Palangos policijos pareigūnai: „Būkim bendruomeniški, būkim atsakingi“

Trečiadienį į Kurhauzo salę rinkosi palangiškiai, garbūs svečiai iš įvairių teisėsaugos institucijų, miesto vadovai ir, žinoma, policijos pareigūnai bei policijos rėmėjai: čia buvo pristatyta praėjusių metų Palangos miesto policijos komisariato ataskaita, apžvelgta veikla ir brėžiamos gairės šiems metams.

Auga pasitikėjimas policija
Veiklos apžvalgą ir ataskaitą bendruomenei pradėjęs skaityti Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Alvydas Katkauskas pabrėžė, jog norima visuomenei ne tik pristatyti faktus ir skaičius, bet ir pasitarti, ko dar reikėtų imtis, kokie bendri veiksmai būtini, kad Palangoje būtų saugu ir čia gyvenantiems žmonėms, ir atvykstantiems svečiams. Ir pasidžiaugė, kad nepaisant vis dar pasitaikančių problemų policijos sistemoje, visuomenė vis geriau vertina policijos veiklą. Pernai atliktos apklausos duomenimis, policija pasitiki 71 proc. Klaipėdos apskrities, tarp jų – ir Palangos, – gyventojų.
Viršininkas priminė, jog pagrindiniai praėjusių metų uždaviniai buvo kokybišku darbu prisidėti prie visuomenės pasitikėjimo policija didinimo; stiprinti bendradarbiavimą su gyventojais, užtikrinant saugią aplinką ir eismo saugumą; veiksmingai reaguoti į policijos gaunamus pranešimus; padidinti ikiteisminio tyrimo veiksmingumą; imtis prevencinių priemonių, siekiant sumažinti eismo įvykiuose sužalotų ar žuvusių asmenų skaičių mieste, stiprinti neblaivių ir neturinčių teisės vairuoti eismo dalyvių kontrolę; vasaros sezono metu tinkamai užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką ir eismo priežiūrą mieste; stiprinti policijos darbuotojų atsparumą korupcijai ir tarnybinę bei darbo drausmę; kelti policijos darbuotojų kvalifikaciją, didinti jų motyvaciją darbui.
„Piliečių nuomone, policija yra labiausiai atsakinga už tai, kad gyventojai jaustųsi saugūs. Palangos pareigūnai stengiasi patenkinti į policiją besikreipiančių asmenų lūkesčius maksimaliai greitai sprendžiant jų problemas. Tinkamai atlikdamas tarnybines pareigas, kiekvienas pareigūnas prisideda prie policijos teikiamų paslaugų kokybės, užtikrinant viešąją tvarką, saugų eismą ir visuomenės saugumą, gerinimo. Stebima gera tendencija, kad vis daugiau gyventojų gerai vertina policijos darbą, nori dalyvauti veikloje, rūpinantis savo gyvenamosios aplinkos saugumu – apie tai byloja vis aktyviau steigiamos saugios kaimynystės grupės“, – kalbėjo A. Katkauskas.

Darbymetis – vasarą
Viršininkas paminėjo, jog pernai ypatingas dėmesys buvo skiriamas sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, kai padaroma didelė žala valstybės saugomoms vertybėms, asmens sveikatai, gyvybei, turtui, – prevencijai, išaiškinimui, tyrimui. Pernai tokių nusikaltimų buvo užregistruota – 13, ištirta 11 veikų ir tai sudaro 84,6 proc. (per 2013 m. buvo užregistruota 11 tokių veikų, ištirta – 9 ir tai sudarė 81,8 proc.). Beje, vykdant kriminalinės policijos pertvarką, nuo šių metų sausio 1 d. ikiteisminius tyrimus dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų atliks Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos specializuoti padaliniai.
Pasidžiaugta, kad praėjusiais metais eisimo įvykiuose nežuvo nei vienas žmogus. Ir padėkota Palangos miesto vadovams, kad jie ėmėsi priemonių saugiam eismui užtikrinti ir įrengė specialų apšvietimą prie pėsčiųjų perėjų.
Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, pernai gauti 6 tūkst. 279 informaciniai pranešimai apie įvykius (2013 m. – 6 tūkst. 464). Per tris vasaros mėnesius buvo gauti 3 tūkst. 475 pranešimai, o tai sudaro 55 proc. nuo visų gautų pranešimų per metus.
„Kaip ir kiekvienais metais, daugiausia pranešimų gaunama dėl triukšmo, kitų viešosios tvarkos pažeidimų, Kelių eismo taisyklių pažeidimų, eismo įvykių, vagysčių. Vasaros mėnesiais išauga pranešimų dėl alkoholio vartojimo, triukšmo, muštynių skaičius. Į visų kategorijų įvykius Palangos pareigūnai reagavo operatyviai pagal nustatytas įvykių kategorijas“, – sakė A. Katkauskas.
Per 2014 m. užregistruotos 582 nusikalstamos veikos, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai (2013 m. – 500), augimas sudaro 16,4 proc. Ištirtos 365 nusikalstamos veikos (2013 m. – 326), ištyrimo procentas sudaro 62,7 proc. (2013 m. – 65,2 proc.). Lietuvoje nusikalstamų veikų ištyrimo vidurkis yra 55,6 proc.
„Tendencijos išlieka tos pačios – per vasaros mėnesius užregistruojama apie 50 proc. nuo visų užregistruojamų nusikalstamų veikų per metus, – paminėjo A. Katkauskas. – Per vasaros mėnesius buvo užregistruotos 279 nusikalstamos veikos“.

Daugiausia – vagysčių
Kaip ir ankstesniais metais, iš visų rūšių nusikalstamų veikų, daugiausia užregistruojama vagysčių – apie 50 proc. Nors buvo vykdyta aktyvi prevencija, nukreipta į turto apsaugą, per 2014 m. vagysčių skaičius išaugo, palyginti su 2013 m. Buvo užregistruotos 282 vagystės (2013 m. – 188), iš jų 176 vagystės užregistruotos vasarą (2013 m. – 128).
„Prieš vasaros sezoną ir jo metu buvo organizuotos dviračių žymėjimo akcijos, susitikimai su apgyvendinimo paslaugas teikiančių įmonių atstovais, poilsiautojus priimančiais gyventojais. Jiems buvo teikiami patarimai apie apsisaugojimo būdus ir priemones, tačiau problema vis dar išlieka pačių poilsiautojų nerūpestingumas“, – pabrėžė viršininkas.
A. Katkauskas pabrėžė, jog vasaros metu didesnis policijos pareigūnų skaičius leidžia kruopščiau prižiūrėti viešąją tvarką, eismo dalyvių elgesį mieste. Plečiami patruliavimo maršrutai, patruliuoja ne tik automobilių ekipažai bei pėsti policininkai, bet ir raitoji policija, važiuojama dviračiais, riedžiais, mopedais, keturračiais.
„Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad poilsiautojų daugėja ir ne sezono metu – poilsio, švenčių dienomis. Tačiau didžiausias žmonių srautas būna vasarą. Todėl reikalingos didesnės policijos pajėgos užtikrinti visuomenės saugumą. Praėjusią vasarą mums talkino Klaipėdos AVPK atskirų padalinių pareigūnai, kitų apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų patruliai, Lietuvos policijos mokyklos kursantai. Palangos pareigūnams padėjo policijos tarnybiniai šunys ir raitoji policija. Visada geranoriškai policijos pareigūnams padeda Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM Pakrančių apsaugos rinktinės Palangos užkardos pareigūnai. Dėkojame ir daug mums padėjusiems Viešosios tvarkos skyriaus specialistams“, – kalbėjo viršininkas.

„Būkime bendruomeniški“
A. Katkauskas pasidžiaugė dar ir tuo, kad Palangoje dirba puikūs pareigūnai: pernai nebuvo pradėta nei vieno tarnybinio patikrinimo dėl piktnaudžiavimo tarnyba ar įtarimų korupcija. Tuo tarpu pareigūnams principingai reaguojant į bandymus papirkti valstybės tarnautoją, buvo pradėti 12 ikiteisminių tyrimų.
„Šiais metais visi mūsų padaliniai bus perkelti į pastatą, esantį Ganyklų g. 30, todėl miesto gyventojams policijos paslaugos bus geriau pasiekiamos – tuo taip pat galime pasidžiaugti. O ypač džiugina tai, kad vis daugiau žmonių supranta, jog policijai be visuomenės pagalbos sunku užtikrinti tvarką. Palangos pareigūnai daugiau sulaukia pranešimų iš asmenų, kurie informuoja apie vykdomus teisės pažeidimus, suteikdami tikslią informaciją padeda išaiškinti nusikalstamas veikas. Stebima gera tendencija, kad po truputį didėja visuomenės nepakantumas teisės pažeidimams, korupcijai, taip pat ir pareigūnų vis dar pasitaikančiam piktnaudžiavimui tarnyba. Ir tas nepakantumas prisideda prie pareigūnų darbo kokybės gerinimo. Bendruomenės narių pagalba policijai yra ir tai, kad patys asmenys atsakingai rūpinasi savo, savo vaikų saugumu, turto apsauga. Būtina suprasti, kad saugią aplinką kuriame kartu. Tad būkime ir toliau visuomeniški ir bendruomeniški“, – paragino A. Katkauskas.

Visuomenės pagalba – būtina
Būti visuomeniškais ir bendruomeniškais paragino ir Viešosios policijos skyriaus viršininkas Gintautas Pocevičius.
Iš jo pateiktų skaičių paminėtina, kad pernai registruota 131 nusikalstama veika (iš jų 65 gatvėse), padaryta viešoje vietoje, 18 mažiau palyginti su ankstesniais metais. Viešosios tvarkos pažeidimų pagal baudžiamojo kodekso 284 str. registruota – 34, tai – 6 mažiau palyginti su ankstesniais metais. Šios tendencijos džiugina.
„Ypatingą dėmesį skyrėme ir skirsime ateityje bendradarbiavimo su gyventojais stiprinimui, – plačiau pakomentavęs A. Katkausko minėtus faktus bei skaičius, liečiančius Viešosios policijos skyriaus darbą, kalbėjo G. Pocevičius. – Policijos pagrindinė užduotis ir tikslas užtikrinti visuomenės saugumą, akivaizdu, kad žingsniai link saugesnės visuomenės įmanomi tik su pačios visuomenės pagalba, supratimu, neabejingumu. Todėl visais įmanomais būdais ieškome ir išnaudojame galimybes susitikti su miesto gyventojais, suburti visuomenės aktyvą, išgirsti, žinoti ir spręsti vietos bendruomenės problemas“.
Pasak jo, miesto gyventojui ar atvykusiam svečiui ne skaičiai ir tuo labiau ne statistika yra svarbiausias saugumo rodiklis ar įrodymas. Svarbiausia, ar žmogus jaučiasi saugus gatvėje, namuose, ar gali ramiai jaustis dėl savo užgyvento turto.
„Būtent tam, kad jausti miesto gyvenimo pulsą, inicijavome susitikimus su Šventosios bendruomene, atskirų gatvių, bendrijų gyventojais ir nariais Palangos mieste. Tikrai noriu pasidžiaugti ir padėkoti aktyviai Šventosios bendruomenei, su kuria praėjusiais metais ne kartą buvome susitikę spręsti ir aptarti Šventosios gyventojų saugumo klausimus. Pasikartosiu, ką sakiau šventojiškiams, kad kiekvienas gyventojas kaip pažįsta ir žino šeimos gydytoją, tikintysis – savo parapijos kunigą, taip kiekvienas turi žinoti ir pažinoti savo apylinkės inspektorių. Gyventojams tai palinkėjimas, o Prevencijos poskyrio pareigūnams – apylinkių inspektoriams – užduotis ir tikslas“, – sakė G. Pocevičius.
Jis priminė, jog Palangoje šiuo metu veikia 12 saugios kaimynystės grupių. „Skaičius nėra didelis ir dirbtinai nesistengiame jo didinti, siekiama, kad jau esančios saugios kaimynystės grupės efektyviai veiktų ir funkcionuotų. Be to, praėjusiais metais mums talkino 18 policijos rėmėjų ir 7 jaunieji policijos rėmėjai“, – vardijo viršininkas.
Beje, policijos rėmėju trečiadienį tapo ir Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Daugiau nusikalstama, daugiau nusikaltimų išaiškinama
Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Jurijus Domnėnko paminėjo, jog šie metai kriminalistams bus sudėtingi, nes pradėta kriminalinės policijos darbo reforma. Prieš pat vasaros sezoną skyrių paliko didelę patirtį sukaupę pareigūnai, kiti perėjo į specializuotus Klaipėdos VPK padalinius.
„Jau keleri metai iš eilės pastebime nusikalstamų veikų augimą. Jeigu 2013 metais registravome 79 nusikaltimais daugiau nei 2012-aisiais, tai pernai jų užregistruota 82 nusikaltimais daugiau nei užpernai: 2014-aisiais užregistruotos 582 tokios veikos. Didžiausia įtaka bendram nusikalstamų veikų augimui turėjo gerokai išaugęs vagysčių skaičius. Pernai registruotos 282 vagystės, t.y , 94 vagystėm daugiau negu užpernai“, – vardijo viršininkas.
Dvigubai išaugo vagysčių iš gyvenamųjų patalpų skaičius – 2014 m. užregistruoti 84 tokie atvejai. Pasak J. Domnėnko, vis dažniau tokios vagystės įvyksta šeimininkams esant namie: nakties metu vagys daiktus paima pro atvirus langus arba išlaužę pravertą plastikinį langą. Kita dominuojanti šios vasaros vagysčių forma buvo vagystės iš prabangių automobilių – vogta navigacijos įranga arba išplėštas multimedijos blokas. Taip pat didėjo sukčiavimų skaičius – 56 (2013 m. – 11).
Tačiau daug mažiau ikiteisminių tyrimų pradėta dėl smurto artimoje aplinkoje – 35 (56) bei nusikalstamos veikos dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis – 4 (22), šiek tiek sumažėjo viešosios tvarkos pažiedimų – 35 (40), papirkimo atvejų – 12 (13).
„Iš viso pernai ištyrėme 366 nusikalstamas veikas, tai 40 veikų daugiau negu 2013-aisiais“, – pasidžiaugė viršininkas.
J. Domnėnko sulaukė klausimo iš palangiškių: salėje buvusi asociacijos „Svetingas šeimininkas“ pirmininkė Irena Švanienė teiravosi – kaip apsiginti nuo kartais linkusių „pasiautėti“ poilsiautojų?
„Ne paslaptis, kad visokių žmonių tenka įsileisti. Tad prašome patarimo: kokias apsaugos priemones mes galime naudoti siekdami apsiginti nuo smurto, kol laukiame atvažiuojant policijos pareigūnų? Aš nekalbu apie kraštutinį atveją, apie šautuvą...“ – klausė I. Švanienė.
Pasak į klausimą suskubusio atsakyti A. Katkausko, klausimas, kur prasideda, o kur baigiasi būtinoji gintis, labai sudėtingas. Jo tikinimu, šią problemą kelia ir patys policijos pareigūnai, kurie žada dėl jos kreiptis į prokurorus ir teisėjus.

Dėkojo už bendrystę
„Ačiū jums už bendrystę. Pasitikėkite mumis ir padėkite mums“, – tokiais žodžiais į susirinkusiuosius prabilo Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla. Jis pasidžiaugė, kad Palanga, kuri vasarą tampa tikru didmiesčiu, investuoja į svečių saugumą, kad ne tik policijos pareigūnai, bet ir patys gyventojai vis aktyviau saugo savo turtą ir rūpinasi saugia aplinka, o tai ir yra tikros bendrystės rezultatas. Pasveikinęs tiek pareigūnus, tiek bendruomenę, kad policijos komisariatas persikels į naujas patalpas, kur bus ir geros sąlygos dirbti, ir ne baisu užeiti tiems, kam reikalinga policijos pagalba, R. Požėla priminė, jog laukia rimtas iššūkis: rinkimai į savivaldybių tarybas. Ir palinkėjo tiek kandidatams, tiek bendruomenei: „Konkuruokite sąžiningai, rinkitės atsakingai ir skaidriai“.
„Policijos pareigūnai – ne baudėjai, mojuojantys kalaviju. Mes norime jums padėti, tad kreipkitės į mus, bendradarbiaukime kuo glaudžiau“, – sakė Klaipėdos AVPK viršininkas Alfonsas Motuzas. Jis atkreipė salėje buvusių palangiškių dėmesį į tai, kad nors statistika ir rodo augant nusikalstamumą, iš tiesų taip nėra: tiesiog dabar yra fiksuojama absoliučiai viskas, ko anksčiau daryti tiesiog nebuvo techninių galimybių.
A. Motuzas apdovanojo ir labiausiai per praėjusius metus pasižymėjusius pareigūnus bei policijos rėmėjus. Trečiojo laipsnio atminimo ženklu „Už ištarnautus metus“ apdovanotas Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis, viršila Remigijus Andrijauskas, ketvirtojo laipsnio atminimo ženklu „Už ištarnautus metus“ nusipelnė Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio specialistas Mantas Žiežmaris ir patrulių būrio vyresnysis patrulis, viršila Linvydas Galdikas. Už aktyvią visuomeninę veiklą ir pagalbą, policijos veiklos palaikymą ir bendradarbiavimą padėkos pareikštos Palangos miesto savivaldybės merui Šarūnui Vaitkui bei Palangos miesto policijos komisariato policijos rėmėjams Linai Bugailaitei-Dragūnaitienei, Kostui Bičiūnui, Ričardui Kurpiui, Jonui Pirožnikui ir Juliui Urbonui.

Atsakingi turime būti visi
Už puikų darbą Palangos policijos pareigūnams dėkojo meras Š. Vaitkus. „Mes visi suprantame, jog ypač vasarą, kai į Palangą suplūsta iki pusantro milijono žmonių, ir atvyksta žmonės „atsipalaidavę“, pareigūnams dirbti išties sunku. Nežiūrint to, visos struktūros daro viską, kad miestiečiams ir svečiams būtų kuo saugiau. Kuo galime, padedame ir mes: 2012 metais įsteigėme Viešosios tvarkos skyrių, o paskutiniame praėjusių metų Tarybos posėdyje priėmėme sprendimą apriboti prekybos alkoholiu laiką paplūdimio kavinėse iki vidurnakčio. Prisidedu prie pareigūnų kvietimo: palangiškiai, būkime išties visuomeniški, nelaukime, kad tik policija mus saugotų, kiek įmanoma, saugokimės ir patys bei laiku praneškime pareigūnams, jeigu pamatysime vykstant kažką neigiamo. Manau, kad vienas geriausių Palangos pareigūnų puikaus darbo įrodymų yra tai, kad per ketverius metus mes – ir Savivaldybės administracija ir miesto Taryba, ir aš, kaip miesto meras, nesame gavę nei vieno skundo dėl policijos darbo“, – kalbėjo Š. Vaitkus.
Palangos policijos pareigūnams už puikų darbą dėkojo ir Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Vytautas Jurkevičius, kuruojantis ir Palangos prokurorų darbą. O jų darbas išties nelengvas, nes Palangoje liko tik du prokurorai. Prie Palangos apylinkės prokuratūros kūrimo prieš 20 metų ištakų stovėjęs V. Jurkevičius, pats ilgą laiką dirbęs Palangoje ir pažįstantis ne vieną pareigūną veteraną bei žinantis, kokiomis sąlygomis dirbo Palangos komisariatas, pasveikino pareigūnus su laukiančiomis įkurtuvėmis miesto centre.
Palangos parapijos klebonas Marius Venskus itin džiaugėsi tuo, kad policijos pareigūnai visada geranoriškai prisijungia prie svarbių parapijai renginių.
„Už uniformų ir skiriamųjų ženklų jūs visi esate žmonės, kuriuos irgi kartais ištinka bėdos. Ačiū jums, kad sugebate jas pamiršti ir būti tikri, visada padėti pasirengę profesionalai. O mes, parapija, tikrai norime bendradarbiauti, norime, kad visi būtume saugesni. O už tai turime būti atsakingi visi mes“, – kalbėjo M. Venskus.