Palangoje

Ieškant gyvenime tam tikrų pokyčių, dažnas savo gyvenamąja vieta išėjus užtarnauto poilsio pasirenka Palangą. Taip nutiko ir Alfonsui Bartkui, itin aktyviam vyrui, kuris paliko ryškų pėdsaką Šilalės rajone, o ir ne tik, galima sakyti, visoje Lietuvoje. Šilalės rajone jis vienu laikotarpiu prisidėjo prie jo valdymo, o vėliau gavo ir Seimo nario mandatą. O dabar su žmona įsikūręs Palangoje jis mielai dalyvauja bendruomenės susitikimuose ir prireikus panaudoja savo žinias. Juk norisi kažką gero daryti šaliai ir miestams, kuriuose leidžiame šaknis, – įsitikinęs pašnekovas.

Aktyvus darbinis laikotarpis
A. Bartkus papasakojo, jog jis krimto statybininko inžinieriaus ekonomisto specialybę Kauno politechnikos institute. „Sovietmečiu dirbau statybinėje organizacijoje, bet ne visai pagal specialybę. Vėliau teko aukštesnėse pareigose dirbti, koks čia pakilimas sovietmečiu, žinot, ką reikėjo, tą ir dirbai“, – pasakojo Alfonsas.
Nuo 1973 iki 1990 m. A. Bartkus dirbo Šilalės rajono statybos organizacijos inžinieriumi, jam teko vadovauti 700 žmonių. Tuomet neatrodė, kad tai didelis kolektyvas, jis puikiai tvarkėsi su pavestomis užduotimis. „Dabar pagalvojus, tikrai didelis darbuotojų būrys, bet puikiai visi tvarkėmės, atlikome pavestas užduotis“, – pasakojo naujasis kurorto gyventojas.
Kai šalyje prasidėjo nepriklausomybės laikotarpis, A. Bartkų bendražygiai paskatino eiti į tarybą. „Reikia, kad pirmininku išrinktų, pasakė bičiuliai, nors aš labai nenorėjau. Bet ką, išrinko mane Šilalės savivaldybės tarybos pirmininku ir vadovavau ketverius metus. Dabar šias pareigas atlieka merai“, – apie savo darbinę veiklą pasakojo naujasis palangiškis.
Pašnekovas pripažino, kad dirbti lengva nebuvo. „Prasidėjo žemės reformos ir ne tik žemės privatizavimo periodas. Tekdavo kartais ir naktimis aiškintis įvairius dalykus, kad bent kažką galėtume sužinoti, nes tada įstatymų nebuvo. Ar nepabūgau? O ką daryti – pradėjai dirbti, tai ir reikia dirbti tinkamai, viską nuosekliai aiškinantis“, – šypsojosi A. Bartkus.
Pašnekovas pripažįsta, jog ne visiems jis įtiko, visokių buvo reakcijų, bet tai jam nesutrukdė imtis užsibrėžtų darbų. Kitaip juk ir negalėjo tikėtis.

Sunku būdavo, bet tai nesustabdė
O po tokios patirties užsimezgė daug pažinčių, tad ir į Palangą atvykęs jis sutiko daug žmonių, su kuriais teko bendrauti ir anuomet. Iki šiol su kai kuriais žmonėmis, su kuriais anuomet teko bendrauti, užsimezgęs ryšys nenutrūksta – per šventes vienas kitą sveikina, susitikę mielai bendrauja. „Ir dabar dar įkrenta į pašto dėžutę anuometinių vadovų sveikinimo atvirukai. Tai, žinoma, labai malonu, kad nepamiršta“, – šypsojosi A. Bartkus.
Dabar, kai pažvelgia į praeitį, Alfonsas džiaugiasi įgyta patirtimi, tačiau jeigu reiktų imtis darbų šiuo metu, daug ką darytų kitaip, mano jis, kadangi anuomet jis įžvelgia padarytų ir keletą klaidų.
„Nebuvo taip, jog nebūtume sulaukę pagalbos ar būtume turėję patys iš įvairių duobių kapanotis. Kiek mes kreipėmės, tiek mums padėjo. Tuomet susipažinau ir su dabartiniu Seimo nariu Antanu Vinkumi, ir su visais ministrais daug tekdavo bendrauti. Anuomet mes nuolat skambindavom įvairiems ministrams. Nežinodavai, kaip kokią bėdą spręsti, tai ir skambini ministrui. Puikiai su visais sutarėme, sulaukdavome pagalbos“, – pasakojo A. Bartkus.
Kaip pastebėjo pašnekovas, jam politika visuomet buvo įdomi, bet ne visuomet, kaip žinia, politikos mūsų šalyje būta, sovietmečiu jos nebuvo. O vėliau, jau nepriklausomybės metais, Alfonsas dirbo ir Seimo narės Elvyros Kunevičienės padėjėju, nuo 1996 metų ketverius metus pats užėmė Seimo nario vietą. „Visada stengiausi tinkamai atlikti savo darbą, norėjau gero mūsų šaliai“, – sakė jis.

Paviliojo Palanga
O kaip gi Alfonsą su žmona paviliojo Palanga? „Mano sesuo čia gyvena. Ji paskatino, jog gal reikia imti burtis draugėn. Tai dabar ir gyvename netoli vienas kito“, – šypsojosi A. Bartkus.
Pasiteiravus, ar nesunku buvo iškeisti gimtąjį kraštą į kurortą, pašnekovas prisipažino, jog nostalgija buvo aplankiusi, ypač tada, kai teko parduoti savo išpuoselėtą namą Šilalės mieste. „Viskas savo rankomis sodinta, rūpintasi, tai šiek tiek knibždėjo neramumas“, – atskleidė Alfonsas.
Pasiteiravus, ar nesiilgi tokių darbų – savo kiemo gražinimo, pašnekovas pripažino, jog jam patinka stebėti, kaip gražiai Palanga tvarkoma. „Mūsų kieme komunalininkai taip gražiai viską sutvarko, labai smagu. Apskritai Palangoje labai gražiai viskas tvarkoma. Iš tikro nėra už ką labai daug peikti, juk viską iš karto vienu ypu nepadarysi“, – kurortą puoselėjantiems specialistams negailėjo gerų žodžių naujasis gyventojas.
Beje, Palangoje jiedu su žmona gyvena pusantrų metų. Per šį laikotarpį visgi nesnausta. Alfonsą pakvietė dalyvauti Palangos bendruomenės veikloje, jis mielai sutiko, visgi jo sukauptos žinios gali labai praversti.
„O susitikę su Palangos valdžia sprendžiame bendras problemas. Juk mes norime miestui gero, politikavimui tokiose srityse – ne vieta“, – pastebėjo Alfonsas.
Pasiteiravus, ar Palangoje su šeima pašnekovas mėgęs atostogauti anksčiau, kol dar nė nesvajojo, kad kada teks čia gyventi,, jis patikino, kad tikrai taip, bet anuomet tekdavo pakeliauti po visą Lietuvą.
Pašnekovas atskleidė, jog jam patinka ir kitas Lietuvos kurortas – Druskininkai. Mielai ten lankosi, prisiminimų esama ir ten iš ankstesnių laikų.
„O dėl gyvenimo – skųskis nesiskundęs. Galbūt reiktų žmonėms didesnes pensijas mokėti“, – vieną iš šalies opiausių problemų įvardijo A. Bartkus.
Beje, naujojo palangiškio vaikai neliko Lietuvoje – įsikūrė užsienyje. Ten auga du anūkai, kurie su seneliais kalba lietuviškai, mama neleidžia pamiršti savos kalbos. „Žinau, kad esama tokių šeimų, kuriose seneliai nebesusikalba su anūkais. Anūkai, gyvenantys užsienyje, nebemoka lietuviškai. Mūsų anūkai moka, tad dėl to problemų nekyla“, – šypsosi Palangoje užutėkį su žmona atradęs naujasis gyventojas A. Bartkus.