Operacija: „Gelbėkime akmenį!“
Man atvykus į Palangą 1961 metų rudenį, ilgokai negalėjau įsidarbinti, nes užsitęsė prisiregistravimo procedūra, tad turėjau daug gražaus laiko susipažinti su man visai nepažįstama aplinka. Išvaikščiojau parką bei prie jo esantį mišką. Miške, ant griovio kranto prie nebaigtos įrengti karinės ugniavietės, pastebėjau gulintį didoką samanomis apaugusį akmenį. Man pasirodė, kad akmenyje po kerpėmis iškaltos raidės. Nukrapščiau kerpes ir išryškėjo primityviai iškaltos raidės – A.S. R.B.P. ir 1930-ųjų metų data. Neturėjau „žalio supratimo“, ką tie įrašai galėtų reikšti.
Grįžęs po pasivaikščiojimo užėjau pas namo, kuriame su žmona buvome išsinuomoję kambarį, šeimininkus Jasus ir papasakojau apie aptiktą nežinomą objektą. Velionis Kazimieras Jasas papasakojo akmens su inicialais istoriją. 1930-ųjų metų vasarą Palangą aplankė pasaulio skautų vadas Robertas Baden Povelas. Tam įvykiui pažymėti Palangos skautai akmenyje iškalė skautų vado ir jį lydinčio Lietuvos Prezidento Antano Smetonos inicialus bei garbaus svečio apsilankymo datą. Tada Pušyno gatvei buvo suteiktas Roberto Baden Povelo vardas ir gatvės pradžioje pastatytas minėtas akmuo (dabar S. Dariaus ir S. Girėno gatvė nuo Vytauto g. iki Birutės al.).
Nežinau, tiesa tai ar fantazija, bet Kazimieras paaiškino, kaip skautų akmuo atsirado prie ugniavietės. Esą iš visos apylinkės buvo renkami akmenys ir iš jų gaminama skalda. Į bendrą sąvartą pateko ir lemtingais akmuo iš buvusios Baden Povelo gatvės. Statyboms vadovavęs rusų karininkas pastebėjo akmenį su įrašais ir įsakė jo neskaldyti.
Praėjus daug metų šalia šios vietos užvirė grandiozinė statyba. Statomi poilsio namai aukščiausiems buvusios Sovietų Sąjungos vadovams atostogauti. Dirbo statybininkai iš visos Lietuvos. Ši statyba buvo labai susijusi su miesto vandentvarkos ūkiu, tad dažnai būdavau objekte ir gerai jį žinojau. Nugirdau statybininkus kalbantis, jog netoliese guli įdomus akmuo su iškaltomis raidėmis ir jį reikėtų pasiimti, o jį pardavus galima būtų uždirbti.
Aš paprašiau komunikacijas klojusių statybininkų darbų vykdytojo, palangiškio Broniaus Lipskio, kad jis prakastų nedidelę duobę ir į ją paguldytų kniūbsčią akmenį, kad įrašai nemasintų blogų kėslų turinčių smalsuolių akių. Taip ir buvo padaryta.
Dar Lietuvai nepaskelbus nepriklausomybės, tačiau dėl Sąjūdžio aktyvios veiklos, išlaisvėjo žiniasklaida. Pasirodydavo publikacijos temomis, apie kokias anksčiau net pagalvoti žurnalistai neišdrįsdavo.
Būdamas Vilniuje komandiruotėje, viename iš Lietuvos dienraščių perskaičiau rašytojo marinisto, žurnalisto, Palangos „čiabuvio“ Igno Pikturnos rašinį apie prieškario laikus Palangoje. Su liūdesiu rašo, jog neaiškiomis aplinkybėmis sunaikintas skautų stovyklos ir skautų vado Roberto Baden Povelo vardo gatvės atidarymą menantis akmuo. I. Pikturna – buvęs skautu ir dalyvavęs iškalant garbių asmenų inicialus.
Aš su rašytoju gražiai sutariau. Skambinu vakare į namus Ignui. „Sveikas, Ignai, – sakau. – Iš tavęs priklauso“. Ignas: „Jei priklauso, aš nieko prieš, tačiau dėstyk už kokias nuodėmes“. „Ignai, per anksti lieji ašaras, skautų akmuo gyvas ir sveikas, o aš žinau kur jis“. Sutariame susitikti pas mane viešbučio kambaryje. Ten, suprantama, mudu „padarėme po gramelį“ ir aš papasakojau akmens atradimo ir jo užmaskavimo istoriją. Rašytojas paskubėjo pasidalinti žinia su architekte Rūsna Vaineikyje bei paprašė jos surasti tinkamą vietą šiam suvenyrui pastatyti. Botanikos parko direktorius Antanas Sebeckas organizavo akmens nuvalymą ir jo pastatymą parke, buvusioje skautų stovyklos vietoje, „Palangos vandenys“ aprūpino pergabenimo bei kėlimo technika.
„Palangos tilto“ redakcija
Jūsų komentaras:
aš 2013-06-04 16:51 (IP: 31.101.146.145)
labai graži istorija, didelis dėkui gerb. LitvaičiuiTaip pat skaitykite
Nuo kovo mėnesio atsiranda galimybė telefono numerio priekyje esantį skaičių 8 keisti į 0.
Prasidėjus grybavimo sezonui policija jau gauna apie grybauti išėjusius ir miške pasiklydusius asmenis. 2023-08-16 pareigūnams buvo pranešta, kad tądien Kretingos r., Rubulių k., į mišką išėjo ir negrįžo apie 80 metų moteris.
Kurorte intensyviai gražinama daugiabučių gyvenamųjų namų aplinka – tvarkomi dalies namų kiemai, įvažiavimai į juos, dalyje iki šiol neapšviestų kiemų įrengiamas apšvietimas.
Į šį išgirtą kurortą prie Baltijos jūros nesugrįš dar ilgai: „Palanga prieš 20 metų“
2022 08 09 | Rubrika: Miestas
Nežinau, kodėl visi lietuviai taip peikia mūsų pajūrio kurortus, kaip Palangą ar Šventąją, o patys skuba į Latviją.
Neįgaliesiems privažiuoti prie jūros jau visai netrukus bus patogiau
"Palangos tilto" informacija, 2022 06 18 | Rubrika: Miestas
Palanga rūpinasi neįgaliaisiais – paplūdimyje ties neįgaliesiems draugišku Lino taku baigiamas įrengti iki pat vandens vedantis plastiko takas su nuolydžiu į jūrą.
Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė penktadienį, lapkričio 26 d., apie tai, jog šiąnakt Palangoje sulaikyta vairuotoja, kuri prie vairo sėdo būdama neblaivi.
Fotografijos klasiko Algimanto Kunčiaus serija „Prie jūros. Palanga 1965–2015“ – tai daugiau nei pusę amžiaus besitęsiantys Lietuvos pajūrio gyvenimo fotografiniai užrašai, laiko perspektyvoje tampantys intriguojančia sociologine-antropologine studija, skelbia 15min.lt
Vyro 18 metų neturėjusi Palangos dailininkė: prie puodų žūsta visi moterų talentai
"Delfi", 2020 07 27 | Rubrika: Miestas
Jau dvidešimtą vasarą Palangoje dirbanti dailininkė Anna Lopucha-Vinauskienė yra apdovanota neeiliniu talentu, rašo Julija Mackevičiūtė, delfi.lt žurnalistė. Moteris ir Lietuvoje, ir užsienyje yra žinoma dėl savo piešinių, jai niekuomet netrūksta užsakymų. Tačiau kokia, kaip asmenybė, yra Anna?
Šventoji trumpiausią metų naktį kviečia sutikti prie jūros
„Palangos tilto“, Palangos m. sav. inf., 2013 06 21 | Rubrika: Miestas
Lietuvai laikas turėti Joninių sostinę, ir šis garbingas titulas atiteko Šventajai, kviečiančiai trumpiausią metų naktį sutikti jūros ir gamtos prieglobstyje. Joninių sostinės atidarymas Šventojoje – birželio 23 d
Operacija: „Gelbėkime akmenį!“ 1
Vitalius Bernardas LITVAITIS, 2013 06 03 | Rubrika: Miestas
Man atvykus į Palangą 1961 metų rudenį, ilgokai negalėjau įsidarbinti, nes užsitęsė prisiregistravimo procedūra, tad turėjau daug gražaus laiko susipažinti su man visai nepažįstama aplinka. Išvaikščiojau parką bei prie jo esantį mišką. Miške, ant griovio kranto prie nebaigtos įrengti karinės ugniavietės, pastebėjau gulintį didoką samanomis apaugusį akmenį. Man...