Palangoje vėl skambėjo eilėraščiai trim kalbomis

Visą praėjusią savaitę Palangoje viešėjo žymūs Baltarusijos, Gruzijos ir Lietuvos poetai, kuriems pajūris tapo įkvėpimo šaltiniu ne tik kuriant, bet ir verčiant bendraminčių eiles. Penktadienį „Diemedyje“ buvo emocingai užbaigtas jau ketvirtasis tarptautinis pleneras, organizatorių dar pavadintas vertimo dirbtuvėmis.

Mažiau dalyvių

Praėjusiais metais, taip pat Palangoje, prie Baltarusijos, Gruzijos ir mūsų tautos atstovų dar buvo prisijungę ir ukrainiečiai, tačiau šiemet, kaip apgailestaudama patvirtino plenero koordinatorė Birutė Jonuškaitė, dėl finansavimo stokos šių svečių nebuvo sulaukta. Taip pat pernai kurorte savo meninius gebėjimus demonstravo ir dailininkai, šiemet jų nebuvo. Nors šiemet daug ko teko atsisakyti, visgi entuziazmo susirinkusieji nepritrūko – su didžiuliu atsidavimu kibo į itin malonų darbą, kurio rezultatus ir atskleidė per baigiamąjį vakarą.

Įamžintos eilės

Sėkmingai besivystantis projektas, kuris tęsiasi ne be „Rašytojų sąjungos fondo“ pagalbos, kuriam vadovauja charizmatiškasis Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas Jonas Liniauskas, šiemet vėl visus talentinguosius sukvietė į Palangą. Likę sužavėti praėjusių metų viešnage, jie sugrįžo, jog praskaidrintų rudenėjantį dangų. Poetų eilės lieka įamžintos ne tik girdėjusiųjų ir prisidėjusiųjų prie jų atsiradimo širdyse, tačiau joms skiriama vieta ir almanachuose. Pirmuosius dvejus plenero metus pasirodė du iliustruoti almanachai – trikalbis „Žodžiai ir spalvos“ bei keturkalbis „Karalių delnuose“, dėl trečiojo teko ilgiau pakovoti, tačiau džiugins ir šis. Kaip pabrėžė B.Jonuškaitė, už pagalbą reikia padėkoti ir LR Užsienio reikalų ministerijai.

Jauni žmonės – ypatingai talentingi

Lietuvių kalba gebanti kalbėti ir tuo ypatingai glostanti kiekvieno lietuvaičio širdį, gruzinė Nana Devidze teigė pati nekurianti, tačiau be jos pagalbos būtų kur kas sunkiau perteikti kupinas audringų emocijų eiles. Jas šiemet papildė ir ponios Nanos atvežti darbai, kuriuos originaliai sukūrė dailininkė Keti Matabeli, Palangos viešbučių ir restoranų prezidento Gintaro Sičiūno iniciatyva papuošę „Diemedžio“ sienas. Tad, nors šiemet plenere dalyvavo tik „žodžio meistrai“, tačiau menišką dvasią buvo kam papildyti. Pasak viešnios iš Gruzijos, jų šalyje gabių žmonių netrūksta. Ypatingai gabūs yra jauni žmonės, kurie linkę dalyvauti įvairiose veiklose ir atskleisti save. „Gruzinų kūryba – gilaus, filosofinio pobūdžio, jų pasaulio suvokimas kitoks nei kitų ir jie puikiai tai geba perteikti“, - negailėjo gerų žodžių savo tautiečiams N.Devidze.

Emocingos eilės

„Mes vis įdomesni tampam vieni kitiems, juk tiek daug nežinom apie kitų tautų kūrybą, jų propaguojamas kryptis“, - teigė N.Devidze, antrąkart viešėdama Palangoje organizuojamame plenere ir turėjusi galimybę pažinti susirinkusius žmones. Jog poetai savyje slepia didžiulius emocijų klodus, galima numanyti, tačiau išgirdus, juo labiau tų, kurie gyvena kitokiomis sąlygomis, kitokiose santvarkose, užlieja ypatingas jausmas – persmelkimas to, ką išgyvena kitų šalių gyventojai.

Baigiamąjį vakarą pradėjęs J.Liniauskas šalia savęs kvietė visus poetus, kurie pamalonino bent maža dalimi savo kūrybos. Žinoma, jie buvo išversti į lietuvių kalbą, tai padaryti padėjo J.Liniauskas, E.Drungytė, D.Čepauskaitė, B.Jonuškaitė, A.Šimkus, R.Vanagas.

Nestokojantys entuziazmo plenero organizatoriai pasiryžę tęsti šią gražią veiklą. Daug sumanymų, kaip pateikti plenerų metu atsirandančius eilėraščius, juos parodyti visuomenei, vis neapleidžia, tad tikimasi, jog ir į Palangą talentingieji menininkai dar sugrįš, pradžiuginsiantys savo nepaprasta kūryba.