Palangos tikinčiųjų žodis
Velykų dienomis Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija sulaukė išskirtinio svečio – apaštalinio nuncijaus Baltijos šalims, arkivyskupo Pedro López Quintana.
Savo viešnagę Palangoje arkivyskupas Pedro López Quintana pradėjo nuo Paskutinės vakarienės mišių. Didįjį ketvirtadienį kreipdamasis į susirinkusiuosius, apaštalinis nuncijus pasidžiaugė, kad galėjo atvykti į Palangą ir švęsti su šio miesto parapijos bendruomene Didįjį Tridienį gražioje Palangos parapijos bažnyčioje.
Savo homilijoje priminęs Viešpaties troškimą, kad tikintieji būtų susirūpinę tik vienu dalyku, t. y. priimtų Jo meilę, arkivyskupas kalbėjo: „Šiandien melskime malonės, kad būtume atidūs Viešpaties meilei, kurią Jis duoda, suprastume, kad turime pirma viso ko kreipti mūsų dėmesį į Jį, o ne į save pačius. Priimti Viešpaties meilę, kuri mus nuplauna, sutikti, kad Viešpats mums atleidžia, priimti tai, kad Viešpats padaro gražią mūsų sielą, ją pašventina.
Jei mes suvokiame koks Viešpats yra geras, tai jau reiškia, kad esame perkeisti, taip pat be mūsų pastangų bus pakeistas mūsų žvilgsnis į kitą: broliškoji meilė gali ateiti tik iš širdies, kuri paragavo Viešpaties meilės.
Todėl ši diena vadinasi „meilės, gailestingosios meilės, broliškumo diena“. Nes Viešpats moko mylėti, mums duoda meilę kurios pagalba galime mylėti kitus.“ Po homilijos vyko kojų plovimo apeiga, kurios metu buvo plaunamos kojos Palangos globos namų gyventojams.
Didžiojo penktadienio vakare apaštalinis nuncijus vadovavo kryžiaus pagerbimo apeigoms, per kurias kalbėdamas tikintiesiems atkreipė jų dėmesį į aplinkybę, kad Išganytojas buvo prikaltas prie kryžiaus keturiomis vinimis, kurių kiekviena simbolizuoja po nuodėmę – išdavystę, smurtą, neryžtingumą ir panieką.
„Mūsų Didysis penktadienis, mūsų kryžius yra mūsų gyvenimas: mūsų šeimos chaosas, mūsų nesiorientuojantis jaunimas, mūsų nešvarūs keliai, mūsų tikėjimo krizės. Mūsų Didysis penktadienis yra Jėzaus išgydytas ir atpirktas“, – užbaigė savo apmąstymus apie Kristaus kančią arkivyskupas Pedro López Quintana.
Didžiojo šeštadienio vakare arkivyskupas vadovavo Velyknačio pamaldoms, per kurias suteikė krikšto sakramentą dešimčiai asmenų. Per homiliją apaštalinis nuncijus pabrėžė, kad prie Kristaus kapo ėjusios moterys yra kviečiamos atsivertimui. „Šį kvietimą atsiversti į gyvesnį tikėjimą turime priimti ir mes, šią šventą naktį ir paskui visada savo gyvenime. Kiek kartų leidžiamės blokuojami įvykių, kurie atrodo galutiniai, be jokios išeities, vietoj to, kad ieškotume Dievo žodžio, o Kristaus šviesoje galėtume pažvelgti virš visko ir atverti savąją egzistenciją kuriančiajam Dievo veikimui!
Ieškome Jėzaus, bet labai dažnai tikimės atrasti jį kape, kuriame mes patys esam save palaidoję: mūsų sustabarėjusių papročių, perdėm žmogiškų bei pernelyg ribotų planų, minčių, siaurų nereikšmingų jausmų kape. Ten ieškome Jėzaus. Ir negalime Jo surasti, nes neieškome Jo ten, kur Jis yra gyvas, kur visada atnaujina gyvenimą sužadindamas pasitikėjimą, veiklią meilę, drąsų elgesį.“ Vatikano pasiuntinys paragino prašyti prisikėlusį Jėzų, kad atnaujintų mūsų tikėjimą ir visą gyvenimą.
Baigdamas savo viešnagę arkivyskupas Pedro López Quintana Velykų rytą Palangos bažnyčioje aukojo Prisikėlimo mišias, per kurias homilijoje kalbėjo: „Daugybės žinių akivaizdoje, kurios kemšamos mums į galvas, dažnai manipuliuojama tiesa arba įvykiai sudėliojami taip, kad sukurtų konfliktus ir dramas ten, kur jų nėra, kad atitrauktų mūsų dėmesį ir vis labiau stumtų į neviltį. Mes krikščionys privalome visiškai grįžti prie žinių žinios, sukrečiančios dėl savo tyros ir paprastos esmės: Jėzus iš Nazareto, žmogus kaip ir mes, buvo miręs, bet po trijų dienų prisikėlė. Jo kapas buvo rastas tuščias, o jis pasirodė daugybei žmonių, parodydamas savo naują egzistenciją. Sukrečiančios žinios pavadinimas yra toks: žmogus prisikėlė!“
Per visas dienas Palangos parapijos tikintieji gausiai rinkosi į pamaldas, kuriose taip pat dalyvavo miesto vadovai ir bendruomenių atstovai.
√ Kovo 30 d. – balandžio 5 d. mieste vyko „Palangos dienos 2016”. Balandžio 3 d., Atvelykio sekmadienį, sumos šv. Mišių malda buvo už praeities, dabarties ir ateities Palangą. Miesto bendruomenės vardu susirinkusius sveikino meras Šarūnas Vaitkus. Apie bažnyčią ir parapiją, kaip centrą ir šaltinį jungiantis prie Lietuvos, papasakojo Palangos miesto garbės pilietis Vitalius Litvaitis.
Palangos klebonas Marius Venskus sakė: „Džiaugiuosi, kad Dievas davė malonę gyventi šiame nuostabiame mieste! Labai gyva, savo mintis išsakanti, žinanti kokia būti nori bendruomenė.
Viena šalis, viena kalba, gerbianti savo istoriją, kultūrą ir praeitį tauta! Nuo Palangos Baltijos jūros krantų prasideda Lietuva, – sakė Maironis. Visus visus sveikinu su 95-uoju jubiliejumi!“
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Sakmėje Palangos Stintai – 181 žodis. Visi prasideda raide „s“!
2022 02 12 | Rubrika: Miestas
Saulėtą sekmadienį sulaukiau septyniasdešimtmečio suvalkiečio senjoro skambučio su siūlymu – surašyk sakmę stintai. Spausdins straipsnį, sužibėsi.
Palangos tikinčiųjų žodis
2016 05 09 | Rubrika: Miestas
Gegužės pirmąjį sekmadienį – Motinos diena. Visų šv. Mišių metu kunigai meldėsi sudėtinėmis tikinčiųjų intencijomis už gyvas ir mirusias mūsų mamas. Gyvosioms prašant Dievo palaimos ir sveikatos, o mirusioms – Dangaus Karalystės džiaugsmo. Visų šv. Mišių metu mamoms buvo teikiamas iškilmingas Bažnyčios palaiminimas.
Palangos tikinčiųjų žodis
2016 04 04 | Rubrika: Miestas
Velykų dienomis Palangos Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapija sulaukė išskirtinio svečio – apaštalinio nuncijaus Baltijos šalims, arkivyskupo Pedro López Quintana.
Palangos tikinčiųjų žodis
2016 02 22 | Rubrika: Miestas
√ Vasario 5 d. Bažnyčia minėjo šv. Agotos kankinės dieną. Šv. Mišių metu buvo šventinama Agotos duona, kuri naudojama kaip sakramentalija ir apsauga nuo gaisro nelaimės. Na, o įmonė „Klaipėdos duona“ ryte pakvietė miestiečius į duonos palaiminimo ir pasidalinimo šventę, kurios metu buvo dalijama duona.
Palangos tikinčiųjų žodis
2016 01 11 | Rubrika: Miestas
Parapijos kronika √ Kiekvieną advento sekmadienį parapijos namuose vyko advento popietės. Gruodžio 6 d. svečias iš Klaipėdos, filosofijos lic. kun. Virgilijus Poškus parapijiečiams ir miesto svečiams (kurių susirinko virš 60) priminė, kad šventes reikia švęsti su džiaugsmu. Tada, anot svečio, ir galvoje šviesiau, ir širdyje...
Palangos tikinčiųjų žodis
2015 11 30 | Rubrika: Miestas
Parapijos kronika Lapkričio 15 d. šv. Mišiose Palangos bažnyčioje buvo meldžiamasi už Paryžiaus aukas, jų artimuosius, prancūzų tautą, už taiką pasaulyje ir tautų vienybę. Po sumos šv. Mišių solidarumo su žuvusiais Paryžiuje ženklan parapijiečiai prie didžiojo altoriaus degė žvakutes. Palangos parapijos klebonas Marius Venskus kalbėjo: „Žudynės, karas ir...
Palangos tikinčiųjų žodis
2015 11 02 | Rubrika: Miestas
Renginiai ir įvykiai √ Spalio 28 d. Parapija prisijungė prie respublikinės akcijos „Sugriaukime sienas!“ Parapijos namų salėje veikė vėjų malūnėlių dirbtuvės ir vyko neįgalių vaikų koncertas, o vakare – bendra malda šv. Mišiose su neįgaliais vaikais ir jaunimu. √ Spalio 29 d. Palangos parapijos salėje įvyko Šeimų maldos grupės...
Kurhauze skambėjo Kristijono Donelaičio žodis
2014 12 11 | Rubrika: O man ne dzin
Sausio 1 dieną sukako 300 metų, kai gimė lietuvių grožinės literatūros pradininkas Kristijonas Donelaitis. Ta proga 2014-ieji LR Seimo sprendimu paskelbti K. Donelaičio metais, o 300-osios jo gimimo metinės įtrauktos į UNESCO sukakčių sąrašą. Šią jubiliejinę datą kartu su visa Lietuva paminėjo ir Palangos bendruomenė. Palangos senoji gimnazija tarptautiniu projektu...
Startuoja nauja palangos miesto laikraščio "Palangos tiltas" rubrika: Politikų, bendruomenės lyderių žodis.
Ar tikrai miesto tarybai reikalingas patariamasis žodis?
Agnė LEKAVIČIENĖ, 2011 10 20 | Rubrika: Miestas
Į Rimanto Buivydo kvietimą – jungtis buvusiems miesto tarybos nariams į organizaciją, kuri miesto tarybai padėtų spręsti problemas, atsiliepė 5 palangiškiai. „Idėja sukurti naują organizaciją sudarytą iš buvusių miesto tarybos narių gimė seniai. Mūsų tikslas – papulti į miesto tarybą bei būti jai tarsi patariamasis žodis“, - akcentavo R. Buivydas.