Palanga išsigando pabėgėlių, kurie pas mus ir nesiverš

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015-09-24
Peržiūrėta
2058
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Palanga išsigando pabėgėlių, kurie pas mus ir nesiverš

Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų gausa besigirianti Palanga visai Lietuvai pasiskubino pranešti, kad Europą užplūdusių pabėgėlių nepriims.
Esą, kurorte esančių socialinių būstų trūksta patiems skurdžiau gyvenantiems palangiškiams, o pirkti papildomus butus Lietuvos miestams peršamiems pabėgėliams savivaldybei yra per brangu, nes būsto kaina pajūryje yra labai didelė. Tai viešai pasakyta lyg negirdint Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimo, kad pabėgėliai į socialinį būstą nepretenduos, o Lietuvoje jie įsikurs už ES išmokas.
Paskui Palangos merą Šarūną Vaitkų, nukirtusį, kad mūsų miestas pabėgėlių nelaukia, savo provincialumą demonstruoja ir kitų partijų skyrių lyderiai, kurie, mėgindami įtikti rinkėjams, aiškina apie savo rūpestį savo miesto gyventojais.
Tokioje situacijoje belieka perfrazuoti vieno Prancūzijos prezidento Lietuvos adresu kažkada pasakytą nemirtingą repliką: „Palangos vadovai praleido gerą progą patylėti“. Panašu, kad apie pabėgėlių keliamą grėsmę kurorto politikai postringauja dorai net nepasiaiškinę, kaip vyks jų apgyvendinimas Lietuvoje.
Kaip papasakojo vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, už kiekvieną Lietuvos priimtą pabėgėlį mūsų šalyje sukurtas Migracijos, integracijos ir prieglobsčio fondas iš Europos Sąjungos gaus po 6 tūkst. eurų.
Iš Italijos ir Graikijos į Lietuvą parvežti 1105 pabėgėliai iš pradžių bus apgyvendinti Rukloje ir po kurio laiko, gavę leidimą nuolat gyventi mūsų šalyje, galės pasirinkti bet kurią Lietuvos savivaldybę. Pasirenkant jiems talkins koordinatoriai, kurie pagal pabėgėlių turimas specialybes ir darbo įgūdžius patars kuriame Lietuvos rajone ar mieste jiems geriau įsikurti, kur yra didesnė darbo rinka.
Pabėgėlių apsisprendimą dėl gyvenamosios vietos neabejotinai lems iš fondo gaunama socialinė išmoka, kuri vienam žmogui sieks 265 eurus per mėnesį. Tačiau didesnei šeimai ši išmoka nebus dauginama iš žmonių skaičiaus. Pavyzdžiui, dviems kartu gyvenantiems asmenims bus mokama 375 eurai, trijų asmenų šeimai – apie puspenkto šimto eurų ir taip toliau.
Tokia išmoka pabėgėliams bus mokama apie pusantrų metų, kol neišseks fonde sukauptos ES lėšos. Šių pinigų pabėgėliams turės pakakti būsto nuomai ir pragyvenimui. Beveik 500 eurų suma trijų asmenų šeimai bus visai pakankama įsikurti nedidelėje Lietuvos gyvenvietėje, kur padorų butą ar namo dalį galima išsinuomoti ir už 50 eurų per mėnesį.
Tačiau už tokią sumą pabėgėliams vargu ar pavyks gauti nuolatinį būstą mūsų kurorte, kur vasarą už nedidelį butą iš vasarotojų prašoma iki 100 eurų per dieną. Tad mūsų politikų dejonės dėl Palangą užplūsiančių pabėgėlių yra stipriai perdėtos, o demonstruojamas rūpestis miesto gyventojais yra nebūtinas, nes į Lietuvą atvežti pabėgėliai kurortą aplenks su vingiu. Už jiems skiriamą išmoką čia jie paprasčiausiai nepragyvens.
Aišku, net ir 500 eurų ar kiek daugiau 3-4 asmenų pabėgėlių šeimai nėra itin daug apsigyvenus ir kokioje nors Naujojoje Akmenėje. Kita vertus, su tokiomis pajamomis Lietuvoje sugeba išgyventi trečdalis šeimų.
Suprantama, kad Lietuvoje atsidūrę ir skurdaus pragyvenimo nenorintys pabėgėliai nagais kabinsis į gyvenimą, mokysis lietuvių kalbos ir ieškos darbo. Prie ES išmokų dar prisidūrus, kad ir minimalius atlyginimus, jau galima mėginti stotis ant kojų. Pasak VRM viceministro E. Jankevičiaus, pabėgėlių jau dabar laukia nesulaukia darbo rankų stokojantys medelynai, paprastų juodadarbių trūkstančios medienos perdirbimo įmonės, statybinės bendrovės.
Pagaliau, ir Palangoje aptarnavimo paslaugas teikiančios įmonės guodžiasi vasarą nerandančios nekvalifikuotų darbuotojų. Kodėl šios nišos negalėtų užimti kur nors aplinkiniuose rajonuose apsigyvenę svetimšaliai iš Sirijos ar Irako? Kita vertus, tarp jų gali būti ir mums reikalingų specialistų, kurie išsivažinėjo iš Lietuvos ir geresnio gyvenimo ieško kitose šalyse.
Išskyrus gal Klaipėdą, visas pajūrio regionas nesugeba pritraukti investicijų į pramonės objektus. Net Palanga tokiai paskirčiai yra numačiusi nemažą sklypą buvusioje sovietų armijos dalinio teritorijoje priešais oro uostą. Tačiau potencialūs investuotojai mūsų regionu nesidomi, nes čia trūksta darbo jėgos. Kadaise Vokietija tokią problemą išsprendė pas save pasikvietusi gyventi turkus. Ir dabar Vokietijos ekonomika yra viena pirmaujančių pasaulyje.
Kodėl darbingo amžiaus gyventojų trūkumą jaučianti Lietuva baidosi pas mus galinčių apsigyventi svetimšalių? Kodėl gyventojų amžiaus prasme senstanti ir beveik nuo sovietmečio 17 tūkstančių nuolatinių gyventojų slenksčio peržengti negalinti Palanga iš karto mosuoja rankomis – pabėgėlių mums nereikia.
Toks Palangos vadovų pareiškimas yra netoliaregiškas ne vien dėl to, kad dėl pabėgėliams skiriamų išmokų dydžio jie pas mus paprasčiausiai nevažiuos. Gavę leidimą nuolatiniam gyvenimui Lietuvoje, susitarę dėl būsto nuomos kainos ar dėl darbo vietos, jie gali apsigyventi bet kur, neatsiklausdami savivaldybių vadovų leidimo.
Svarbu yra kitkas – visai šaliai parodytas Palangos abejingumas, kad ir iš mažai girdėtų šalių atbėgusių žmonių nelaimei, paprasčiausiai yra nekrikščioniškas.

Jūsų komentaras:

k 2015-10-05 08:31 (l / IP: 78.57.226.210)
paimsiu 4... du metus po 2e nuo galwos ir jokiu poisiautoju

Taip pat skaitykite

Migracijos departamento birželio 17 d. duomenimis, šiuo metu Palangoje yra apsistoję 950 karo pabėgėlių iš Ukrainos.


Lietuvoje užregistruota 47 913 Ukrainos pabėgėlių, jiems suteikta laikinoji apsauga. Europos Sąjungos tyrimų iniciatyvos „Blueprint“ duomenimis, tai sudaro 1.7 proc. šalies gyventojų – pagal šį skaičių Lietuva Europoje užima trečią vietą po Lenkijos ir Čekijos. Europos Sąjungos vidurkį – 0,5 proc. nuo visų gyventojų skaičiaus – Lietuva viršija 3,4 kartus.


Migracijos departamento balandžio 22 d. duomenimis, šiuo metu Palangoje yra apsistoję 820 karo pabėgėlių iš Ukrainos.


Šeštadienį, kovo 26 dieną, Palangos meras Šarūnas Vaitkus su žmona Vilma ir vaikais  pakvietė 40 karo pabėgėlių iš Ukrainos į popietę Palangoje –  pavakarieniauti ir pabendrauti. 


Palangos miesto savivaldybėje kasdien registruojasi mūsų miestą pasiekę ir čia apsigyvenę karo Ukrainoje pabėgėliai. Šio ryto duomenimis, Palangoje jau apsigyveno beveik 200 pabėgėlių, Migracijos departamento Klaipėdos skyriuje, o dabar –  Klaipėdos pabėgėlių registracijos centre visus reikiamus formalumus susitvarkė ir savo gyvenimą Palangoje jau legalizavo 118 Ukrainos piliečių.


Dalis į Lietuvą atvykstančių pabėgėlių yra tėvų globos netekę vaikai. Tikėtina, kad toliau siaučiant karo baisumams, į mūsų šalį atvyks daugiau vaikų, kuriems bus reikalinga globa. Lietuvos gyventojai kviečiami registruotis, kad prireikus galėtų tapti pabėgusių iš Ukrainos vaikų globėjais.


Žmogus net ir su mažu kompiuteriniu raštingumu pasakys, kad atnaujinta Palangos miesto savivaldybės svetainė www.palanga.lt atrodo, švelniai tariant, neįspūdingai, net primityviai. Kaimyninių savivaldybių interneto svetainės yra žymiai labiau vizualiai patrauklesnės, jose lengviau ir mieliau naršyti. Palangos miesto savivaldybė tokią kuklią miesto interneto svetainę...


Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt


Palanga išsigando pabėgėlių, kurie pas mus ir nesiverš  1

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2015 09 24 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų gausa besigirianti Palanga visai Lietuvai pasiskubino pranešti, kad Europą užplūdusių pabėgėlių nepriims.


Savivaldybė išsigando sniego, kurio dar nėra

Alvydas ZIABKUS “Lietuvos ryto” apžvalgininkas, 2011 12 01 | Rubrika: PT redaktoriaus skiltis

Palangos savivaldybės tarnautojai taip nutolę nuo realaus gyvenimo, kad nebemato, kas darosi už lango.  


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius