Palangiškiams pristatyta antroji „Juodojo mėnulio vaikų“ dalis

Ketvirtadienio vakarą į Palangos miesto viešąją biblioteką rinkosi tie, kurie iš pirmų lūpų norėjo išgirsti apie praėjusiais metais „Eglės“ leidykloje išleistos knygos „Juodojo mėnulio vaikai“ tęsinį. Romaną palangiškiams pristatė jo autorė, Angel slapyvardžiu pasirašiusi Andželika Bubelytė, 2012-ųjų rudenį supažindinusi kurorto skaitytojus su pirmąja knygos dalimi.   Pirmoji medikės knyga
„Knygos „Juodojo mėnulio vaikai“ rašymui kaupiausi daugiau nei trylika metų, o rašiau – penkerius. Savo knygą pavadinčiau jaunos merginos, gyvenančios problemiškoje šeimoje, brandos istorija“, – pasakojo knygos autorė, šiaulietė, Onkologijos klinikos Radioterapijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja A. Bubelytė. Užpernai rudenį minėjusi, jog medžiagos turinti ir antrajai romano daliai, praėjusių metų pabaigoje ją ir išleido.
„Juodojo mėnulio vaikai“ – tai populiari muzikos grupė, kurią sudaro keturi vienos šeimos nariai, tačiau vyresnieji brolis ir sesuo keršija kito tėvo jaunesniems broliui ir seseriai už tėvų klaidas ir vaikystėje nepatirtą meilę. Jaunėliams lemta patirti tai, kas niekam nelinkėtina.
Pagrindinė romano herojė ir pagrindinė grupės „Juodojo mėnulio vaikai“ vokalistė – septyniolikmetė mergina Viktorija, kurios gyvenimas kupinas rūsčių išbandymų, tačiau nepaisant nieko, ji nepalūžta ir galiausiai net randa savyje jėgų atleisti skriaudėjams.   Veiksmas vyksta ir Palangoje Ir prieš daugiau nei metus, ir ketvirtadienį į biblioteką susirinkę palangiškiai teiravosi, koks turėtų ir galėtų būti knygos skaitytojas, kokiai auditorijai ji skirta? Pasak autorės, pagrindiniai veikėjai – jaunuoliai, tačiau kadangi romane analizuojami ir tėvų santykiai, skaitytojai gali būti visi.
Autorė paatviravo, kad šis romanas – jos gyvenimo svajonės išsipildymas. Dar mokyklos suole kilusi mintis rašyti romaną. Tačiau iki pat tol, kai pirmoji knygos dalis pasiekė skaitytoją, jokių mažesnių formų kūrinių ji nebuvo parašiusi. Tiesa, mokykloje kūrusi eilėraščius.
Romano veiksmas rutuliojasi šiais laikais. Nors jis nėra autobiografinis, bet jame nagrinėjamos problemos ir nuotaikų svyravimai pažįstami ir pačiai autorei, ir didžiajai daliai žmonių. Kurdama charakterius A. Bubelytė sakė rinkusi detales iš savo aplinkos: darbo, draugų. Tačiau konkrečių prototipų nėra, nors esama paminėtų realių faktų.
„Knygos herojai, kaip ir aš, gyvena Saulės mieste – Šiauliuose. Be to, esama scenų, kur veiksmas vyksta Palangoje, tad gal romanas bus artimas ir palangiškiams“, – paintrigavo A. Bubelytė.   Mistika persipina su realybe
Recenzentas Mindaugas Zimka apie „Juodojo mėnulio vaikus“ rašė: „Romano pamatas – gilus psichologizmas, į kurį įpinama subtili mistinė linija, sapnai, užsimenantys apie tolesnius siužeto vingius. Knygos veikėjų charakteriai ryškūs, nestereotipiniai, neretai balansuojantys ties normalumo riba.“ „Romaną rašiau kaip vientisą kūrinį, tačiau knygą teko skelti į dvi dalis. Skilimas įvyko natūraliai – nereikėjo labai sukti galvos. Be to, abi romano dalys beveik vienodos savo apimtimi, o ir veiksmas abiejose dalyse prasideda rudenį“, – sakė knygos autorė. Kaip jau žinoma daugeliui skaitytojų, I-oji romano dalis baigėsi „rakteliu“ į II-ąją dalį: liko nemažai neatsakytų klausimų, į kuriuos skaitytojai sulauks atsakymų šioje dalyje. Romano pamatas išlieka toks pat – savita ir be galo sudėtinga žmogaus psichologija: jausmai, emocijos, vidinės būsenos, nuotaikos. Subtili mistinė linija šioje kūrinio dalyje dar glaudžiau persipina su tikrove. Netikėtai paaiškėja, kas ir iš kur, tas baltas plėšrus paukštis, sapne persekiojantis Viktoriją pamilusį vaikiną Tomą. Tačiau tai sužino ne Tomas, o... pati Viktorija. Beje, ją taip pat aplanko pranašingas sapnas. Tik mergina pasistengia jį kuo greičiau pamiršti: sapnas slogus, kupinas įtampos ir pavojų, kurių jai ir taip netrūksta.
Autorė ir toliau daug dėmesio skiria kūrinio herojų jausmų pasauliui: netikėti siužeto vingiai padeda atsiskleisti romano veikėjams, leidžia skaitytojams visapusiškai pažinti jų charakterius, suprasti iš pirmo žvilgsnio visai nesuprantamus poelgius bei tokių poelgių motyvus. „Visų pirma, jie juk yra žmonės. Ryškios, įdomios ir savitos asmenybės. Kaip ir visi žmonės jie klysta, vieni mokosi iš savo klaidų, kai kurie tų klaidų nepripažįsta. Jie gyvena savo gyvenimus“, – taip romano „Juodojo mėnulio vaikai“ herojus apibūdina knygos autorė, antrojoje romano dalyje per tam tikrus įvykius atskleidžianti šeimos problemų ištakas.