Palanga turi aštuntąjį miesto Garbės pilietį

Minint „Palangos dienas“, sekmadienį, balandžio 3 dieną, Palangos Kurhauzo salėje miesto Garbės piliečio regalijos iškilmingai įteiktos naujajam, jau aštuntajam Palangos miesto Garbės piliečiui. Juo tapo profesorius, archeologas ir akademikas, buvęs Klaipėdos universiteto rektorius Vladas Žulkus. Neužmiršti buvo ir nusipelnę kurorto ir kurortui gyventojai: jiems buvo įteikta 30 miesto vėliavų.

Garbės pilietis – jau aštuntasis
Palangos miesto Garbės piliečio vardas prof. habil. dr. V. Žulkui, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiam mokslo darbuotojui, 2015 metų liepą Tarybos sprendimu suteiktas už miesto vardo garsinimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Tai žmogus, prisidedantis savo darbais ir moksline, kultūrine, visuomenine veikla kuriant kultūrinę ir dvasinę Palangos gerovę. Profesorius 2003 metais jau apdovanotas Palangos miesto 750 metų jubiliejiniu medaliu. Prof. V. Žulkus gimė Telšiuose, tačiau užaugo Palangoje, čia ir gyvena jau pastaruosius penkiolika metų.
Regalijų įteikimo metu miestiečiai turėjo galimybę daugiau sužinoti apie profesoriaus darbų svarbą, jo mokslinius pasiekimus, susijusius su Palangos miesto istorija, archeologija, povandenine archeologija, jūrinio paveldo išsaugojimu. Prof. V. Žulkaus darbų svarbą šventės metu minėjo ne tik Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, bet ir Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėjas sveikatos klausimais Antanas Vinkus, Seimo narys Pranas Žeimys, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys ir kiti svečiai.
Dar 2015 metų vasarą, kuomet profesoriui suteiktas šis garbingas titulas, V. Žulkus sakė, jog tai – garbingas jo veiklos įvertinimas, malonu, kad miesto taryba įvertino archeologo pastangas, susijusias su kurorto tyrinėjimais. O regalijų įteikimo ceremonijos metu profesorius džiaugėsi, kad būtent Palanga padarė jį archeologu, nes apie šią profesiją besimokydamas mokykloje net nesvajojo: „Nesu jaunas, bet tikiuosi, kad dar galėsiu dirbti ir Palangos naudai padarysiu dar ne vieną naudingą darbą“.
Palangos miesto Garbės piliečio titulą jau turi Alfredas Tiškevičius, Romualdas Budrys, Jonas Žemaitis, Larsas Tomas Larsonas, Jonas Brindza, Danius Puodžius, Vitalijus Bernardas Litvaitis.

Kas taps Garbės piliečiu, sprendžia didelė bendruomenės dalis
Pasak Palangos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Vyganto Rekašiaus, teisę siūlyti Garbės pilietį turi didelė grupė žmonių: „Ne mažiau kaip septyni Tarybos nariai arba frakcija, visuomeninės organizacijos, iniciatyvinės grupės (taip pat iš ne mažiau nei 7 narių, – aut.), veikiančios kultūros, meno, mokslo, sporto ar kitose srityse“.
Argumentų, kodėl vienas ar kitas žmogus turėtų tapti miesto Garbės piliečiu, pasak V. Rekašiaus, yra ne vienas: „Palangos miesto Garbės piliečio vardas suteikiamas asmeniui už aktyvų Palangos miesto vardo garsinimą Lietuvoje ir svetur savo darbais bei veikla meno, mokslo, kultūros, sporto, visuomeninėje ar kitose srityse“.
Kultūros skyriaus vedėjo teigimu, jau antri metai Garbės piliečio regalijos suteikiamos „Palangos dienų“ kontekste: „Manau, jog tai visai graži tradicija“.

Nusipelnę kurortui nesitikėjo būti įvertinti
Užbaigiant „Palangos dienų“ šventinį ciklą, kurortui nusipelnę asmenys ir šeimos buvo apdovanoti miesto vėliavomis.
Ilgametis Palangos ir Kretingos rajono savivaldybės ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas, šiandien – Palangos autobusų stoties vadybininkas Konstantinas Skierus – vienas iš gavusiųjų miesto vėliavą. Nors jis gyvena Kretingos rajone, Palanga pasiryžusi įvertinti visų nuopelnus Palangai. K. Skierus ne vienerius metus kryptingai siekė, kad kurortas būtų kuo patrauklesnis miestiečiams ir svečiams. Paklausus, ką jam reiškia šis apdovanojimas, K. Skierus atsakė lakoniškai: „Man buvo šokas, atvirai sakau. Nesitikėjau“.
Pasak K. Skieraus, labai džiugu ir malonu, kad pastangos ir darbas buvo įvertinti, tačiau jo manymu, yra kur kas labiau nusipelniusių Palangai: „Jei atvirai, nemaniau, kad gausiu tokį įvertinimą. Juo labiau, kad mane kas dar čia prisimins, nes šiandien mano darbas jau daug tylesnis ir mažiau matomas nei anksčiau“.
Atslūgus emocijoms, K. Skierus įvertinimu džiaugėsi. „Grįžęs namo kartu džiaugiausi su namiškiais, dalijausi įspūdžiais, kokie svečiai buvo susirinkę ceremonijoje. Smagu, ne kasdien toks įvykis, yra kuo džiaugtis, tik jaučiuosi atėmęs šį įvertinimą iš daug labiau nusipelniusių“, – šmaikštavo K. Skierus.
Jo darbas ir pastangos įvertintos ne pirmą kartą. 2004 metais jis jau yra gavęs miesto vėliavą iš Kretingos rajono savivaldybės.

Suteikta vėliava užminė mįslę
Dar vienas, gavęs miesto vėliavą – Tarybos narys ir Palangos botanikos parko direktoriaus pavaduotojas Antanas Sebeckas teigia, kad ne tik nesitikėjęs šio įvertinimo, bet ir uždavęs sau mįslę: „Už ką jis man – neturiu supratimo. Vis dar neatsistebiu“.  
A. Sebeckas tikina, kad vyresnio amžiaus žmonės šiandien jau retai kada kam įdomūs, o dar rečiau – pastebimi: „Bet kokiu atveju, esu labai dėkingas ir džiaugiuosi. Gyvenu tolėliau nuo Palangos, tad ir pats juokauju, kad turbūt vėliava man įteikta tam, kad kaimynystėje jos niekas daugiau neturi“. Tarybos narys, kaip visada kuklus išlieka ir šįkart: „Tikrai tądien tarp salėje atėjusių pasveikinti buvo daug vertesnių ir labiau nusipelniusių Palangai nei aš. Pastebėkime ir jaunimą, ne tik senjorus“.

Įvertinimas už praėjusius metus
Lietuvos kuršių draugijos įkūrėjas, kraštotyrininkas ir archeologas bei kolekcininkas Mikelis Balčius taip pat gali džiaugtis gavęs miesto vėliavą. „Turiu jau Šventosios, tad dabar teks kabinti abi drauge“, – juokavo archeologas. M. Balčius. Jis, kaip ir daugelis gavusių vėliavas, neranda atsakymo, už ką būtent jam, nors nuopelnų tiriant krašto istoriją – nors vežimu vežk. „Tai kad visi tie atlikti geri darbai ir nuopelnai jau pasenę, visa tai jau praeitis. Žinoma, malonu, kad atsimena, bet siūlyčiau atsigręžti ir į jaunąją kartą, mūsų ateitį, kuri veikia ne ką mažiau naudingus darbus visuomenei nei mes, senjorai“, – teigė M. Balčius.
Archeologas mano, kad tikslinga būtų keisti vėliavų įteikimo tradiciją: „Tai labai gražu ir sveikintina, bet manau, kad būtų visai prasminga, jei miesto vėliavos būtų skiriamos konkrečiai už praėjusių metų nuopelnus, kas buvo nuveikta. Nemanau, kad būtų sunku tokių rasti. Yra daug gerų ir protingų žmonių, veikiančių Palangos ir Šventosios labui, tik ne visada lieka pastebėti, o dar svarbiau – viešai įvertinti“.

Pagerbta Žulkų giminė
Apdovanojimą ir miesto Garbės piliečio titulą gavo ne tik prof. V. Žulkus. Miesto vėliava įvertintas buvo ir jo brolis, istorikas, Palangos krašto tyrėjas ir kolekcininkas Saulius Žulkus. Šis žmogus – vienas iš nedaugelio, kuris jautėsi įvertintas teisingai: „Nuotaikos tikrai pakilios. Džiaugiuosi ir nesijaučiu, kaip kiti, įvertintas nepagrįstai ar nepelnytai. Esu tikrai visa dūšia atsidavęs Palangai, tad malonu, kai tas triūsas ir pastangos yra pastebimi aplinkinių“. Pasak S. Žulkaus, įvertinimas jam reiškia labai daug: „Dar labai džiugina ir tai, jog įvertintas iš Žulkų buvau ne aš vienintelis“.
Už nuopelnus kurortui ir jo vardo garsinimą miesto vėliava buvo įteikta a. a. Palangos skulptoriaus, tautodailininko Alberto Žulkaus šeimai: žmonai Teresei Žulkienei ir sūnui Linui Žulkui.

Miesto vėliavos taip pat įteiktos Jonui Brindzai, Ramučiui Šeštokui, Jūratei Galinauskienei, Gediminui Griškevičiui, Eduardui Kaniavai, Elenai Karnauskaitei, Dainiui Kepeniui, Vytautui Kusui, Gražinai Oškinytei, Viktorui Jūračiui Liachovičiui, Feliksui ir Irenai Pakutinskams, Romualdui Budriui, Rolandui Rastauskui, Kostancijai Strikienei, Adolfui Sendrauskui, Aldonai Šeduikienei, Irenai Švanienei, Rūsnai Vaineikytei.