Palangos mero vizijos bus įgyvendintos Kretingoje
Šią savaitę Ūkio ministerija paskirstė daugiau kaip 55 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų SPA, sveikatinimo reabilitacijos ir turizmo centrų, viešbučių ir kitų objektų įkūrimui ir rekonstrukcijai visoje Lietuvoje. Jei investicijų pritraukimo varžybose didžiausią Lietuvos kurortą eilinį kartą aplenktų Druskininkai, tai nieko nestebintų. Tačiau, šį kartą ES investicijos, aplenkiant Palangą, bus sėkmingai įsisavinamos ... kaimyniniame Kretingos rajone. Didžiausia minėtų ES lėšų suma – 9,59 mln. Lt – skirta turizmo ir sveikatinimo centro įkūrimui Kretingos rajone, kur visus metus bus galima mėgautis mineralinio geoterminio vandens ir purvo ištekliais. 8,36 mln. Lt paskirta Mėguvos kaimo įkūrimui Kretingos rajono savivaldybėje, Žibininkų kaime. Čia bus įkurti svečių namai, amatininkų dirbtuvės, restoranai, konferencijų salės. Iš viso turizmo infrastruktūrai Kretingos rajone skirta beveik 18 mln. litų. Kyla klausimas, kodėl iki šiol tik žemės ūkyje pasižymėjęs rajonas sugebėjo nosį nušluostyti Vasaros sostine prisistatančiai Palangai? Jei panagrinėsime priežastis, tai pamatysime, kad Palanga investicijų pritraukimo į SPA, sveikatinimo reabilitacijos ir turizmo centrus tapo autsaidere neatsitiktinai.
Jau treti metai mes girdime tas pačias mero V. Stalmoko vizijas apie Palangą, kuri, anot jo, turėtų tapti pagrindine sportininkų stovyklavietė Baltijos regione. Tačiau, net ir šia siaura kurorto vystymo kryptimi, kaip mes visi matome, kol kas nieko konkretaus nėra padaryta. Deja, tenka konstatuoti, kad Palangos kurortas kol kas plaukia tik pasroviui. Palangos savivaldybė stokoja ambicingų planų ir projektų, kurie netolimoje ateityje galėtų iš esmės pakeisti mūsų kurorto veidą. Vietoj ambicingų projektų tik nesaugomi, išdraskyti ir nuniokoti pastatai, kurie vargiai skatina rimtą ir patikimą investuotoją pasitikėti Palangos savivaldybe. Be to, galimus investuotojus atbaido, kitų investuotojų liūdna patirtis Palangoje. Ne vieno statomo SPA komplekso (pvz. „Jūratės“ baseino vietoje, „Elija“ Šventojoje ir kt.) statyba mūsų mieste įstrigo biurokratiniuose gniaužtuose. Vienok, Savivaldybė suderindavo statomų objektų projektus, vėliau šie projektai buvo įvairių institucijų ginčijami, statybos neribotam laikui stabdomos, o miesto vadovai liko pasyvūs ginčo tarp investuotojų ir įvairių valstybinių institucijų stebėtojais. Ar tokiais atvejais būtų galima bent įsivaizduoti Druskininkų merą R. Malinauską, kuris taip leistų tyčiotis iš investuotojų jo vadovaujamame kurorte? Manau, kad ne. Vertinant Palangos merą V.Stalmoką, susidaro įspūdis, kad jis paprasčiausiai bijo ta tema net kalbėti.
Atkreiptina, kad šiuo metu, pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, o tiksliau kalbant, kaip juos interpretuoja kultūros paveldo institucijos, jokia statyba Palangos centrinėje miesto dalyje negalima. Negalima perstatyti net individualaus namo verandos, ką jau kalbėti apie naujus viešbučius, SPA ar kitokius kompleksus, panašius į kultūros ir pramogų centrą „Kupetą“ (šiuo metu, neišduodamos net projektavimo sąlygos). Todėl, pirmiausia, būtina pakeisti, o jei reikia – parengti naujus Palangos miesto centrinės dalies teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose būtų įvertinta galimybė statyti prioritetinius rekreacinės infrastruktūros objektus: gydyklas, SPA, kultūros ir sporto centrus bei pan. Kita investuotojams svarbi žinia turėtų būti investicijų skatinimo instrumentai, pavyzdžiui, žemės, turto mokesčių lengvatos, maksimaliai leistinos pagal Europos sąjungos direktyvas. Tačiau, vietoj investuotojų skatinimo, miesto valdžia užsiima savotišku reketu. Jei investuotojas stato, pavyzdžiui, viešbutį ar kitą rekreacijos objektą, tai jis, vietoj paskatinimo ar kokių nors mokesčių lengvatų, verčiamas papildomai skirti lėšų miesto infrastruktūrai plėtoti. Vieša paslaptis, jei investuotojas pasipriešina tokiai dabartinės valdžios prievartai, tai tokie projektai - paprasčiausiai nederinami. Kas įdomiausia, skiriamų lėšų į miesto infrastruktūrą dydį „derybose“ nustato mero pavaduotojo R. Garolio vadovaujama komisija. Kiek tai skaidru, objektyvu ir sąžininga – spręskite patys.
Jei dabartinė miesto valdžia nebūtų miegančioji gražuolė, tai Palanga dar prieš tris metus galėjo parengti ne tik naujus teritorijų planavimo dokumentus, numatančius SPA ir kitų turizmo centrų plėtrą, bet ir parengti Pajūrio geoterminių vandenų naudojimo sveikatingumo (reabilitacijos, gydymo), SPA ir poilsio paslaugoms plėtoti kurorte studiją. Kol Palangos miesto vadovas dėsto tas pačias, per trejus metus taip ir nepradėtas įgyvendinti vizijas, kaimiškasis Kretingos rajonas per artimiausius metus gali turėti patraukliausią turizmo objektą Vakarų, o gal net ir visoje Lietuvoje - kuriame visus metus bus galima mėgautis mineralinio geoterminio vandens ir purvo ištekliais.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Šiaulių rajone pasieniečiai sulaikė Kretingos rajone gyvenančią sutuoktinių porą
2023 06 17 | Rubrika: Miestas
Šiaulių rajone pasieniečiai sulaikė Kretingos rajone gyvenančią sutuoktinių porą, kuri mikroautobusu vežė daugiau kaip pusę tonos skysčio, skleidžiančio naminės degtinės kvapą.
Pasaulinė turizmo diena – puiki proga kiek atsikvėpti nuo įtemptų darbų bei įvertinti pasiektus rezultatus. O pasidžiaugti išties turime kuo – jūsų dėka Palangos kurorto vardas kasmet vis garsiau skamba už šalies ribų, o Lietuvos bei užsienio svečiai vis dažniau renkasi Palangą savo kokybiškam ir turiningam poilsiui.
Klaipėdoje prasidėjo kruizinių laivų sezonas. Šiemet gali būti pasiektas rekordinis jų apsilankymų skaičius Klaipėdos uosto istorijoje – 80. Tiek dar niekada nėra buvę.
Palangos turizmo informacijos centras kviečia švęsti Pasaulinę turizmo dieną
2021 09 16 | Rubrika: Miestas
Rugsėjo 27-ąją visame pasaulyje minima Pasaulinė turizmo diena. Šių metų Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos paskelbta Pasaulinės turizmo dienos tema – „Turizmas – pokyčių ir augimo veiksnys“.
Didžiausias nedarbo augimas buvo Klaipėdoje, Utenos rajone, Alytaus mieste, Palangoje, Vilkaviškio rajone ir Visagine.
Palangos turizmo informacijos centras švenčia tarptautinę turizmo dieną, savo įkūrimo 20-etį
"Palangos tilto" redakcija, 2019 09 27 | Rubrika: Miestas
Rugsėjo 27 dieną Lietuvoje švenčiama pasaulinė turizmo darbuotojų diena. Ši diena ypač ypatinga Palangos Turizmo Informacijos centrui, kuris šią savaitę švenčia centro įkūrimo dvidešimtemtį. Palangos TIC direktorė Rasa Kmitienė dėkojo visiems atvykusiems į šventę ir visiems linkėjo kantrybės, ištvermės ir sugebėjimo nuspėti turistų...
Palangos turizmo informacijos centras įvertintas geriausiai
Rasa GEDVILAITĖ, 2010 12 20 | Rubrika: Miestas
Praėjęs šeštadienis buvo ypatingai dosnus Palangos turizmo informacijos centrui. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos tradiciškai apdovanojo šių metų turizmo projektus Lietuvoje, o Palangos turizmo informacijos centras už nuveiktus darbus gavo nominaciją kaip sėkmingiausiai 2010 metais dirbęs turizmo informacijos centras. Apdovanojimus taip pat gavo „Palangos linas“...
Palangos mero vizijos bus įgyvendintos Kretingoje
Mindaugas Skritulskas, 2010 10 18 | Rubrika: Miestas
Šią savaitę Ūkio ministerija paskirstė daugiau kaip 55 mln. litų Europos Sąjungos paramos lėšų SPA, sveikatinimo reabilitacijos ir turizmo centrų, viešbučių ir kitų objektų įkūrimui ir rekonstrukcijai visoje Lietuvoje. Jei investicijų pritraukimo varžybose didžiausią Lietuvos kurortą eilinį kartą aplenktų Druskininkai, tai nieko nestebintų. Tačiau, šį kartą ES investicijos, aplenkiant...
Palangos turizmo informacijos centro pertvarka – žala kurortui
Dalia JURGAITYTĖ, 2010 09 29 | Rubrika: Miestas
Antrąją dešimtmetį sėkmingai veiklą vystančios ir į erdvesnes patalpas persikėlusios viešosios įstaigos Palangos turizmo ir informacijos centro laukia permainos. Miesto valdžios planuose – numatyta pertvarkyti viešąją įstaigą į biudžetinę bei patvirtinti jos nuostatus. Nors svarių argumentų, kodėl reikia išlaikyti įstaigą iš biudžeto, taip ir nėra.
Miestelėnų sveikatinimo kaina – 850 tūkst. litų
Dalia JURGAITYTĖ, 2010 01 27 | Rubrika: Miestas
Šiemet Savivaldybės biudžete miestelėnų sveikatinimo programai finansuoti numatyta skirti 857,8 tūkst. litų. Svarstant biudžeto projektą, programą pristačiusi Savivaldybės gydytoja Lina Riaubaitė teigė, kad numatomi finansavimo šaltiniai bus Savivaldybės biudžeto lėšos – 258 tūkst. litų, Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios lėšos – 69,9 tūkst. litų, Visuomenės sveikatos rėmimo...