Netradiciniai tradiciniai Šv. Roko atlaidai: ištartas „ačiū“ išvykusiam klebonui

Sekmadienį vykę tradiciniai Šv. Roko atlaidai nebuvo tokie jau tradiciški, kadangi palangiškiai tądien atsisveikino su iki šiol aštuonerius metus Palangos parapijoje tarnavusiu visų mylimu klebonu Mariumi Venskumi. Miestelėnai jį išlydėjo itin emocionaliai, prisaikdinę nepamiršti Palangos parapijos. Pirmadienį jis tarnystę patikėjo naujajam klebonui Kęstučiui Balčiūnui, o pats išvyko į Tauragę.

Atvykęs pamilo miestą ir jo žmones
Kasmet palangiškiams Šv. Roko atlaidai asocijuojasi su vasaros palydėtuvėmis, kuomet susiburiama visiems drauge aktyviausiam metų sezonui baigiantis. Tačiau šiemet Šv. Roko atlaidai visus subūrė ir dėl to, jog norėjo atsisveikinti su Tauragėn paskirtu klebonu M. Venskumi. Šis visiems dėkojo už bendrystę, už tai, kad taip šiltai buvo priimtas į bendruomenę ir tapo jos dalimi.
„Visada, kai ateina kažko pabaiga, prisimeni pradžią. Ir aš puikiai prisimenu savo pradžią Palangoje. Manimi, jaunu kunigu, nelabai kas pasitikėjo, bet aš įgavau jūsų pasitikėjimą, viskas buvo gerai. Dabar taip pat, kai tenka atsisveikinti, aš jums visiems sakau, kad viskas bus gerai“, – kreipėsi į susirinkusiuosius M. Venskus.
Jis prisipažino, jog atvykęs pamilo šį miestą ir jo žmones – vietinius ir atvykstančius svečius, stengėsi kiekvienam ištiesti pagalbos ranką ir išreikšti savo meilę taip, kaip sugebėjo. „Jei nepastebėjote manosios meilės, atsiprašau, tai mano kaltė. Tai buvo palaimintas laikas, nes galėjau dalyvauti Jūsų gyvenimuose, svarbiuose jūsų gyvenimo įvykiuose. Ačiū už atvirumą. Jūsų gyvenimai daugiau už knygas bylojo apie nerimstantį ir ieškantį žmogų. Apie tikėjimą gėriu, nors aplink gal daug priešingų argumentų ir ženklų. Mes kiekvienas ir visi kartu ieškojom geriausios savo gyvenimo versijos“, – emocionaliai kalbėjo jau buvęs Palangos klebonas.
Pasak jo, būti bendruomenės dalimi buvo didžiausias jo troškimas, be pretenzijų ir noro primesti kažką: „Norėjau, kad išmoktume pirmiausia turėti kantrybės su savimi. Nes kaip žmonės, kaip bendruomenė augam lėtai. Ir tai yra gražu. Dievo kantrybė ir meilė mums begalinė. Tik kartais mes patys nekantrūs sau – kremtamės dėl klaidų, suklupimų, kritikos, interpretacijos. Visa tai reikalinga ir sudedamoji gyvenimo dalis. Tačiau svarbu niekad nesustoti norėti, svajoti, siekti ir tikėtis“.
Jis taip pat išreiškė ir savo atsiprašymą už tai, kad jeigu kažko nepastebėjo, nepriėjo, neištiesė pagalbos rankos: „Atsiprašau, jei nebylus buvau, jei nepastebėjau ir nesupratau. Jei išsigandau nusibrozdinti į pasaulio vertinimą, prisiliesdamas prie jūsų gyvenimo. Žinau ir tikiu, kad Dievo kelias nežinomas, bet veikia. Net tada, kai užstojau Kristaus veidą ir nuvyliau. Tikiu ir meldžiu Dievą, kad ir tai būtų kažkaip, kažkada, per kažką Jums gražios patirties ir naujo įvykio pradžia“.
Klebonas M. Venskus prisipažino, jog tądien jokie žodžiai nebūtų pajėgūs išreikšti jo dėkingumo, kurį jis jautė. Palangiškių dėkingumas taip pat nebuvo žodžiais išmatuojamas, emocijos ėmė viršų.

Be klebono – nei vienas svarbus įvykis
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus visų palangiškių vardu klebonui M. Venskui įteikė Palangos gintaro meistrų, Algio Pociaus ir jo komandos, rankų darbo gintarinę Palangos bažnyčią bei palinkėjimų knygą, kurią pildė visi palangiškiai.
Meras pripažino, jog itin greit klebonas tapo Palangos bendruomenės dalimi, jis įgavo visų prielankumą, meilę, o tai labai daug ką reiškia.
„Prireikė visai nedaug laiko – vos kelerių metų, ir jūs jau tapote tikru palangiškiu. Per aštuonerius metus, kuriuos praleidote Palangoje ir su palangiškiais, tarp jūsų – Palangos parapijos klebono – ir miesto bendruomenės užsimezgė itin šiltas ir draugiškas ryšys. Be Jūsų nuoširdaus pasveikinimo, šypsenos ir dėmesio kiekvienam, esančiam šalia, tapo nebeįsivaizduojami svarbiausi kurorto įvykiai, Palangos miesto šventės, bendruomenės susibūrimai bei daugybė kitų palangiškiams svarbių renginių.Esate tikras parapijos vadovas, telkianti asmenybė. Kurorto gyventojai ypač dėkingi už jūsų indėlį telkiant miesto bendruomenę, už jūsų itin akcentuojamą ir skatinamą bendrystės jausmą – Jūsų dėka glaudžiai susiliejo bažnytinis parapijos ir miesto visuomenės gyvenimas. Palanga šiandien liūdi, bet kartu Palanga ir supranta, kad jūsų pasirinktas gyvenimo kelias yra skleisti Dievo žodį, kad žmonės būtų geresni šiame gyvenime. Jūs išvyksite netoli nuo mūsų, tad noriu visos bendruomenės vardu paprašyti, kad nepamirštumėte šio gražaus, nuostabaus miesto, kuris kvepia pušynais, kuriame ošia jūra, pasitinka baltas smėlis ir čia gyvena nuoširdi bendruomenė, kuri jus labai labai myli“, – kreipėsi į kleboną meras.
Klebonui Palangos bendruomenė negailėjo aplodismentų. Ir kiekvienas norėjo tarti po gerą žodį klebonui, palikusiam pėdsaką kiekvieno širdyje. O šis juokavo, kad tik jam nebūtų taip, kaip kažkada vienam Seimo nariui, kuris netekęs kadencijos sėdėjo balkone ir nenorėjo niekur eiti. „Kai aš už kokio mėnesio suprasiu, kad jau nebesu Palangoje ir jei čia sėdėsiu suoliukuose, tai labai nepykit ant manęs, jei vaidinsiu kleboną“, – šypsojosi visuomet visus sugebantis pralinksminti klebonas, paraginęs jį aplankyti ir Tauragėje.

Prisiminė smagią istoriją
Po iškilmingos procesijos ir sveikinimo kalbų visi rinkosi į aikštę priešais bažnyčią, kur vėliau visus linksmino plungiškių grupė „Žemaitukai“.
Klebonas M. Venskus pastebėjo, jog visos Šv. Roko atlaidų tradicijos išsilaiko tik visų palangiškių dėka, tad verta šią dieną minėti ir kartu visiems pasidžiaugti. O štai meras Š. Vaitkus atkreipė dėmesį, jog nors visada Šv. Roko atlaidai asocijuodavosi su vasaros pabaiga, jos dėl gero oro šiemet nesimato ir atvykę kurorto svečiai niekur neskuba skirstytis. Jis taip pat priminė, ką būtų galima apkaltinti dėl ypatingai geros šios vasaros. „Aišku, tai yra juokas, bet turėjome tokį sutapimą. Birželio mėnesį klebonas ateina į Savivaldybę aptarti renginių, kitų einamųjų dalykų. Išlydžiu kleboną į lauką ir, žiūriu, kieme stovi visos nacionalinės televizijos, žurnalistai su kamerom. Klausiu, ką mes čia blogo padarėm. O šie atsakė, kad tikrai nieko blogo, mes tik norėjome pasiteirauti dėl smėlio paplūdimy, kitų reikalų. Ir viena žurnalistė pasiteiravo, ką aptarėme su klebonu. Kas už to liežuvio traukė, nežinau, bet pasakiau, kad pasirašėme sutartį. Kokią sutartį? Sakau, kad pasirašėm sutartį dėl gero oro. Na, ir patikėkit, kad tai nebuvo pasekmė. Paskui klebonui sakau, ką dabar darysim, o jis: ramiai, mere, aš melsiuosi“, – prisiminė smagią istoriją meras, paraginęs visus smagiai praleisti laiką drauge.