Palangos „stebuklai“, dėl kurių gyventojams reikėtų išeiti į gatves

Mes, senyvo amžiaus žmonės, labai džiaugiamės, kad gražėja mūsų miestas, kad svečiai gali gerai ir kultūringai pailsėti. Bet daug kas skaudina. Jau net Vyriausybė atpigino nuo metų pradžios elektrą, nuo liepos 1dienos - dujas ir šildymą, moterim, išauginusioms 5 ir daugiau vaikų, nuo liepos 1dienos mokamas priedas po 400 Lt per mėnesį.

 Klaipėdos regionas elektrą gauna iš vėjo malūnų, o „Lesto“ perka po 26 ct už 1 kilovatvalandę iš tiekėjų, o mes mokame virš 50ct, vadinasi, dvigubai..

Šildymas – savivaldybė deda pastangas, kad „Litesko“ pigintų šildymą.

 „Lesto“ pigina šildymą tiems, kas naudojasi elektrinėmis viryklėmis, bet niekas nepigina tiems „bėdiniems“ ir seniems žmonėms, kurie apšildo savo butus elektra. Taip žiemos mėnesiais už 50-70 kv.m. buto apšildymą nesandariuose namuose, kuriuose nėra kaminų ir židinių ir kuriuose pakeisti šildymą nėra kuo, tenka kas mėnesį mokėti po 1000-1200 Lt gruodžio –kovo mėnesiais. Bet valdžia su meru priekyje nieko nedaro, nesikreipia į „Lesto“, kad atpigintų elektrą ir tiems, kurie šildo butus elektra.

Vanduo  po Neringos pats brangiausias yra pas mus. Jeigu Vilniuje 1 kubinis metras vandens su nuotekomis kainuoja 4.5 Lt, tai mes su tokiu išgalvotu dalyku, kaip „pardavimo kaina“ per mėnesį papildomai mokame po 4.36 Lt. Nesvarbu, ar tu sunaudoji 1 kubinį metrą, ar 10 kubinių metrų, ar iš vis tą mėnesį nesinaudojai, o buvai išvykęs. Vis tiek – 4.36 Lt.

Ar negalima tą kainą nustatyti šitaip: paimti, kokia yra nustatyta vienam žmogui norma kubiniais metrais per mėnesį, padalinti iš 4.36 Lt ir skaičiuoti už 1 kubinį metrą. O dabar išvyksti, nesinaudoji, bet vis tiek 4.36 Lt už mėnesį turi mokėti.

 Ar sunku pakeisti 2007 metais priimtą Tarybos nutarimą ir skaičiuoti realiai, o ne plėšti iš senų žmonių pinigus?

Dabar pakalbėkime apie šiukšles. Įsteigė ankstesni merai „šaraškino“ kontorą, Rinkliavų centrą, kuris neatitinka savo pavadinimo, nes nesugeba nusipirkti kasos aparato ir priimti mokesčių, nors  darbuotojų jame dirba apie 10.

 Mūsų nuomone, šią įstaigą reikia panaikinti ir jos funkcijas perduoti gerai dirbančiam komunaliniam ūkiui, nes ir kontora randasi jų patalpose.

Pasaulyje niekas nežino ir juokiasi, kai pasakau, kad mes už šiukšles mokame ne nuo gyvenančių bute ar name žmonių skaičiaus, bet už kvadratinį metrą.

 Kur matyta, kad šiukšles „gamina“ kvadratiniai metrai, o ne ten gyvenantys žmonės?!

 Be to, Tarybos nutarimu nustatė tokias sąlygas, kad nesinaudojant ir laikinai negyvenant, vis tiek reikia mokėti už šiukšles, juol labiau net už svetimas. Visi konteineriai iš daugiabučių namų buvo išvilkti į gatves, taip patogu vežėjams. Bet Palanga apie trečdalį surenka ne savo šiukšlių, nes poilsiautojai, atvykstantys su vaikais ir suaugusiais gydytis į sanatorijas, ligonines poilsiauti savo bagažinėse atsiveža ir maišus šiukšlių. Taip užpildo mūsų konteinerius. Kiek kartų kreiptasi, rašyta ir parašyta, kad tie konteineriai turi būti rakinami. Taip atpigtų šiukšlių išvežimas, ir nereikėtų mokėt už kvadratinį metrą. Bet tiek nuo mero, tiek nuo Rinkliavų centro vadovų tokie pasiūlymai nubėga kaip nuo žąsies vanduo.

Tiek „Palangos vandenų“ darbuotojai, tiek Rinkliavų centro darbuotojai nesilanko vasarą pas sezoninius gyventojus, kurie atvykdami atsiveža maišus šiukšlių.

Kai kuriuose sezoniniuose namuose ir butuose nepakeisti metaliniai vandens skaitikliai į plastmasinius, o tokie butai gegužės-birželio mėnesiais „prikišti“ tėvų, senelių. Liepos – rugpjūčio mėnesiais pilni giminių ir draugų... Jie išvykdami už vandenį sumoka už 2-3 mėnesius, užrakina savo buveines ir- viso gero, Palanga.

 Mes siūlome naujam „Palangos vandenų“ vadovui vasaros mėnesiais neleisti atostogų savo darbuotojų, o tikrinti reguliariai gyventojų vandens skaitiklius..

Yra prie merijos Saugaus eismo komisija, kuriai vadovauja Saulius Simė, kuris nesugeba išspręsti paprasčiausio klausimo. Jau 3 metai, kai mes Plytų 44, Plytų 55 ir 55A gyventojai neturime ramybės dėl to, kad Simė nesugeba pareikalauti „Gintaro“ sanatorijos vadovų, kad šie įrengtų mokamą ar nemokamą pacientų tėvams automobilių stovėjimo aikštelę. Dabar mašinų „prigrūsta“ visa Žemyno gatvė, kuri labai siaura ir sunkvežimis su lengva mašina jau negali prasilenkti. Mūsų namų kiemai prikimšti jų transporto- nereaguoja į ženklus, rodančius , kad čia yra privati valda. Be to, čia stato mašinas kiti, o ypač prie Plytų 44 namo esančios asfaltavimo aikštelės. Tie atvykėliai prisigeria, triukšmauja per naktis, mušasi ir mes nespėjame kviesti policijos.

Problema lengvai išsprendžiama: „Gintaro“ sanatorija apsitveria statybine juosta aikštelę, o policija uždraudžia Žemyno gatvėje statyti automobilius. Bet užkietėję biurokratai nesugeba išspręsti tokio paprasto klausimo, tik atsirašinėja.

Jeigu savivaldybė nespręs šių klausimų, mes, Bočių draugija, kurioje yra apie120 narių, kartu su kitais miesto gyventojais organizuosime didžiulį streiką. Jis vyks tol, kol nebus išspręsti šie klausimai.

Antanas Bartkus

Bočių draugija