Palangos aplinkkelio likimas spręsis po savaitės

Vyriausybė kol kas nesutinka toliau vykdyti Palangos aplinkkelio projekto. Kaip „Palangos tiltui“ sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, dar sausio mėnesį lankydamasis Palangoje pavadinęs šį projektą „grandioziniu“, po savaitės pas premjerą vyksiančiame pasitarime bus sprendžiama dėl tolesnės aplinkkelio ateities.

Kol kas nesutinka
Į vakar vykusio Vyriausybės pasitarimo darbotvarkę papildomu septintuoju numeriu buvo įtrauktas klausimas dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros vykdymo projektas“ įgyvendinimo, kurį pristatė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Pasitarimo rezultatas Palangą kiek nuvylė: Vyriausybė kol kas nesutinka toliau vykdyti aplinkkelio projekto – pirmojo Lietuvoje projekto, nacionaliniu mastu vykdomo viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, rimtų abejonių kelia maždaug 40 mln. litų išaugusi projekto kaina.

Įvertintas beveik 89 milijonais litų
Skaitytojams priminsime, jog pernai Viešojo ir privataus sektorių partnerystę pristatančiame tinklalapyje skelbta, jog pagrindinis Palangos aplinkkelio projekto tikslas – nukreipti nuo Palangos miesto tranzitinį transporto eismą, atvažiuojantį iš Šiaulių, Klaipėdos krypties ir važiuojantį link Liepojos, bei priešinga kryptimi: iš Liepojos link Šiaulių, Klaipėdos.
Šiuo metu vykstantys į kurortą ir iš jo susiduria su tokiomis problemomis: dalis transporto, įskaitant sunkiasvorį, važiuoja Palangos miesto gatvėmis, o tai daro neigiamą įtaką Palangos kurorto įvaizdžiui bei aplinkos kokybei. Palangos mieste su magistraliniais keliais A13 Klaipėda-Liepoja ir A11 Šiauliai-Palanga sutampa miesto Klaipėdos plento ir Kretingos gatvės. Tranzitinio transporto srautai šiomis gatvėmis nuolat didėja, todėl kurorto teritorijoje keliamas triukšmas, į orą patenka dideli teršalų kiekiai, vasaros metu susidaro transporto spūstys, auga transporto išlaidos ir kelionės trukmė.
Projektu siekiama nutiesti 8,25 km Palangos miesto aplinkkelį nuo Vydmantų sankryžos iki Palangos oro uosto. Įgyvendinus projektą tranzitinis transportas bus nukreiptas nuo Vydmantų sankryžos, kuri taip pat bus rekonstruojama, į aplinkkelį.
Palangos miesto aplinkkelis bus tiesiamas kaip magistralinio kelio A13 tąsa nuo Vydmantų sankryžos per Palangos mišką, išnaudojant esamus miško kelius ir ties Palangos oro uostu įsijungs į esamą A13 kelią 34,25 kelio kilometre.
Palangos aplinkkelio ilgis 8,25 km, iš jų 2 km tiesiami Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, likusi dalis – Palangos savivaldybės teritorijoje.
Projekto viešojo sektoriaus partneris – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, o privataus sektoriaus partneris turėjo paaiškėti įvykdžius viešųjų pirkimų procedūras.
Buvo numatyta, jog partnerystės laikotarpis truks 25 metus, o pats projektas įvertintas 88 milijonais 619,2 tūkst. Lt (įskaitant PVM).

Kaina išaugo
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos informavo, jog 2012 m. kovo 30 d. įvyko Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Palangos aplinkkelio tiesimo ir eksploatacinės priežiūros vykdymo projektas“ galutinių pasiūlymų vokų atplėšimo posėdis. Galutinius pasiūlymus pateikė dalyviai – UAB „Plėtros investicijos“ ir UAB „Fegda“. Atplėšusi vokus, viešojo pirkimo komisija pradėjo galutinių pasiūlymų vertinimo procedūras.
Po to informacijos srautas nutrūksta.
Birželio mėnesį pasirodė informacija, jog panašu, kad pirmasis blynas – Palangos aplinkkelio projektas, vykdomas naujovišku – viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu, pradėjo svilti. Aplinkkelio projektavimo ir tiesimo darbus, kaip žinia, turi vykdyti viešąjį konkursą laimėjusi privati įmonė. Vėliau ji taip pat turės atlikti šio objekto remonto darbus, teikti visas kelio priežiūros paslaugas.
Konkursą laimėjusi įmonė per pirmuosius dvejus metus savo lėšomis privalės nutiesti aplinkkelį ir dar 23 metus jį remontuoti bei prižiūrėti. Atlygis už atliktus darbus ir paslaugas valstybės lėšomis bus mokamas tik nuo trečių metų ir bus išmokėtas per likusius 23 metus.
Kelių tiesimo įmonės ir investuotojai, besidomintys galimybe tiesti Palangos aplinkkelį, buvo pakviesti susipažinti su jo techninės specifikacijos projektu. Iki balandžio 21 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje jie galėjo peržiūrėti techninės specifikacijos projektą, teikti savo pasiūlymus ir pastabas.
Pagaliau vis dėlto buvo atplėšti vokai su pasiūlymais, kuriuos pateikė Lietuvos įmonės, išrinktas ir viešųjų pirkimų konkurso nugalėtojas, tačiau ties tuo projekto eiga ir sustojo. Priežastis – didesnė nei numatyta darbų suma, kurios pageidauja konkurso laimėtojas. Užstrigo galutinės sutarties pasirašymas, mat, norint didinti darbams numatytą sumą, reikėjo Vyriausybės pritarimo.

Palanga labai laukia
Vyriausybės pritarimo Palanga labai laukė.
Kaip sakė miesto meras Šarūnas Vaitkus, apie projektą ir jo svarbą kalbama nebe pirmi metai.
„Jeigu Vyriausybė pritars ir aplinkkelio projektas bus pradėtas įgyvendinti, Palangoje išsispręstų labai daug problemų. Mes šio pritarimo tikimės, juolab kad susisiekimo ministras Eligijus Masiulis nekart deklaravo pritariąs aplinkkelio tiesimui. Gauta ir palanki Finansų ministerijos išvada, tad dabar reikia tik atskiro Vyriausybės nutarimo“, – dar nežinodamas pasitarimo rezultatų sakė Š.Vaitkus.
Pasak mero, nutiesus aplinkkelį visų pirma išsispręstų per miestą judančio transporto problema. O kad jos esama labiausiai pajuntama vasaros savaitgaliais, kai jau nuo oro uosto nutįsta automobilių eilė iki pat Kretingos gatvės ir Klaipėdos plento sankryžoje eismą reguliuojančių šviesoforų. Be to, nuo kamščių dūsta ir Vytauto gatvė. Didelis pliusas būtų ir tas, kad į kurortą nebeužsuktų į Latviją judantis sunkusis transportas – Palangon užvažiuotų tik prekybos centrus aptarnaujantys sunkvežimiai.
„Taip pat aktualus klausimas – įvažiavimo į Palangą mokesčio surinkimo terminalų išdėstymas Palangoje. Mokestį mes planuojame įsivesti. Nutiesus aplinkkelį, terminalus galėtume statyti maždaug ten, kur stovi Palangos miesto ribas žymintys ženklai. Dabar gi tokių terminalų reikėtų daugiau, ir tebekyla klausimas – kur juos įrengti“, – kalbėjo meras.

Įtartinai pabrango
Tuo tarpu pasibaigus Vyriausybės pasitarimui paaiškėjo, jog paramą Palangai ir jos aplinkkelio projektui žadėjęs susisiekimo ministras iš dalies pakeitė nuomonę. Pasak jo, abejonių kelia maždaug 40 mln. litų išaugusi projekto kaina.
Po pasitarimo ministras žurnalistams teigė, jog 2009 m. buvo skaičiuota, kad prie projekto Vyriausybė turės prisidėti maždaug 85 mln. litų, tačiau įvykus konkursui, kuriame dalyvavo trys kompanijos, konkursą laimėjusios kompanijos pasiūlymas buvo gerokai didesnis – maždaug 124 mln. litų.
E.Masiulio teigimu, projektas pabrango ir dėl objektyvių priežasčių – pirminė jo vertė buvo skaičiuojama dar 2009 m., tai yra krizės metu, kai įvairių medžiagų kainos buvo nukritusios, o konkursas vyko 2011 m.; be to, didelės lėšos numatytos ir finansiniam projekto aptarnavimui, kadangi vykdytojas lėšas skolintųsi iš bankų ir reiktų mokėti palūkanas.
Ministras pabrėžė, jog norint, kad viešosios ir privačios partnerystės projektai Lietuvoje būtų įgyvendinami skaidriai, patvirtinti Palangos aplinkkelio projekto atidžiai neįvertinusi situacijos ir neišsiaiškinusi visų galimų projekto pabrangimo priežasčių Vyriausybė negali.
Jis priminė, jog Vyriausybė yra sudariusi dešimties viešojo-privataus sektoriaus projektų nacionaliniu mastu sąrašą. Iki šiol nebuvo įgyvendintas nei vienas jų, bet Palangos aplinkkelio projektas buvo arčiausiai įgyvendinimo.

Gali prireikti naujo konkurso
„Prie Palangos aplinkkelio projekto grįšime po savaitės, ir dėl jo ateities spręsime po pasitarimo pas ministrą pirmininką, – „Palangos tiltui“ sakė Eligijus Masiulis. – Vakar sutarėme, kad specialistai peržiūrės sąmatą ir aiškinsis, kokiose jo vietose ir kodėl taip ženkliai išaugo kainos. Mokesčių mokėtojų pinigus reikia leisti atsakingai, kad visuomenė vėliau mūsų neapkaltintų lėšų švaistymu, jeigu imsimės įgyvendinti vos ne perpus pabrangusį projektą“.
Ministras nepatvirtino interneto portaluose paskelbtos informacijos, neva jis neatmetęs galimybės, kad projekto bus apskritai atsisakyta.
„Jeigu per savaitę negausime argumentuotų atsakymų, kodėl kaina išaugo visu keturiasdešimčia milijonų litų, gali tekti konkursą skelbti iš naujo. Galbūt jame dalyvautų daugiau bendrovių, ir galbūt projekto įgyvendinimo kaina kristų“, – „Palangos tiltui“ paaiškino susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.