Palangos dešimtokams egzaminai streso nekelia

Egzaminus, kaip žinia, laiko ne tik dvyliktokai, bet ir dešimtokai. Tiesa, pastariesiems šis žinių patikrinimas – lyg pasirengimas po dviejų metų vyksiantiems brandos egzaminams. Tačiau kiekvienas išbandymas kelia ir nerimą, ir jaudulį. Kalbinti Palangos gimnazistai sakė jį tikrai patyrę. O kaip jautėsi dešimtokai? Klausimą uždavėme prieš matematikos egzaminą.

Brandos egzaminai buvo sunkesni
„Šie mokykliniai egzaminai man pirmieji, nors gyvenimiškų egzaminų, jei taip galima pasakyti, jau yra buvę, ir ne vienas, – paklausta apie egzaminus bei jų baimę sakė Jonė. – Negaliu sakyti, kad būčiau labai jaudinusis prieš lietuvių kalbos egzaminą, tačiau „mini jauduliukas“ tikrai buvo“.
Pasak Jonės, jaudulys kilo ne tiek iš baimės, kiek iš nerimo ir nežinomybės – kokios užduotys bus pateiktos, ar tikrai pasiseks su jomis susidoroti. Tačiau kadangi jau buvo laikyti bandomieji egzaminai, su pačia žinių patikrinimo struktūra susipažinta, perdėto streso nebuvo.
„Šiandien, egzamino išvakarėse, dar nesijaudinu, bet rytoj tikrai nerimausiu, nes matematika mano silpnesnioji grandis ir tikrai nesijaučiu taip tvirtai, kaip prieš lietuvių kalbos egzaminą, – prisipažino „Baltijos“ pagrindinės mokyklos moksleivė. – Bet žinau, kad bus tokių užduočių, kurias tikrai išspręsiu“.
Jonė sakė kažkaip ypatingai egzaminams nesirengusi: buvo pakankami skirta laiko išeito kurso kartojimuisi mokslo metų pabaigoje, vyko konsultacijos, tad jautėsi turinti pakankamą žinių bagažą.
„Taip, prieš brandos egzaminus baimės ir jaudulio bus daugiau. Šiemet mes tiesiog žinias pasitikriname, ir tolesnė mūsų ateitis nuo šių egzaminų rezultatų nepriklausys. O po poros metų brandos egzaminų rezultatai nulems mūsų stojimą į aukštąsias mokyklas, o tuo pačiu – ir ateities galimybes, tad streso tikrai turės būti“, – pasidalijo mintimis Jonė.

Nerimas apėmė dieną prieš egzaminą
„Mane „priešegzamininis“ jaudulys apninka dieną prieš egzaminą, nors kažkokio ypatingo streso ir nejaučiu, – prisipažino Tomas. – Va, dabar neramu dėl rytojaus matematikos egzamino, juolab, kad jo labiau ir bijau nei lietuvių kalbos. Kaip bandau jaudulio atsikratyti? Dar ir dar kartą kartoju kursą, peržvelgiu tai, kas lyg ir „stringa“. Taip bandau nusiraminti. Nes juk jeigu jaudulys kyla dėl to, kad kažko nežinai, geriausia jį raminti bandant žinias papildyti ar atgaminti, ką esi primiršęs“.
Pasak gimnazisto, lietuvių kalbos egzaminas lengvas nebuvęs, ir teko gerokai pasukti galvą atliekant jo užduotis. Ir nors per konsultacijas buvo pateikti kūriniai, kuriais bus galima naudotis egzamino metu, ir tuos kūrinius vaikinas perskaitė, anot jo, „buvo ką mąstyti“.
„Tačiau šiemet – dar tik repeticija. Rimčiau ir baisiau bus dvyliktoje klasėje. Na, bet bent jau būsime susipažinę su bendra tvarka, žinosime, kokia atmosfera“, – sakė Tomas.

Sudėtingesnis nei pernai
„Ne, prieš egzaminus tikrai baisu nėra, juolab, jeigu esi jiems pasirengęs, – tikino Beatričė. – Ir dar, žinoma, baimę mažina suvokimas, kad, tiesą sakant, gautieji pažymiai nieko nelems... Tad raminamųjų gerti tikrai nereikėjo“.
Anot gimnazistės, laiko deramai pasirengti egzaminams pakako: vyko konsultacijos, be to, mergina ir savarankiškai dirbo.
„Tačiau turiu pripažinti, kad lietuvių kalbos egzaminas lengvas nebuvo. Ypač sunki buvo teksto suvokimo užduotis. Jeigu lygintume su praėjusių metų egzaminu, tai šiemet ir tekstai buvo sudėtingesni, su daug perkeltinių prasmių, ir klausimai sunkesni“, – sakė Beatričė.
Egzamino vakarą gimnazistė sakė besirengianti matematikos egzaminui: turinti užduočių ir jas sprendžianti.
„Manau, kad matematikos egzaminas man bus lengvesnis“, – vylėsi Beatričė.

Ypatingo streso
nesijaučia
„Ar šie egzaminai man pirmieji? Kaip čia pasakius. Pradinėje mokykloje teko laikyti kažką panašaus į egzaminą, kai buvo tikrinamos mūsų žinios, kurias įgijome per ketverius mokslo metus. Pamenu, visus suvedė ir susodino salėje... Tada buvo labai baisu“, – šypsodamasi leidosi į prisiminimus Lukrecija.
Dabar gi, pasak jos, nėra taip baisu, kaip tada. Gal kiek baisoka tuo metu, kai lauki, kol bus paskelbtos užduotys. Baisoka, kol nežinai, kokios jos bus. O paskui, kai jau pamatai – palengvėja. Tiesa, kaip ir Beatričė, Lukrecija sakė, jog gan sudėtinga buvę susidoroti su lietuvių kalbos egzamino teksto suvokimo užduotimi.
„Truputį bijau matematikos egzamino. Va, dabar jam rengiausi: turiu pernykščio ir užpernykščio egzamino užduotis, abi išsprendžiau“, – prisipažino gimnazistė.
Bet, kaip ir kiti kalbinti kolegos, mergina sakė, jog šis žinių patikrinimas – tai lyg pabandymas prieš brandos egzaminus, kurių rezultatai lems daug ką...
Klausimai buvo „sukti“
„Ne, tikrai nebuvo ir nėra didelio streso prieš šiuos du šiemet laikomus egzaminus. Ko gero, didesnė baimė apima, kai galvoji, kaip reikės brandos egzaminus laikyti. Nes dabar tik iš dalies pajunti, kas dvyliktoje klasėje bus“, – pasakojo Justas.
Kaip sakė „Baltijos“ pagrindinės mokyklos dešimtokas, toji baimė ir nerimas prieš dar tik po poros metų būsiančius brandos egzaminus grindžiama tuo, kad kasmet užduotys vis sunkesnės – ir abiturientams, ir dešimtokams.
„Lietuvių kalbos egzaminas šiais metais buvo labai sunkus. Kalbu ne todėl, kad beveik kiekvienam atrodo, jog prieš metus ar porą metų užduotys buvusios lengvesnės – tą patį, ko gero, kalbėjo ir praėjusių mokslo metų dešimtokai, ir užpraėjusių, ir dar ankstesnių. Tiesiog po egzamino bendravau su lietuvių kalbos mokytojais, ir jie patys dalijosi nuomone, jog šiųmetinės užduotys gerokai sunkesnės, pasitaikė tokių „suktų“ klausimų, kad patys pedagogai ilgai turėjo galvoti, kaip atsakyti. Jų nuomone, Švietimo ir mokslo ministerija bei egzaminų užduotis rengusieji, regis, padarė viską, kad įpirštų kuo sudėtingesnes – vos ne kaip abiturientams – užduotis mums, dešimtokams“, – sakė moksleivis.
Justas prisipažino, kad po lietuvių kalbos egzamino jis jau laukia atostogų – matematikos pasimokė papildomai, jaučia, kad egzaminą išlaikys, tad jo laukia. Na, gal ne tiek jo, kiek to, kad po šio žinių patikrinimo jau bus galima pasinerti į vasarą.

„Palangos tiltas” vykdo Spaudos, Radijo ir Televizijos rėmimo fondo projektą „Mes – Baltijos jūros vaikai”.