Net ir asmeninė nuomonė turi remtis objektyviais faktais

Viešai, miesto laikraštyje reiškiama kiekvieno Palangos gyventojo nuomonė yra svarbi savivaldybės administracijai. Miesto gyvenimu besirūpinančius valstybės tarnautojus taip pasiekia palangiškių keliamos problemos, siūlomi jų sprendimų būdai. Toks žmonių visuomeninis aktyvumas džiugina, nes viešos žmonių mintys miesto bendruomenę skatina diskutuoti visiems rūpimais klausimais ir miesto tarybai labiau padeda priimti reikalingus sprendimus, o Savivaldybės administracijai – juos įgyvendinti.

Miesto visuomenei be galo svarbi yra ir pačių kurorto politikų, miesto tarybos narių viešai išsakomos mintys aktualiais Palangos gyvenimo klausimais. Todėl kovo 13 dieną laikraštyje „Palangos tiltas“ išspausdintas gana atviras pokalbis su tarybos nare Elena Kuznecova turėtų pasitarnauti, kaip geras miesto politikų bendravimo su visuomene pavyzdys.

Tačiau gerai būtų, kad reiškiama nuomonė neklaidintų visuomenės, būtų paremta realiais faktais ir objektyviomis išvadomis, o ne kažkodėl įsižeidusio politiko emocijomis. Deja, E. Kuznecovos mintims to objektyvumo ir pritrūko. Visai savivaldybei mestas šešėlis, kad per šią kadenciją atlikti darbai, neva, nebuvo reikšmingi Palangos gyventojams.

Valdančiajai daugumai priklausanti Tarybos narė teigia, kad per trejus darbo šioje kadencijoje metus miestiečių naudai nebuvo nuveikta beveik nieko. „Ir baigiantis kadencijai nelabai daug ką galėčiau išvardinti“, – sakoma publikacijoje „Pasitvirtino Seimo nario P. Žeimio žodžiai: „Elena, politikoje moralės nėra, yra tik interesai“.

Toks visus nustebinęs teiginys paniekina visos Savivaldybės administracijos darbą per pastaruosius trejus metus. Perfrazuojant cituojamus Seimo nario P. Žeimio žodžius, galima patvirtinti, kad Palangos politikai turėtų vadovautis vienu interesu – tarnavimu savo miestui ir juos išrinkusiems gyventojams. Viskas, kas yra padaryta ir šiuo metu daroma Palangoje, vienaip ar kitaip atsiliepia visų palangiškių gerovei.

Ar rekonstruotas Kurhauzas, netrukus duris atversiantis universalus sporto kompleksas, europinius standartus atitinkantis kempingas, įrengtas Vaikų parkas, rekonstruojamas Birutės parkas, prasidėjusi Palangos koncertų salės rekonstrukcija ir kiti objektai nepasitarnaus palangiškių naudai?

Ar sutvarkytas Virbališkės takas, pagrindinė „Pavėsio“ sodų gatvė, Kalgraužių, Sodų, Medvalakio, Senojo turgaus, Vasario 16-osios, Kęstučio, Žvejų, Meilės alėja, Jūratės ir kitos gatvės nėra darbas miestiečių labui? Ar išplėtus automobilių stovėjimo vietų skaičių Taikos, Sodų, Medvalakio, Kastyčio ir kitose gatvėse palangiškiai nepajuto patogumo?

Ar ne palangiškiams tvarkomi bei apšviečiami daugiabučių kiemai, renovuojami daugiabučiai, sutvarkytos ugdymo įstaigos? Šiemet daugiabučių kiemuose bus įrengtos modernios vaikų žaidimo aikštelės, čia atsiras lauko treniruokliai, skirti visiems norintiems sportuoti palangiškiams.

Negi to Tarybos narė nežino? Todėl keista girdėti, kad trejus metus Taryboje dirbanti politikė nelabai turi ką išvardinti, kas per šią kadenciją padaryta miesto gyventojams. Konkrečios naudos pasigedusiam kažkuriam palangiškiui E. Kuznecova galėjo priminti, kad ir miesto tarybos sprendimą įsteigti alternatyvą „Palangos butų ūkiui“. Savivaldybės valia daugiabučių namų administravimas buvo pavestas ir miesto bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“. Ši pasirinkimo galimybė miesto gyventojams jau dabar leidžia taupyti lėšas, išleidžiamas daugiabučio administravimui.

Nederėtų pamiršti ir palangiškių labui rekonstruotos Socialinių paslaugų tarnybos, šiuo metu rekonstruojamų Globos namų. Negi visa tai, anot politikės, vien tik deklaracijos, šūkiai, o ne konkretūs darbai, būtini kiekvienam jo kasdienybėje. Per trejus šios kadencijos metus atlikta tai, kas nebuvo daroma dvidešimt metų. Ar tikrai visa tai nėra svarbu palangiškiams?

Publikacijoje teigiama, kad kiekvienam palangiškiui svarbiausia yra kiekvieną mėnesį mokamos vandens, šilumos, rinkliavų kainos. „Reikia pripažinti, kad tai nepavyko“, – publikacijoje teigia E. Kuznecova.

Kas nepavyko? Per pastaruosius metus pabrangus energijos kaštams, padidėjus minimaliam atlyginimui apie paslaugų kainų sumažinimą kol kas lieka tik svajoti. Didžiausia ir daugelyje savivaldybių sunkiai įgyvendinama užduotis – išlaikyti tas pačias paslaugų kainas. Palangos savivaldybė gali tik pasidžiaugti, kad vandens kaina Palangoje nesikeičia jau nuo 2008 metų gruodžio 5 d., ir Klaipėdos regione šis įkainis yra antras pagal mažumą po uostamiesčio. Palyginkite – palangiškiai už kubinį metrą vandens ir nuotekų moka 7,76 lito, skuodiškiai – 8,22 Lt, kretingiškiai – 9,35 Lt, šilutiškiai – 9,67 Lt, neringiškiai – 11,07 Lt.

Savivaldybė negali turėti įtakos šilumos kainoms, tačiau mūsų sprendimų dėka palangiškiams sumažėjo per žiemą suvartojamos šilumos kiekis, kartu ir už ją sumokama pinigų suma. Apsisprendus šilumos punktų priežiūrą perduoti „Palangos šilumos tinklams“, šilumos suvartojimo kiekis sumažėjo 15 proc., ir tai neabejotinai pajuto palangiškiai. Be to, Palangoje prasidėjo daugiabučių namų renovacijos procesas, įgyvendinus pirmąjį ir antrąjį etapus, mieste iš viso bus atnaujinti 74 daugiabučiai namai, kurių gyventojai neabejotinai pajus sumažėjusias išlaidas šildymui. Dar derėtų priminti, jog prisiėmusi visas rizikas būtent Savivaldybė, o ne privati įmonė „Litesko“, įgyvendina biokuro katilų pastatymo Palangoje ir Šventojoje projektą, keldama tikslą sumažinti šildymo kaštus gyventojams.

Verta pasidžiaugti, kad beveik dvigubai išaugus Klaipėdos regioninio sąvartyno mokesčiui už atvežamas atliekas vienintelėje Palangos savivaldybėje rinkliava už atliekų tvarkymą išliko nepakitusi. Gretimose savivaldybėse buvo nueita lengviausiu keliu – padidėjusios išlaidos perkeltos ant gyventojų pečių.

„Klaipėdoje pradėjo veikti atliekų deginimo įmonė, ar imtasi priemonių, kad miesto atliekos būtų vežamos ten, o ne į Klaipėdos KRAC ir taip bent jau „vartų“ mokesčio sąskaita galėtumėm atpiginti rinkliavą už šiukšles? O gal tam trukdo iki šiol nerūšiuojamos atliekos“, – klausia E. Kuznecova. Tokia galimybe Savivaldybė jau domėjosi. Paaiškėjo, kad pagal KRAC sutartį su atliekas deginančia gamykla „Fortum“, pastaroji įmonė net ir išrūšiuotų atliekų negali priimti iš kitų tiekėjų. Nekalbant apie tai, kad atitinkamo lygio išrūšiavimas reikalauja nemažai investicijų, o tokiam rūšiavimui „Palangos komunalinis ūkis“ neturi licencijos. Vienintelė Palangos galimybė – mažinti į sąvartyną išvežamų pačių šiukšlių kiekį, gyventojų išrūšiuotas atliekas atiduodant tiesiai antrinių žaliavų perdirbėjams. Šis kelias ir leidžia išlaikyti tą patį atliekų tvarkymo rinkliavos dydį.

Taryboje jau ne kartą buvo keliama idėja palangiškius atleisti nuo automobilių stovėjimo rinkliavos. Tačiau padaryti tokią išimtį palangiškiams neleidžia teisės aktai, apie kuriuos savo rašte įsakmiai priminė Vyriausybės atstovė. Buvo priimtas sprendimas visiškai atsisakyti tokios rinkliavos ne sezono metu, nors tai ir mažina biudžeto pajamas, tačiau tai yra padaryta miesto gyventojų patogumui.

Tarybos narės priekaištai dėl esą politizuotų Savivaldybės sprendimų miesto įmonėse „Palangos klevas“ ir „Palangos šilumos tinklai“ verti atskiro pasisakymo. Iš tiesų, jis bus objektyvesnis sulaukus teisėtvarkos institucijų tyrimo rezultatų, apie kuriuos visuomenė bus informuota.

Laukiame ir daugiau tarybos narių bei visų palangiškių atvirų pasisakymų miesto spaudoje. Tačiau viešai reiškiama nuomonė miesto gyventojams turėtų atspindėti objektyvius faktus, o viešas pasisakymas ir neturėtų pasitarnauti suvedant politines sąskaitas ir reiškiant vien tik neigiamas emocijas.

Akvilė KILIJONIENĖ

Palangos savivaldybės administracijos direktorė, administracijos vardu