„Pasitūsinti“, pasimėgauti nugvelbtu „grobiu“ paaugliai traukia... į biblioteką

Ar bibliotekose visuomet vyrauja „mirtina“ tyla, į jas užsuka tik žinių ištroškę, uoliai besiruošiantys mokiniai ir studentai, o ramybę sudrumsčia tik praskridusi musė? Panašu, jog taip nėra. Palangos miesto viešojoje bibliotekoje išties jauki aplinka, puikus aptarnavimas, tad nenuostabu, jog ji mielai lankoma. Tačiau, kaip papasakojo Vaikų bibliotekos vedėja Nijolė Bagdonienė, vaikams biblioteka tapo susitikimų su draugais vieta, kurioje kartais pasijaučiama kaip pramogas teikiančiose įstaigose, nepaisant jokių taisyklių ir pamiršus apie tikrąją bibliotekos funkciją. Kompiuteriai – didžiausias paauglių traukos objektas, keliantis kartais itin audringas emocijas.

„Įsisuka“ į rankines

„Kokias pareigas mes turim atlikti: socialinio darbuotojo, psichologo, apsaugos darbuotojo, kada mums reikia būti tiesiog bibliotekininkais, tais tikraisiais kultūros tiekėjais? Iš tiesų, tai bibliotekos darbuotojas nėra apmokytas atlikti visų šių funkcijų. Žinoma, kažkaip reikia spręsti, tačiau kaip“, - kalbėjo Vaikų bibliotekos vedėja N.Bagdonienė. Kaip prisiminė vedėja, praėjusiais metais ypatingai pasireiškė įžūlių paauglių krečiamos šunybės, o tuomet ir teko imti sukti galvą, kaip pakovoti su paaugliais, ėmusiais siaubti biblioteką. Biblioteką lankantys vaikai ne tik žaisdavo kompiuterinius žaidimus, tačiau dar ir „įsisukdavo“ į artimiausias rankines – vogdavo telefonus, pinigines. „Mes tikriausiai jau visos esam buvusios apvogtos“, - teigė vyriausioji bibliotekininkė Emylija Udalcovienė. Kaip prisiminė N.Bagdonienė, teko lankytis ir teismuose dėl tokių incidentų. „Pastaruoju metu netgi iš šalia esančio prekybos centro vaikai prisivagia ir atsineša į biblioteką“, - „nesaldžia“ patirtimi dalinosi vedėja.

Netolerantiški vieni kitiems

„Minėjom antradienį Tarptautinę tolerancijos dieną, tad galiu pasakyti, kad vaikai vieni kitiems išties yra labai netolerantiški, atsistoję už nugaros kitiems grasina, netgi vogt pasiunčia. Skaudžiausia, jog visuomet nukenčia gerieji vaikai, kurie išties nekelia jokių problemų, tyliai užsiima savais darbais. Nugali tie, kurie garsiausiai rėkia. Žinoma, kiti vaikai bijo ir pasisakyti, kad nebūtų dar blogiau“, - papasakojo vedėja. Bibliotekoje sutikti vaikai pasidalino savo žiniomis, jog išties kartais tenka susidurti su triukšmadariais, keliančiais ne tik triukšmą, bet ir krečiančiais įvairias išdaigas. „Kartą mačiau, kaip vienas iš išdykėlių pripūtė balionus su vandeniu ir juos sprogdino, o kitą kartą atsuko kanalizacijos vamzdį, pribėgo visas tualetas“, - pasakojo vienas iš bibliotekos lankytojų, nepasižymintis piktavališku būdu Donatas. Kaip pastebėjo vedėja, policija jau darosi neatsiejama bibliotekos dalis, nes pareigūnai dažnai atseka apsivogusius vaikus iki bibliotekos. „Pas mus jau netgi langai be rankenų, nes buvo pagrasinta, jog išmes kompiuterius per langus“, - atskleidė Vaikų bibliotekos vedėja.

Įgauta patirtis padėjo rasti sprendimą

„Ko tik mes nerandam bibliotekoj – maisto likučių, netgi alaus butelį užtikom, sutrupintą cigaretę“, - dėstė vedėja su vyriausiąja bibliotekininke, pripažinusios, jog sukontroliuoti kai kuriuos vaikus itin sunku. „Mes negalim ištisai prie jų stovėti ir tramdyti. Pavyzdžiui, kompiuterinėse dirba apsaugos darbuotojai, o čia yra biblioteka“, - apie dabartines darbo sąlygas pasakojo bibliotekos darbuotojos, pažymėjusios, jog į jų pareigas dirbti dar ir apsaugos darbuotojomis neįeina. Tačiau, kaip paminėjo E.Udalcovienė, kitose bibliotekose vyrauja panašios problemos: „Miestuose dar nėra taip baisu, tačiau kaimuose esančiose bibliotekose darbuotojos sakosi netgi bijančios bebūti“.

„Gerai, jog aš pati turiu pedagoginės patirties ir man tokios situacijos nesvetimos, kuomet tenka tramdyti vaikus, ieškoti kompromisų, tačiau kitos darbuotojos niekuomet nėra susidūrusios su tokiomis problemomis, jos yra apmokytos dirbti kitokį darbą, todėl išties būna sunku“, - kalbėjo N.Bagdonienė apie padidėjusį krūvį. Dabar jau bibliotekos darbuotojos rado išeitį, kaip sumažinti konfliktiško elgesio vaikų lankomumą – jos ėmė reikalauti, jog atėję patys tėvai parašytų raštą, kuriame jie atsakytų už vaikų elgesį ir padarytus nuostolius. „Dabar jau turim patirties, todėl galim imtis atitinkamų priemonių, anksčiau taigi visai nežinojom, kaip juos suvaldyti“, - teigė vedėja.

Palangos miesto bibliotekoje išties gausu kultūrinių, pramoginių renginių, kuriuos mielai lanko aktyvūs palangiškiai ir augančioji karta, tačiau kad ir kaip gaila, yra ir negatyvioji pusė, kurioje ne viskas taip gražu ir gera.

Mieliau žaidžia

„Vaikams leidžiam prie kompiuterių sėdėti vieną valandą, tačiau jie apsisukę sugalvoja kaip vėl galėtų pritilpti – tuomet užsimano drauge prisėsti“, - pasakojo apie vaikų išradingumą E.Udalcovienė. Kaip papasakojo bibliotekos darbuotojos, vaikų be bibliotekos skaitytojo pažymėjimo paprastai neleidžia prie kompiuterio, tačiau kai kurie vaikai iš tiesų pamiršta, juk ir suaugusiems taip atsitinka: „Mes jau pažįstam tuos vaikus, kurie gyvena tolėliau nuo miesto, tenka laukti autobusų ar įvairių būrelių, tad gaila juos išvaryti į gatvę, nors visų teisės turi būti lygios, tuoj prasideda priekaištai“. Patys vaikai sakėsi, jog jiems bibliotekoje labai patinka. Nors dauguma įvardino, jog ateina ne paskaityti, o tiesiog pažaisti. Pasak Komplektavimo skyriaus vedėjos Ingridos Rimkienės, Švedijoje, kur ji klausė seminarą, bibliotekose vaikams teikiami tik edukaciniai žaidimai, tokių esama ir mūsų bibliotekoje, tačiau vaikai ne itin linkę jais domėtis. Jiems labiau patinka, kaip paminėjo E.Udalcovienė, „perka-parduoda“ žaidimai, kurie daugiausiai emocijų ir kelia.

Vieta, kur susitinka ir pailsi

Bibliotekininkės tokiu lankomumu tik džiaugiasi, jeigu nekyla konfliktų dėl laisvų vietų, „terorizuojamų“ vaikų ir triukšmo kėlimo. Į biblioteką užsukusios dvi mergaitės – Vytautė ir Aistė – pripažino, jog tai vienintelė vieta, kurioje jos gali susitikti ir maloniai drauge leisti laiką. „Kompiuteriais mes nesinaudojam, turim namie, tačiau mums patinka paskaityti žurnalus, o svarbiausia – galim pabendrauti“, - kalbėjo draugės. Tai, jog vaikai Lietuvoje skaito – didžiausia vertybė. Kaip turėjusi progą palyginti I.Rimšienė papasakojo, jog, pavyzdžiui, Švedijoje vaikų skaitymo lygis kur kas mažesnis nei lietuvių – jie skaito lėčiau, ilgiau analizuoja esmę, todėl itin svarbu puoselėti vaikų norą kuo daugiau skaityti.

Nors dauguma vaikų namie turi kompiuterius, tačiau būtent dėl draugijos jie mieliau renkasi bibliotekoje. „Namie neturim interneto, todėl mano vaikas naudojasi esančiu bibliotekoje, nors nesu labai už, jog daug laiko praleidžia prie kompiuterio, tačiau man patinka, jog bibliotekoje, o ne kur nors gatvėje“, - savo nuomonę išsakė ir viena iš mamų I.Bankova. Kita mama, auginanti tris mergaites, taip pat mėgstančias leisti laiką bibliotekoje, D.Urnikienė, paantrino, jog bibliotekoje išties smagu leisti laiką, juo labiau, kuomet tenka laukti prasidėsiančių būrelių.

„Jei vaikai blogai elgiasi, tuomet reikia jų neįleisti, o jei ką nors sugadina, tegul atperka“, - visi sutartinai tvirtino po mokyklos atskubėję vaikai, kuriems biblioteka jau tapusi lyg antraisiais namais.