Pensijinis amžius – laikas, paslėptas papuošalų dėžutėje

Sveikas gyvenimo būdas priklauso ne tik nuo to,ką mes valgome, kaip jaučiamės savo kūne,tačiau ir nuo to, kada sulaukę laisvo,nuo mūsų tiesioginio darbo nebepriklausančio laiko, jį dovanojame sau.

Užrakintas laikas
Gerbiu žmones,kurie moka planuoti savo gyvenimo laiką.Ignoruoju tuos, kurie apgaudinėja save,kurdami savo laikui grandiozinius planus, bet, dažniausiai atsitinka taip, kaip visada –aukštyn kojomis.Kai kurių asmenų viltis pažaboti savo laiką panašiį plūdę, gailiai vizginančią uodegą drumzliname ežero vandenyje, –nevaims kažkas ir užkibs...
Senatvinis laikas – ypač brangus. Jis panašus į papuošalams skirtą dėžutę: vėrinius užsisegame tik tikromis progomis. Ir tai – didžiausia klaida.
Esu palangiškė, bet gyvendama ne vienerius metus užsienyje supratau, jog žmonės,sulaukę pensinio amžiaus, su didžiule pagarba sau pasako: „I am retired“ (esu pensininkas). Tai reiškia, jog sulaukus tam tikroamžiaus(65 m.), valstybė žmogui suteikia finansinę paramą. Minimaliai (mažiausiai) pensijai Anglijoje gauti reikia turėti: vyrams – vienuolikos metų darbo stažą, moterims – dešimt, kuri siekia 70 sv.ster. per savaitę.Kiekvienu individualiu atveju, pensijos dydis priklauso nuo išdirbtų metų skaičiaus ir kaupiamosios pensijos sumos per einamus darbo metus.Pensijos dydis UK dažnai siekia kelis šimtus sv.str.per savaitę.Žinant,kokia minimali pensija Lietuvoje, supranti,kodėl žmonės dirba užsienio valstybėse.

Planuoti reikia
Mes,lietuvaičiai,ilgus dešimtmečius gyvendami „komunistinėje“ dvasioje, savo laiko, o tai reiškia – savo ateities,neplanavome. Prisipažinsiu, ir man,emigracijoje gyvenant pirmuosius metus, buvo keista suvokti, jog pas artimą žmogų nemandagu į svečius ateiti iš anksto jam nepranešus, o jei kartais į svečius ateisi ne vienas valgyti sekmadieninių pietų – sundayroastdinner– nepatogumas šeimininkei. Ji paprasčiausiai gali neturėti maisto. Ko nepasakysi apie lietuvaičius, – jei balius,tai jau balius. Nesvarbu,jei pusę maisto teks išmesti.Gyvename turtingai?Ne, norime tokiais atrodyti.
Svečiuodamasi pas dukrą Braitone, pirmą kartą buvau pakviesta kviestinių pietų pas jos anytą, gyvenančią savo namuose Londone. Šis vizitas man pačiai buvo labai mielas,nes ponia SheilaAustrin jau porą kartų svečiavosi Lietuvoje,lankėsi mano namuose – Palangoje. Ji labai džiaugėsi viešnage Lietuvoje ir seniai planavo susitikimą Anglijoje. Privatumo sumetimais negaliu papasakoti apie jos gražius ir jaukius namus bei aprašytiSheilos parodytą vaišingumą mano šeimai. Galiu tik pasakyti,jog kiekviena mano vizito jos namuoseminutė buvo kruopščiai suplanuota .Tai maloniai stebino ir kėlė džiaugsmą. Taigi,planuoti visada verta.

Laikas savo malonumui
Ponia Sheila – pensininkė. Prieš keletą metų išėjusi į užtarnautą poilsį džiaugiasi laiku,kuris tik dabar jai atvėrė didesnes galimybes bendrauti su draugėmis, keliauti. S.Austrin 36 metus dirbo mokytoja.Jos pensija,atitinkamai pagal darbo stažą – pilnutinė ir gerai apmokama.
Nežiūrint į tai, kad moters senatvė socialiai aprūpinta,ji,nusivedusi mane į Karališką KEY parką Londone,pasakojo,jog ji su draugėmis dažnai čia ateinančios. Kad būtų pigiau, jos metams išsiperka bilietą,kuris leidžia joms lankytis visuose apmokamuose nacionaliniuose parkuose Didžiojoje Britanijoje, o kartą per mėnesį jos gali į parką atsivesti ir svečią. Kas mane nustebino: Keys parke gali praleisti visą dieną(bilietas suaugusiam – 15 sv.str.), atrodytų ne taip ir pigiai, tačiau žmonių srautas, nusidriekęs prie nacionalinio parko įėjimo, bylojo apie gausiai lankomą rekreacinę vietą. Didžiuliame parko masyve pamatai ne tik unikalius kelis šimtus metų skaičiuojančius medžius ir parko oranžerijoje augančius egzotiškus augalus. Šiame parke gali apsilankyti keliuose unikaliuose muziejuose.Asmeniškai mane sužavėjo karalienės Viktorijos laikų tapytojos,kuriospristato didžiulę įvairiose pasaulio vietose nutapytų gėlių kolekciją, tai džiugina akį ir protą.Tai – įvairių augalų surinkta kolekcija ateinančioms kartoms. Kitas,ne mažiau įdomus architektūrinis kūrinys – kupolas, kuris pastatytas bičių korio principu. Atsigulęs ant stiklo grindų gali pasiklausyti bičių dūzgimo. Čia gamta ir žmogus sukūrė vientisą kūrinį: per visą statinį išsidėsčiusios lempos skleidžia garsus, kurie pritraukia medaus nešėjas.
Ant parko pievelių susėdusios šeimos su mažais vaikais mėgaujasi gamtos prieglobsčiu. Parke daug kavinių,kur žmonės gali pavalgyti ar atsigerti. Prisiminusi Palangos botanikos parką pagalvojau,jog jame nėra viešojo maitinimo įstaigų, vaikų pramogoms skirtų atrakcijų. Žinoma,parko takai bei takeliai skirti tam,kad jais vaikščiotų žmonės, o ne važiuotų transportas,aptarnaujantis barus ir kavines. Mano apsilankymo parke metu nemačiau nei vienos mašinos. Vadinasi, visas šis aptarnavimo mechanizmas sukasi tol, kol pradeda veikti parkas.

Metas poilsiui
Smagu svečiuotis užsienyje. Prabėgę metai byloja visai ką kitą.Emigrantui,atsidūrusiam kitame žemės gale,nemokančiam kalbos, niekada nedirbusiam fizinio darbo,emigracija –išbandymas,kuris pareikalavo daug ištvermės.
Šiandieną aš galiu mėgautis tuo,kas mano pačios sukurta.Aš šioje šalyje nebedirbu, todėl dažniausiai keliauju ir grožiuosi tuo,kuo anksčiau neturėjau galimybės tai padaryti. Malonu buvo pakilti į Londono tauerio tilto viršų ir per stiklines grindis stebėti Temzėje plaukiančius laivus ir laivelius, žavėtis inžineriniais senųjų tilto statytojų sumanymais,ar keliauti su šeima po šešiolikto amžiaus pilį, grožėtis jos sodais ir senąja Anglijos architektūra.Ši šalis tapo man ir mano šeimai namais,į kuriuos visada malonu sugrįžti, ypač dabar,kai mano laikas priklauso tik man pačiai.Jis paslėptas dėžutėje,kurią stengiuosi dažnai atverti.Tai – mano gyvenimo vėrinys.

Irena VALUŽĖ