Palangą nuskalpavęs Svajūnas Bradūnas – Neringos savivaldybės vyriausiasis architektas

Apie 15 tūkstančių eurų iš Palangos miesto savivaldybės už priverstines pravaikštas prisiteisęs buvęs Palangos vyriausiasis architektas Svajūnas Bradūnas vėl dirba širdžiai mielą darbą – laimėjo konkursą Neringos savivaldybės vyriausiojo architekto pareigoms užimti. „Buvau vienintelis jo dalyvis, o mano kelionė iš Palangos į Neringą užtrunka dvi valandas, tačiau esu laimingas, kad vėl dirbu darbą, kurį labai mėgstu, – vakar S. Bradūnas sakė „Palangos tiltui“. – Darbuojuosi Neringoje nuo antradienio. Pirmas įspūdis – labai geras. Nusprendžiau dalyvauti konkurse, nes gyvenime jau buvau pasigedęs naujų iššūkių. Žinia, dirbau Palangos savivaldybėje, po to sekė epopėja su teismais, iki Neringos dirbau kaip laisvos profesijos atstovas – ką nors pabraižydavau“.
Buvęs Palangos vyriausias architektas sakė, kad jam yra labai svarbu ir „malonu“, kad ant jo kritę įtarimai ir šešėliai Neringos savivaldybės administracijai nesuformavo išankstinės, neigiamos nuomonės apie jį, vienintelį konkurso dalyvį.
„Buvau pakviestas į pokalbį prieš konkursą. Aš pasakiau tiesiai: įveskite mano vardą ir pavardę į „gūglo“ paiešką ir viską rasite. Įspėjau, kad turiu tokią praeitį ir nesiruošiu jos kaip nors slėpti. Man buvo atsakyta, kad mano praeitis ir teisminės peripetijos jiems yra žinomos“, – pasakojo S. Bradūnas.
Vakar Neringos savivaldybės administracijos direktoriusAlgimantas Vyšniauskas „Palangos tiltui“ sakė, kad, priimant palangiškį į darbą, buvo svarbiausia, jog jis neturi teistumo.
„O mums labai reikėjo architekto. Ar jis pateisins mūsų lūkesčius, parodys gyvenimas“, – lakoniškai sakė A. Vyšniauskas.
Anot S. Bradūno, nors Palangą ir Neringą sieja Baltijos jūra, tačiau, architektūriniu požiūriu, abu miestai yra „visiškai skirtingi“.
„Palanga turi gerokai daugiau galimybių urbanistinei plėtrai nei Neringa, ir niekada jų neturės. Palanga vykdo naujas statybas, Neringa, žinia, – ne. Tad man teks dirbti tokiose ribose, tačiau, architektūrine prasme, mano laisvė nebus apribota, nes kūrybingam žmogui apriboti fantazijos niekas negali“, – dėstė S. Bradūnas.
Pašnekovas atskleidė, kad į naująjį darbą važiuoja dvi valandas.
„Kaip dideliame didmiesty. Kai gyvenau Vilniuje, į darbą važinėdavau truputį daugiau kaip valandą. Man svarbiausia, kad darysiu, kas man miela. Architektų reikėjo visais laikais – ir Hitleriui reikėjo architektų, koncentracijos stovyklas taip pat statė architektai“, – vaizdžiai lygino S. Bradūnas.
Jis sakė, kad visas bylinėjimasis dar nėra baigtas: „Dabar bylinėjuosi dėl kitų asmenų atsakomybės. Iš Palangos miesto savivaldybės jau viską gavau – apie 15 tūkstančių eurų“.
Priminsime, kad penkerius metus dirigavusiam miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui bei planavusiam miestąS. Bradūnui ketverius metus teko varstyti teismų duris.
„Man tie metai buvo tarsi išbraukti iš gyvenimo. Visus tuos metus aš buvau nusikaltėlis, žmona tiek laiko buvo nusikaltėlio žmona, dukros – nusikaltėlio dukros, draugai – nusikaltėlio draugai“, – „Palangos tiltui“ yra sakęs S. Bradūnas, pernai išteisintas dėl įtarimų dėl kyšio paėmimo.
Baudžiamojoje byloje Klaipėdos apygardos teismas jį užpernai išteisino dėl įtarimų, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Palangos miesto administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėju, 2011 metų lapkričio 4 dieną, apie 14.24 valandą, savo darbo kabinete iš projekto „Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimas“ vadovo V. M. už gerų tarpusavio santykių palaikymą ir už tai, kad 2011 metų rugpjūčio 10 dieną surado V. M. užsakovą, vieną uždarą akcinę bendrovę, sau tiesiogiai priėmė kyšį – tuomet 3000 Lt, tai yra 868 eurus.
Teismas nurodė, kad tokia kaltinimo formuluotė, jog šiuos veiksmus S. Bradūnas atliko pažeisdamas įstatymų nuostatas, įpareigojančias valstybės tarnautoją deramai, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, savo prasme labiau atitiktų piktnaudžiavimo požymius.
Palangos miesto savivaldybei apskundus S. Bradūnui palankų nuosprendį, Lietuvos aukščiausiasis teismas išnagrinėjo kasacinį skundą, o baudžiamoji byla buvo grąžinta dar kartą nagrinėti apeliacine tvarka į Klaipėdą.
Skundą nagrinėjusi naujai sudaryta Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nutarčių dėl operatyvinių veiksmų (patekimo į S. Bradūno darbo kabineto patalpas, jose esančių tyrimui reikšmingų dokumentų, daiktų apžiūros, techninių priemonių įrengimo) sankcionavimo turinys nevisiškai tiksliai atitiko įstatymo reikalavimus. Jose tik abstrakčiai buvo nurodytas operatyvinių veiksmų atlikimo faktinis pagrindas, nusikaltimai, apie kuriuos siekta gauti informacijos, nebuvo tiksliai kvalifikuoti.
Nenurodyti konkretūs asmenys, iš kurių, galbūt, nuolat buvo reikalaujama kyšių, ir projektai, kuriems neteisėtai gali pritarti ir juos suderinti išteisintasis.
Pažymėta ir tai, kad 2008 metais, sankcionavus ir pradėjus telefono pokalbių pasiklausymą, tik po daugiau negu trejų metų pareigūnai užfiksavo vyriškių pokalbį, kuriuo grindžiamas minėto nusikaltimo padarymas. Viena iš aplinkybių, nustačiusių, kad neva padarytas nusikaltimas, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendyje įvardinta pasakyta frazė „Trys, ar gerai?“. Neva trys reiškia tris tūkstančius.
Teismo nuomone, operatyviniai veiksmai negali tęstis begalę laiko, jų trukmė turi būti optimali. Atsižvelgdama į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad duomenys, gauti atliekant nurodytus operatyvinius veiksmus, negali būti pripažinti gautais teisėtu būdu bei tinkamais įrodymais. Todėl jie nevertinti ir asmens kaltė šiais duomenimis negrindžiama.
Apygardos teismo nuosprendyje pažymėta ir tai, kad kaltinimas, jog S. Bradūnas priėmė iš asmens piniginį atlygį už savo tiesiogiai vykdomas tarnybines funkcijas, neturi teisinio pagrindo. Pasak teisėjų kolegijos, statinio techninis projektas nėra teritorijų planavimo dokumentas ir teisės aktai nenumato Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo techninių projektų pritarimo (suderinimo). Todėl S. Bradūno veiksmai neturėjo jokios reikšmės, nes ir be jo pagal pateiktą techninį projektą buvo galima išduoti statybą leidžiančius dokumentus.