Pernai pateikti baseino projektai glumino dydžiais, rudenį – naujas konkursas

Rasa GEDVILAITĖ
Linas JEGELEVIČIUS

Baseinas Palangoje bus, bet jo teks dar palaukti. Miesto savivaldybė dar praėjusiais metais pirko baseino statybos techninį projektą, bet pateikti siūlymai savivaldybininkus glumino dėl itin skirtingų baseino dydžių, tūrių, energetinių sąnaudų ir sąmatų, todėl buvo nuspręsta iš naujo skelbti konkursą tokiai paslaugai pirkti.
Valdžios atstovai vieningai tvirtina, kad jaudintis nėra dėl ko ir baseinas per artimiausius metus tikrai iškils. Šiuo metu vykdomos naujos techninio pirkimo procedūros. Savivaldybė nori, kad projektą parengtų ir baseiną pastatytų ta pati bendrovė.

Baseiną pasistatė Šilalė, bet ne Palanga
Kad pajūryje gyvenantys vaikai neturi kur mokytis plaukti, – ilgai stebėjosi miestelėnai ir atvykusieji svečiai. Juolab, kad regione naujais baseinais gali pasigirti ir eilinės savivaldybės, pavyzdžiui, Šilalės.
Paklaustas, kodėl nieko nebesigirdi apie planuojamo statyti baseino vykdomus darbus, Palangos miesto mero pavaduotojas Rimantas Antanas Mikalkėnas drąsiai teigė, kad nerimauti nėra dėl ko – kurortas neatsisakė planų turėti baseiną.
„Tikėdamiesi išvengti daugiau bėdų, nusprendėme, jog geriausia būtų, kad projekto ir statybos darbus atliktų tie patys asmenys. Ne iš karto tam buvo pritarta, teko pasiginčyti“, – situaciją apibūdino vicemeras. Pirkimo procedūras įgaliota atlikti VšĮ Centrinė perkančioji organizacija.
Kaip teigė R. A. Mikalkėnas, savivaldybė jau turinti karčios patirties, kai įmonės pradėjusios darbus bankrutuodavo, dingdavo ar tiesiog nereaguodavo į pastabas. Tokiu būdu siekiama išvengti tokių bėdų.
Vicemeras patikino, jog jeigu viskas gerai, tuomet jau rugsėjį galbūt bus atliktos pirkimo procedūros, norinčiųjų atlikti darbus esama nemažai.
„Kai turėsim rangovus, tuomet galėsim pradėti kalbėti apie realų laiką, kuomet baseinas atvers visuomenei duris“, – teigė R. A. Mikalkėnas.

Palanga dėmesį sutelkė į kitus objektus
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Violeta Staskonienė informavo „Palangos tiltą“, kad savivaldybė jau praėjusiais metais skelbė baseino statybos techninio projekto pirkimą, kuriam buvo gauti keli tiekėjų pasiūlymai.
„Dėl pasiūlymuose pateiktų labai skirtingų projektinių pastatų tūrių, energetinių poreikių skaičiavimų bei prognozuojamų statybos kainų, nebuvo galima adekvačiai palyginti ir įvertinti gautų pasiūlymų. Todėl buvo nuspręsta nutraukti baseino projekto pirkimo procedūras. Tam buvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas“, – sakė V. Staskonienė.
Į klausimą, kada galėtų prasidėti baseino statybos darbai, ji atsakė: „Tai priklauso nuo to, kaip ir kada baigsis pirkimo procedūros, pasirašyta sutartis, bus rengiamas projektas. Nuo projektavimo eigos priklausys, ar darbai prasidės šiais metais“.
Pasiteiravus, kodėl Palanga iki šiol neturi baseino, nors kai kurios kitos savivaldybės, pavyzdžiui, Šilalės, pasistatė baseiną, V. Staskonienė atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus savivaldybė, įvertinusi realias galimybes maksimaliai pritraukti ES fondų lėšas, vykdė net keletą stambių projektų.
„Prioritetas buvo sporto komplekso statyba ir viso stadiono atnaujinimas. Taip pat buvo statomas europinius standartus atitinkantis kempingas ir visiškai užbaigti du jo etapai. Be to, pasinaudota išimtine galimybe ir, gavus ES fondų finansavimą, per maksimaliai trumpą laiką pastatyta Palangos koncertų salė. Restauruotas ir Kurhauzas“, – sakė administracijos direktorės pavaduotoja.
Pasak jos, šiems objektams buvo gautas maksimalus įvairių šaltinių finansavimas (ES fondų, Sporto departamento, Kultūros paveldo departamento ), bet buvo būtinas ir savivaldybės finansinis indėlis, todėl buvo imtos banko paskolos, panaudotos už privatizuotus objektu gautos lėšos, taip pat ir žmogiškieji ištekliai.
„Užbaigus šiuos didelius ir reikšmingus Palangai objektus, žengtas kitas žingsnis – pradėtos baseino statybos procedūros“, – sakė V. Staskonienė.
Miesto tarybos narys, Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Vaidas Šimaitis dėl to, kad baseino darbai kiek stringa, nesistebi.
„Nėra taip paprasta su įvairaus pobūdžio objektais. Metai tikrai nėra daug visoms procedūroms atlikti, suderinti, o jeigu dar kas apskundžia, viskas tik vilkinama“, – savo pastebėjimą išreiškė jis.
„Palangoje pastatyti baseiną – ilgai brendusi būtinybė, – yra sakęs kurorto meras Šarūnas Vaitkus, kuris šią savaitę atostogauja. – Juk Palanga turi sezoniškumo problemą, o šis objektas padėtų ją spręsti“.

Baseino vieta – šalia V. Jurgučio pagrindinės mokyklos
Baseiną numatyta statyti maždaug vieno hektaro teritorijoje tarp Vlado Jurgučio pagrindinės mokyklos ir Pradinės mokyklos. Ši parinkta vieta, anot valdininkų, yra strategiškai patogi, nes ji yra netoli ugdymo įstaigų ir gyvenamųjų rajonų. Paskaičiuota, kad šiame sklype tilps uždaras kompleksas – 25 metrų ilgio, šešių plaukimo takų baseinas, pramoginės zonos vaikams ir suaugusiems, taip pat pirčių kompleksas.
Baseinas, žinoma, visų pirma labiausiai pasitarnautų vietiniams gyventojams, ypač norintiems išmokti mažiesiems. Šiam tikslui norima miesto biudžete numatyti lėšų. Švietimo įstaigų atstovai plaukimo pamokas galėtų įtraukti kaip mokyklinę discipliną. Kitu metu baseine galėtų lankytis visi palangiškiai ir miesto svečiai.

Sklypui jau parengtas detalusis planas
Kodėl pasirinkta vieta būtent tarp Palangos pradinės ir V. Jurgučio pagrindinės mokyklų, palei Kretingos plentą? Anot mero Š. Vaitkaus, savivaldybė neturi labai daug sklypų – tik priskirtų prie jai priklausančių pastatų. „Pastaroji miesto žinioje esanti teritorija jau turi parengtą detalųjį planą. Stovėjimo aikštelę būtų galima įrengti senųjų garažų vietoje. Ir labai svarbu tai, kad objektas būtų netoli plento, kuris žymi tankiausiai apgyvendinto Palangos kvartalo ribą. Tad palangiškiams bus labai patogu, kad iki baseino nereikės važiuoti automobiliu – bus galima ateiti ir pėsčiomis“, – yra sakęs Š. Vaitkus.

Nepamiršta ir buvusi autobusų stoties teritorija
Nepamiršti ir buvusios Palangos autobusų stoties teritorijos bei Tiškevičių alėjos tarp istorinio Kurhauzo ir naujosios koncertų salės tvarkymo darbai.
Anot vicemero R. Mikalkėno, procedūros vykdomos, darbai juda. „Geriau visus darbus apgalvotai daryti, tada sėkmingai judėsim į priekį“, – optimistiškai nuteikė mero pavaduotojas.
Rekonstrukcijos metu alėją numatyta padengti pilko bazalto danga, kurią iš šonų įrėmins šviesesnės granito trinkelės. Dekoratyvumo šiai kurorto erdvei suteiks specialiai parinkti dekoratyviniai šviestuvai bei klasikinio stiliaus suolai. Alėją užbaigs atstatyti senieji vartai ties Kurhauzu, o netoli jų bus pastatyta skulptoriaus Klaudijaus Pūdimo sukurta skulptūra – XIX a. stiliaus drabužiais vilkinti grakšti dama, vedina šuneliu.
O autobusų aikštės pakraščiuose atsiras vieningo stiliaus prekybos nameliai, kurie bus nuomojami tradicinių amatų ir kulinarinio paveldo prekybininkams. Žiemos metu, planuojama, veiks Kalėdų miestelis, bus įrengta miesto čiuožykla, o vasarą tarnaus kaip įvairių pramogų ir renginių vieta. Aikštės rekonstrukcijos darbus numatyta atlikti UAB „Palangos klevas“ lėšomis.