Palanga gali didžiuotis švariu geriamu vandeniu
„Man gaila tų žmonių, kuriuos neretai matau prekybos centruose sunkiai tempiant po keletą nusipirkto geriamo vandens pakuočių. Palangoje centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo yra ir pigesnis, o jo kokybė atitinka visus saugos ir kokybės reikalavimus“, – teigė UAB „Palangos vandenys“ laikinoji laboratorijos vedėja Danutė Narmontaitė.
Kamavo fluoro perteklius
Kai kurie gyventojai visiškai be reikalo baiminasi gerti vandenį tiesiai iš čiaupo, nes, vandens kokybę tiriančios specialistės teigimu, jis yra pakankamai išvalytas nuo geležies ir nuo fluoro. Be to, iš 240 – 280 metrų gylio įmonės gręžinių išgaunamame vandenyje yra visi žmogaus
organizmui reikalingi mineralai.
Iš žemės gelmių pakeltame vandenyje yra iki 300 mikrogramų geležies litre. Vartojimui leistina norma yra 200 mikrogramų . Gręžinių vandenį praleidus pro nugeležinimo filtrus geležies belieka tik apie 40 mikrogramų.
Mūsų kurorte nuo seno ilgą laiką buvo tiekiamas fluoru persotintas vanduo, koks yra išgaunamas visoje Vakarų Lietuvoje. Palangos vandenvietėje fluoro kiekis siekė 2,5 miligramų, o Šventojoje – 2,7 miligramų litre. Tai gerokai viršijo vartojimui nustatytą 1,5 miligramo normą.
Toks fluoringas vanduo ypač kenkė palangiškių dantims. Ne veltui kurorte dirbantys odontologai juokaudavo, kad užtenka pažvelgti į vaikų dantis ir iš karto tampa aišku, kurie yra iš Palangos.
Lietuvoje geriame švarų vandenį
Prieš 13 metų Palangos vandens valymo stotyje už Europos Sąjungos lėšas už beveik 1,340 mln. eurų buvo pastatyti fluoro šalinimo įrenginiai, kurie centralizuotai tiekiamame vandenyje šio cheminio elemento kiekį sumažino iki 1,3 – 1,4 miligramų litre.
Kaip teigė bendrovės „Palangos vandenys“ Statybos ir tinklų priežiūros skyriaus vedėjas Arkadijus Roščinas, fluoro šalinimo įrenginiai yra ne tik didelė investicija, bet juos brangu ir eksploatuoti. Pavyzdžiui, šiemet ruošiamasi pirkti naujas filtravimo membranas, kurios kainuos apie 80 tūkst. eurų.
Šiais metais fluoro šalinimo įrenginiai bus įrengti ir Šventojoje. Šiai gyvenvietei šaltuoju metų laiku geriamas vanduo tiekiamas iš Palangos vandenvietės, tačiau vasarą, kai Šventojoje vandens poreikis smarkiai išauga, maišant su Palangoje išvalytu vandeniu naudojamas ir Šventosios gręžinio vanduo.
Prieš paduodant vartotojams išvalytas vanduo dar yra dezinfekuojamas – kad jame neatsirastų bakterijų į vieną kubinį metrą vandens įmaišoma iki 0,2 g/m3 natrio hipochlorito. Kitaip tariant, geriamas vanduo yra chloruojamas, tačiau tokiais nedideliais kiekiais, kad tai vandens skoninėms savybėms nedaro jokios įtakos.
Nedaug valstybių turi tokį švarų geriamą vandenį, kaip Lietuvoje. Daugelyje užsienio valstybių nevirintas vandentiekio vanduo nėra tinkamas gerti. Štai Didžiojoje Britanijoje centralizuotai tiekiamas vanduo yra tik apvalomas ir būna stipriai dezinfekuojamas, todėl jo skonis yra
specifinis. Indijoje net nėra deklaruojama, kad centralizuotai tiekiamas geriamas vanduo.
„Todėl svečiuojantis užsienyje patikimiau gerti pirktinį vandenį. Restoranuose nerekomenduojama vartoti grafinuose atnešamą stalo vandenį, nes jis greičiausiai būna pripiltas iš čiaupo,“– patarė UAB „Palangos vandenys“ laikinoji laboratorijos vadovė D. Narmontaitė.
Kainuoja per 100 kartų pigiau
Palangoje tiekiamas gręžinių vanduo yra turtingas naudingais mineralais ir jų kiekiu niekuo nenusileidžia parduotuvėse pardavinėjamam geriamam vandeniui. Be to, pas vartotojus atitekantis centralizuotai tiekiamas vanduo yra neseniai pakeltas iš žemės gelmių, o parduotuvėse
plastikinėse talpose stovi nežinia kada išpilstytas vanduo.
Skiriasi ir kaina. Pavyzdžiui, iš gręžinių išgaunamo ir 5 litrų plastikinėse talpose pardavinėjamo šaltinio vandens „Žalioji giria“ kaina prekybos centruose siekia 1,5 euro. Šį vandenį perkant mažesnėmis talpomis jis yra daugiau nei du kartus dar brangesnis.
Palangoje centralizuotai tiekiamo geriamo vandens kubinis metras – 1000 litrų – kartu su nuotekų tvarkymu gyventojams kainuoja 2,13 euro. Tad 5 litrai švaraus vandens tekainuoja 1 centą.
Gėrimui ir maisto gamybai tik išpilstytą pirktinį vandenį naudojanti šeima per mėnesį jam vidutiniškai išleidžia apie 15 – 22 eurus. Jei, šiuo atveju, vietoj perkamo vandens būtų naudojamas tik centralizuotai tiekiamas vanduo, tas pats jo kiekis šeimai atsieitų vos 10 – 15 centų.
Namuose neprižiūrimi vamzdynai
Gerą mūsų bendrovės tiekiamą vandenį neretai sugadina neprižiūrimi vamzdynai, kuriais vanduo atbėga pas vartotojus. Daugiabučių namų gyventojai yra pastebėję, kad kartais iš čiaupo pradeda bėgti rusvas vanduo.
Kaip paaiškino bendrovės Statybos ir tinklų priežiūros skyriaus vedėjas A. Roščinas, dažniausiai taip atsitinka dėl dviejų priežasčių. Pirma – daugiabučių namų administratoriai nepraplauna daugiabučių namų vamzdynų. Vanduo su geležies nuosėdomis bėga tuomet, kai ką nors remontuojant laiptinėje, ar visame daugiabutyje nors ir trumpam sustabdomas vandens tiekimas. Antra priežastis – avarijos, remonto darbai lauko vandentiekio tinkluose.
Apie 200 kilometrų ilgio vandentiekio vamzdžių prižiūrinti bendrovė tinklus stipriu vandens ir oro mišiniu praplauna kas 3 – 4 metus. Be to, senieji ketaus ar plieno vamzdžiai, kurių dar yra apie 40 proc., keičiami šiuolaikiškais pagamintais iš polietileno.
Anot A.Roščino, tai daroma kartu su atliekama gatvės rekonstrukcija, prieš klojant naują asfalto dangą. Taip pat keičiami vamzdynai tuose ruožuose, kur vyksta daug avarijų. Per metus UAB „Palangos vandenys“ pakeičia po kelis kilometrus senųjų vandentiekio vamzdžių. Šiuo metu Šventojoje Žuvėdrų gatvėje keičiama apie kilometro ilgio senoji vandentiekio trasa, kurioje dažnai įvykdavo avarijos. Ką tik užbaigti darbai J.Simpsono gatvėje – perklota beveik 600 m. vamzdyno.
UAB „Palangos vandenys“ informacija
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
Taip pat skaitykite
Brangūs senjorai, Jūsų pragyventi metai – tai gražiausias ir brandžiausias turtas, kuriuo verta didžiuotis
"Palangos tilto" informacija, 2023 10 01 | Rubrika: Miestas
Tarptautinės pagyvenusių žmonių dienos proga linkiu, kad visada su meile ir dėkingumu žvelgtumėte į save ir savo darbus, kad drąsiai imtumėtės to, ko dar nespėjote padaryti, kas galbūt liko dar tik mintyse.
Beveik tris dešimtis metų Kalniškiuose Kretingos rajone plėtojamas kalakutų ūkis gerą vardą per tą laiką tarp kalakutienos vartotojų pelnė dėl kelių priežasčių.
Siūloma nustatyti, kad viešojo maitinimo įstaigos klientų prašymu kartu su tiekiamu maistu turi nemokamai pateikti geriamąjį vandenį. Tai numatantį Geriamojo vandens įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas.
Palanga gali didžiuotis švariu geriamu vandeniu
"Palangos tilto" informacija, 2021 04 12 | Rubrika: Miestas
„Man gaila tų žmonių, kuriuos neretai matau prekybos centruose sunkiai tempiant po keletą nusipirkto geriamo vandens pakuočių. Palangoje centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo yra ir pigesnis, o jo kokybė atitinka visus saugos ir kokybės reikalavimus“, – teigė UAB „Palangos vandenys“ laikinoji laboratorijos vedėja Danutė Narmontaitė.
Žmogus net ir su mažu kompiuteriniu raštingumu pasakys, kad atnaujinta Palangos miesto savivaldybės svetainė www.palanga.lt atrodo, švelniai tariant, neįspūdingai, net primityviai. Kaimyninių savivaldybių interneto svetainės yra žymiai labiau vizualiai patrauklesnės, jose lengviau ir mieliau naršyti. Palangos miesto savivaldybė tokią kuklią miesto interneto svetainę...
Palangoje nuotekos virsta skaidriu vandeniu
2020 05 07 | Rubrika: Miestas
Išaiškėjus Klaipėdos bendrovės "Grigeo" ir kitų Lietuvos įmonių atvejams, kai aplenkiant valymo įrenginius ir taip verslui mėginant sumažinti gamybos išlaidas nevalytos nuotekos patenka į vandens telkinius, Palangoje žvilgsniai nukrypo į Baltijos jūrą ir į Rąžės upelį - ar ten nekyšo koks vamzdis?
Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas - nuo šiol naršykite http://naujas.palanga.lt
"Palangos tilto" redakcija, 2019 11 06 | Rubrika: Miestas
Pasikeitė Savivaldybės internetinės svetainės adresas. Naujasis yra toks - www.naujas.palanga.lt
Gintarinė snaigė 2019“ ir kviečia pastebėti bei pagerbti tuos, kuriems turime už ką padėkoti, bei kuriais norime didžiuotis
"Palangos tilto" informacija, 2019 10 14 | Rubrika: Miestas
Siūlyti pretendentus „Gintarinės snaigės“ apdovanojimui kviečiami ne tik palangiškiai, bet ir kitų miestų gyventojai. Anketą užpildyti galima internetu – www.palanga.lt (bėganti eilutė puslapio viršuje), arba tiesiog užsukus į Palangos miesto savivaldybę (Informacijoje). Siūlymus galima teikti iki 2019 m. lapkričio 11 d. imtinai.
Pasivažinėjimas išsinuomotu dviračiu kurorte gali ir apkartinti atostogas 1
Augustė BERTAŠIŪTĖ, 2013 07 29 | Rubrika: Miestas
Pasivažinėti dviračiu – puiku. Juolab, kad kurorte – puikūs dviračių takai, o dviračių nuomos punktai gali pasiūlyti dviračių įvairovę. Bet dviračių mėgėjo patirtis, nuomojant dviratį ir juo lekiant su vėjeliu kurorto gatvėmis, gali būti ir karti.
„Restoranas po vandeniu – ant Baltijos dugno? Kodėl gi ne!” 10
Linas JEGELEVIČIUS, 2012 06 21 | Rubrika: Miestas
„Pramogų centras ir restoranas, žinoma, be stipraus alkoholio, ant Palangos tilto? O gal artimoje ateityje – ir po vandeniu – ant Baltijos dugno? Skamba kaip neįtikėtina mintis dabar, bet galbūt ji, sustiprėjus kurorto verslui, gali pasirodyti įdomi ne vienam verslininkui ir Palangos valdžiai. Svarbiausia, tokiems Palangos savivaldybės sprendimams konservatorių daugumos...