Palanga mena skautų sąjūdžio įkūrėją R.Baden-Powell

Robert Stephenson Smyth Baden-Powell (Robertas Stivensonas Smitas Badenas-Povelis) – britų karinis veikėjas, skautų judėjimo pradininkas, pasaulio skautų sąjūdžio įkūrėjas ir šefas. 1933 m. jis su anglų skautais lankėsi Baltijos valstybėse, svečiavosi Palangoje. Šiemet minime R. Baden-Powell gimimo160 m. sukaktį.
R.Baden-Powell gimė 1857 m. vasario 22 d. Londone (Anglija), gausioje šeimoje. Jo tėvas – Oksfordo universiteto profesorius, Karališkosios Mokslų Akademijos narys, anglikonų bažnyčios dvasininkas. Tėvui anksti mirus, vaikus auklėti ir jų ateitimi rūpintis teko motinai Henrietai Grace. Ji vaikus augino su didele atsakomybe ir meile, pratino juos būti savarankiškais, grūdintis, būti gamtoje. Iš motinos Robertas išmoko mylėti, stebėti, pažinti gamtą, piešti, iš vyriausiojo brolio – jūreivystės pagrindų, tiksliai, klusniai, greit vykdyti įsakymus. Dar vaikas būdamas, jis įgijo gamtininko, žvalgo patirties, sugebėjo sėlinti, pažinti pėdsakus, stebėti paukščių ir žvėrių gyvenimą, pasistatyti palapinę, išgyventi gamtoje ir pan. Mokykloje žaidė futbolą, taikliai šaudė. Buvo draugiškas, linksmas, mėgo humorą, piešė ir vaidino, turėjo muzikinių gabumų.
Kai R. Baden-Powell nepasisekė įstoti į Oksfordo universitetą, netikėtai laimėjo kandidatų įkarininkus konkursą. Nors ir nesvajojo tapti kariškiu, bet didelę gyvenimo dalį (1876–1910) sąžiningai, pasišventęs tarnavo tėvynei. Jam teko dirbti Anglijos kolonijose. Indijoje su nedidele pertrauka jis ištarnavo septynerius metus. Tai buvo jo karinės praktikos mokykla, pasitarnavusi būsimai karjerai. Jis rengdavo kareiviams koncertų, vaidinimų, žaidimų, rungtynių pusvalandžius, mėgo sportuoti, piešti, parašė kelias kariškas knygas. Jaunuolis skelbdavo publikacijas žurnaluose, tapydavo, piešdavo dekoracijas, kostiumų eskizus, taip papildydamas savo nelabai gausias pajamas. Su čiabuvių berniukais keliaudavo po apylinkes, stebėdavo gamtą. Be Indijos, tarnavo Afganistane, Pietų Afrikoje, Maltoje, Airijojeir dar daugelyje kitų šalių. Už drąsą ir sumanumą čiabuvių genčių buvo vadinamas „Niekada Nemiegančiu Vilku”, „Baltuoju vilku”.Jaunąjį kariškį gerbė ne tik saviškiai, bet ir priešai.
1899 m. Pietų Afrikoje prasidėjo neramumai. R. Baden-Powell pasižymėjo anglų-būrų kare (1899–1900). Jam buvo nurodyta su dviem raitais šaulių batalionais saugoti Mafekingo miestą, kuris buvo labai svarbus strateginis objektas. Ginant Mafekingą, buvo įkurtas 12-16 metų berniukų korpusas. Vaikinukai buvo aprengti uniformomis, treniruojami. Jie puikiai įrodė, kad gali būti nepamainomi žvalgyboje, perduodant įsakymus ir pranešimus, išvežiojant paštąir atliekant kitas užduotis. Berniukai pelnytai prisidėjo prie anglų pergalės. R. Baden-Powell 217 dienų sugebėjo atlaikyti priešo apsiaustį. Į Angliją jis grįžo kaip nacionalinis didvyris. Už Mafekingo tvirtovės gynybą jam suteiktas generolo majoro laipsnis. R. Baden-Powell buvo jauniausias generolas britų armijoje. Jis kilo karjeros laiptais lengvai, tarsi nepastebimai – nuo jaunesniojo leitenanto (1876) iki generolo leitenanto (1907).
Jo populiarumas išgarsino ir 1899 m. parašytą knygą „Aids to scouting” („Žvalgo pagalbininkas”) . Šią knygą Anglijos berniukų mokyklose imta naudoti kaip vadovėlį. R. Baden-Powell suvokė, kad atsirado gera proga anglų berniukams padėti užaugti tvirtais, drąsiais, sportiškais vyrais. 1907 m. vasarą jis suorganizavo pirmąją pasaulyje skautų stovyklą – 20 vaikinukųBrownsea salojePooleHarbour (Anglija) stovyklavo, fiziškai lavinosi. R. Baden-Powell karių-žvalgų ugdymo programą pritaikė vaikams. Savo patirtį, sukauptą Indijoje, Afrikoje ir kitose šalyse, jis panaudojo, rašydamas paties iliustruotą berniukų lavinimo vadovą – „Scoutingforboys“ (1908) („Skautybė berniukams”).Po šios knygos pasirodymo skautų skiltys, draugovės ėmė steigtis ne tik Anglijoje, bet ir kitose šalyse. R. Baden-Powell suprato, kad jis gali užsiimti sau mielu ir labai reikalingu darbu – lavinti ir auklėti jaunąją kartą tiek fiziškai, tiek morališkai.
1910 m. R. Baden-Powell atsistatydino iš karinės tarnybos, kad galėtų pasišvęsti skautijos veiklai. 1920 m. visų pasaulio šalių skautų atstovai susirinko Londone į pirmąją pasaulinę stovyklą. Jos metu skautai titulavo R. Baden-Powell pasaulio skautų šefu. Skautų judėjimas ir toliau plėtėsi. Skautų šūkis: Dievui, Tėvynei, Artimui!Pagrindiniai skautų tikslai: tarnauti tėvynei, būti dorais, naudingais piliečiais, teikiančiais visokeriopą pagalbą artimui.1928 m. įkurta pasaulinė mergaičių-skaučių organizacija. Anglijos karalius Jurgis V už nuopelnus žmonijai 1929 m. skautų vadui suteikė lordo R. Baden-Powell iš Gilwelltitulą. Pasaulinės skautų stovyklos vyko Danijoje (1924), Anglijoje (1929), Vengrijoje (1933), Olandijoje (1937). R. Baden-Powell daug keliavo po pasaulį, vystydamas skautybės judėjimą, susirašinėjo su vyriausiais skautų vadais, rašė apie skautybę. Jisbuvo labai tikintis, drausmingas, gabus, pareigingas, santūrus, taupus, sumanus, entuziastingas. Troško, kad nugalėtų gėris, taika, žmogiškumas.
1912 m. R. Baden-Powell vedė missOlaveSoames. Ir jo žmona, ir vaikai buvo skautai, kartu su juo keliavo, padėjo ir palaikė jį. OlaveBaden-Powellnuo 1917 m. buvo Anglijos skaučių vadovė. 1930 m. tarptautinėje skaučių konferencijoje ji išrinkta pasaulio skaučių šefe.
Lietuvoje skautai įsikūrė 1918 m. Skautų suvažiavime Kaune 1922 m. buvo įsteigta skautų asociacija (LSA), kuri 1924 m. buvo oficialiai pripažinta ir įregistruota Tarptautiniame skautų biure Londone.
1932 m. lordą R. Baden-Powell 75 m. sukakties proga Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona apdovanojo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordinu, kurį skautų vadui įteikė Lietuvos pasiuntinys Didžiojoje Britanijoje V. Sidzikauskas. 1933 m. R. Baden-Powell su žmona Olave ir 650 anglų skautų ir skaučių, keliaudami laivu „Calgaric“, kuris atplaukė į Klaipėdos uostą, lankėsi Baltijos šalyse. Rugpjūčio 17 d. svečiai apsilankė Palangoje vykusiame Lietuvos skautų sąskrydyje, kuriame dalyvavo 1732 skautai. Svečiai buvo dėmesingai ir šiltai priimti. Įvažiuojant į Palangą, skautai, sustoję abiejose kelio pusėse, mojavo Lietuvos ir Anglijos vėliavėlėmis, sveikindami atvykstančius svečius. Palangoje juos sutiko burmistras Jonas Šliūpas su valdybos nariais. Sutikimo metu R. Baden-Powell įteiktas Palangos miestogarbės piliečio diplomas ir suvenyras iš gintaro. „Baltojoje“ viloje garbingus svečius priėmė tuo metu kurorte atostogavę Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona su žmona Sofija Smetoniene. Jie karieta iškilmingai nuvežė svečius į parką, į skautų stovyklavietę. Lietuvos skautų šefas, Respublikos prezidentas A. Smetona sveikino svečius: „<...> Jūs gerai žinote lordą BadenPowell, kaip skautų dvasios vadą. Ir kuris skautas ar skautė galėtų jo nežinoti? Bet Jūs dar nebuvote jo matę savo akimis. Dabar štai mūsų akivaizdoje ir jis, ir LadyBadenPowell, skaučių globėja, lydimi Didžiosios Britanijos kilniųjų viešnių ir kilniųjų svečių. Kaip gera mums šia proga jiems nuoširdžiai pasakyti: Sveiki, belaukiami atvykę!“ (Merkelis A. Antanas Smetona. NewYork,1964, p. 415-416). Pasaulio skautų vadui pagerbti buvusi Miško gatvė pavadinta jo vardu.Gatvės atidarymo iškilmėse juostelę perkirpo pats pasaulio skautų vadas. Tarybiniais metais ši gatvė pervadinta į S. Dariaus ir S. Girėno gatvę. Ant didžiulio akmens, kuris stovėjo parko pradžioje, buvo iškalti pasaulio skautų šefo R. Baden-Powell, pasaulio mergaičių skaučiųšefės OlaveBaden-Powell ir Lietuvos Respublikos prezidento, Lietuvos skautų šefo Antano Smetonos inicialai. Dabar šis akmuo stovi už Birutės kalno, Skautų slėnyje. Palangos kurorto burmistras J. Šliūpas garbingiems svečiams vertėjavo. Visame pasaulyje žinomos poros viešnagė labai pasitarnavo Palangos vardo populiarinimui.
Grįžęs į savo šalį, R. Baden-Powell laiške padėkojo lietuviams skautams už viešnagę: „Šiltas priėmimas, kurį jūs, Lietuvos skautai ir skautės,suteikėte skaučių šefei ir man, taip pat mūsų skautininkams, ilgai man paliks kaip itin laimingas atminimas. Pasidžiaukite gražiu stovyklavimu ir atminkite, kad pasaulinė skautų draugų šeima, prie kurios priklausote, tiesia draugingą ranką savo kitų kraštų broliams skautams, kur tik ir kada tik gali.Taip darydami Jūs padėsite ne tik išvystyti mūsų sąjūdį, bet ir įgyvendinti tautos dvasią su geros valios pagalba“(Skautų aidas, 1934, nr. 15-16). Kai lankėsi Palangoje, pasaulio skautų vadui buvo 75 metai.
Sulaukęs 80-mečio, R. Baden-Powell su žmona Olave persikėlė gyventi į Afriką. Jie įsikūrė Kenijoje, ramioje vietovėje su nuostabiais gamtos vaizdais. Nujausdamas artėjančią mirtį, pasaulio skautų šefas jauniesiems skautams parašė atsisveikinimo laišką. Jame rašė: „Aš tikiu: Dievas leido mus į šį gražų pasaulį, kad būtume laimingi ir džiaugtumės Juo. Laimės neteikia nei turtai, nei sėkminga karjera, nei pasitenkinimas savimi. Vienas žingsnis laimės link bus žengtas, jei stiprinsi sveikatą ir ugdysi jėgas, kol tebesi berniukas, kad subrendęs galėtum būti naudingas ir džiaugtis gyvenimu“. Šis paskutinis R. Baden-Powell laiškas liko tarsi priesakas jauniesiems viso pasaulio skautams.
R. Baden-Powell mirė 1941 m. sausio 8 d. Nyeri (Kenija).

Parengė Bronislava SPEVAKOVIENĖ
Palangos viešoji biblioteka