„Nelyginkime vieno vaiko su kitu ir išguikime testus bei kontrolinius“

Palangos švietimo pagalbos tarnyba švenčia dešimtmetį. Per šį laikotarpį 2005 m. spalio 28 d. įregistruota įstaiga suteikė pagalbą ne vienam mokymosi ar elgesio sunkumų turinčiam vaikui, prisidėjo prie pedagogų kvalifikacijos kėlimo, suteikė naujų patirčių Trečiojo amžiaus universiteto studentams. Apie tarnybos darbo reikalingumą iškalbingai kalba ir per dešimtį metų gautos įvairios padėkos, tarp kurių – buvusio švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio, Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus ir kitos. Dešimtmečio proga Palangos švietimo pagalbos tarnybą pasveikino ir dabartinė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. „Džiaugiuosi Jūsų nuveiktais darbais plėtojant mokytojų profesinę kompetenciją, Jūsų reikšmingu indėliu atveriant mokytojams ir mokiniams naujas tobulėjimo erdves. Tikiu Jūsų prasmingų darbų tąsa ateityje. Linkiu naujų sumanymų ir kūrybinės sėkmės“, – rašoma ministrės A. Pitrėnienės sveikinime.

Pradžia – nelengva
Kalbėdama apie tarnybos darbo pradžią, direktorė Vilma Želvienė prisiminė ją buvus nelengvą. „Buvo tokia Lietuvos švietimo politika, kad švietimo pagalba turi būti teikiama trimis lygmenimis: mokyklose, mieste ir respublikoje, todėl kiekviena savivaldybė turėjo tą pagalbą užtikrinti. Kadangi Palangos savivaldybė nedidelė, ilgą laiką ji naudojosi Klaipėdos apskrities Pedagoginio-psichologinio centro paslaugomis, tačiau 2004 m. jį panaikinus, siekiant užtikrinti antrojo lygmens švietimo pagalbos teikimą, reikėjo tokios įstaigos. Savivaldybėje dar nebuvo švietimo centro, kuris rūpintųsi mokytojų kvalifikacija, todėl nutarta steigti jungtinę įstaigą: pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centrą“, – pasakojo direktorė.
2005 m. spalio 28 d. įregistruota švietimo pagalbos įstaiga. „Nors Tarybos sprendimas priimtas vasario pabaigoje, šiek tiek užtruko, kol įstaiga buvo įregistruota“, – sakė V. Želvienė.
Tik įregistravus tarnybą pradėti teikti reikiamas paslaugas buvo sudėtinga dėl nepakankamos materialinės bazės. „Kadangi gavome tik keturias klases pirmame aukšte, mums reikėjo susikurti kabinetinę sistemą, nes mūsų pagalba teikiama individualiai – negalime viename kabinete konsultuoti keleto atėjusiųjų. Mums reikėjo stalų kabinetams, kitų priemonių, – kalbėjo pašnekovė ir džiaugėsi, jog savivaldybė tuomet į „šviežiai iškeptos“ įstaigos situaciją pažvelgė geranoriškai. – Gavome finansavimą priemonėms ir remontui. Pradėjus remonto darbus, pagalbos teikimas pradėtas vėliau“.

Padeda ir pedagogams, ir senjorams
Dėl kabinetų trūkumo iš pradžių tarnyboje dirbantys psichologai, specialusis pedagogas bei logopedas eidavo į ugdymo įstaigas ir ten, esant poreikiui, teikdavo pagalbą. Nuo 2006 m. gegužės tarnyba pradėjo tikrąjį savo darbą. „Kai jau turėjome patalpas, priėmėme metodininką kvalifikacijos kėlimui, pradėjome organizuoti seminarus“, – pasakojo tarnybos direktorė. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas ir šiandien yra viena iš įstaigos darbo sričių, todėl čia organizuojamos įvairios konferencijos, seminarai, gerosios patirties sklaida.
Pašnekovė teigė, jog per dešimtį darbo metų suorganizuota nemažai pedagogų kvalifikacijos kėlimo renginių. „Tarkime, 2008 m. mes suorganizavome 73 kvalifikacijos tobulinimo renginius pedagogams“, – sakė V. Želvienė.
Švietimo pagalbos tarnybos direktorė džiaugėsi, jog nuo 2012 m. spalio 1 d. jos vadovaujama įstaiga dirba ir su Trečiojo amžiaus universiteto studentais. Pasak pašnekovės, ši veikla esanti tikrai reikalinga ir naudinga. „Daug pagyvenusių žmonių turi galimybę save išreikšti. Turime tikrai daug senjorų. Priėmėme sprendimą, kad klausytojų užtenka, jų skaičiaus didinti nebereikia, bet ateina nauji žmonės, prašosi priimami, ir priimame. Jei yra poreikis, kodėl jį stabdyti – tai ir savišvieta, ir savęs realizavimo būdas“, – tikino V. Želvienė.

Sprendžia elgesio problemas
Vis dėlto pagrindinė įstaigos darbo sritis – pagalba sunkumų patiriantiems moksleiviams. V. Želvienė teigė, jog per dešimtmetį tarnybos teikiamų paslaugų poreikis nuolat didėjo. „2014 m. mes vien konsultacijų turėjome netoli 400. Tie skaičiai nuolat didėja“, – kalbėjo direktorė.
Moksleiviams tarnyba teikia labai įvairią pagalbą. Viena iš veiklos sričių – šešiamečių brandumo mokyklai patikrinimas. Jei tėvai vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais dar nesueina septyneri, nori išleisti į pirmą klasę, jie privalo gauti tarnybos pažymą apie tai, kad mažasis jau yra subrendęs mokyklai. Taip užtikrinama, kad į mokyklos suolą nepatektų jai dar nesubrendę šešiamečiai. Tie patys reikalavimai taikomi ir penkiamečiams, norintiems pradėti lankyti priešmokyklinę grupę.
Taip pat neretai ateina šeimos, kurių atžalos patiria elgesio sutrikimų. „Mes konsultuojame įvairiais klausimais: dėl emocijų ir elgesio, bendravimo problemų, nerimo, miego sutrikimų, taip pat mikčiojimas, neurozės – konsultuojame, jei vaikas susiduria su tokiomis problemomis“, – sakė pašnekovė. Tarnyboje su tokiais vaikais dirbantys psichologai padeda įveikti mažųjų patiriamus sunkumus.

Padeda dėl mokymosi sunkumų
Įstaigoje vykdomas ir profesinis konsultavimas. Jo paprastai prireikia devintoje klasėje, kai reikia pasirinkti mokymosi dalykus, ar vienuoliktoje klasėje, kai tenka rinktis kryptį. Dėl kalbos raidos vaikus konsultuoja logopedas. Jis nustato, ar kalbos raida atitinka vaiko amžių, padeda ištaisyti tarties klaidas.
Tiems, kurie mokykloje susiduria su mokymosi sunkumais, padeda specialusis pedagogas. Jis taip pat atlieka korekcines pratybas. „Tarkime, vaikas nesupranta trupmenų. Tuomet specialusis pedagogas vaizdinių priemonių pagalba padeda tą spragą užpildyti, – pasiteiravus, kas yra korekcinės pratybos, pailiustravo pašnekovė, tačiau pridūrė, jog mokymosi spragos dažniausiai atsiranda ne iš vieno dalyko. – Tai neišaugama, reikia išmokti su tuo gyventi, reikia keisti požiūrį į vaiką, jo problemą, su juo reikia kitaip dirbti. Jei kreipiamasi dėl mokymosi sunkumų, mes identifikuojame problemą, paaiškiname, kad kitaip nebus, bet ugdyti vaiką būtina. Ir kuo anksčiau jis sulauks pagalbos, tuo geriau. Dažnai tėvai, kol vaikas dar tebelanko darželį, nekreipia dėmesio į sunkumus, su kuriais mažasis susiduria, bet tai – meškos paslauga“.
Jei jūsų atžala susirgo, praleido tam tikrą kiekį pamokų, ir dėl to susidarė spragos, į Švietimo pagalbos tarnybą kreiptis nederėtų – tokiu atveju pašnekovė patarė išnaudoti mokyklose esančias konsultacines valandas. „Į mus kreipiasi, kai mokykla jau negali pagelbėti, kai tiesiog vaikas toks gimė ar yra didelis pedagoginis apleistumas – pradinėje mokykloje vaikas dar šiaip taip praplaukė, tačiau, perėjęs į dalykinę sistemą, skęsta. Paskui tos spragos atsiliepia vyresnėse klasėse: vaikas neišmoksta mokytis, smunka mokymosi motyvacija. Bet dažniausiai pas mus ateina su įgimtais dalykais“, – kalbėjo direktorė ir pridūrė pastaruoju metu pastebinti ir dar vieną problemą, su kuria anksčiau netekdavo susidurti – būna, kad vaikui grįžus iš užsienio, nėra įgūdžių mokytis lietuvių kalba. Tada vienerius ar dvejus metus taikoma programa, kad būtų sugrąžinta tai, kas prarasta.
Jei su mokymosi sunkumais susiduriama dėl prigimtinių dalykų, tokiam vaikui padeda specialusis pedagogas. „Tokiam vaikui, priklausomai nuo to, kas jam yra, leidžiama naudotis schemomis, formulėmis, daugybos lentele, taisyklėmis. Mūsų specialistai teikia rekomendacijas, kaip padėti vaikui. Pasitaiko, kad vaiko sutrikęs girdimasis suvokimas – prasėdėjęs pamokoje, iš jos vaikas išeina nieko neišmokęs. Tokiam vaikui reikia schemų“, – sakė pašnekovė.

Nelyginti vaikų tarpusavyje
Mokytojas, kurio klasėje yra vaikas, reikalaujantis tam tikros pagalbos, neretai susiduria su sunkumais, kaip visa tai paaiškinti klasei. Ne paslaptis, kad kontrolinio darbo metu vienam vaikui leidus naudotis formulėmis ar daugybos lentele, tai sukels bendraklasių nepasitenkinimą. „Mokytojas turi būti empatiškas ir tai, kad galima naudotis formulėmis, pasakyti vaikui tada, kai kiti negirdi, kad klasėje nesukeltų patyčių bangos. Patyčias pradeda suaugusieji, vaikai tik kopijuoja suaugusiųjų elgesį. Mokytojui tenka labai didelė atsakomybė, nes viskas priklauso nuo jo“, – kalbėjo V. Želvienė.
Kalbėdama apie šiandienos mokyklą, pašnekovė įvardino ir dar vieną opią problemą: „Aš galvoju, iš kur velkasi tas vaiko su vaiku lyginimo šleifas? Vakarų pasaulyje vaikas lyginamas tik su pačiu savimi, bet jokiu būdu ne su kitais. Apie tai daug kalbama, bet sunkiai įgyvendinama. Ir dar labai norėtųsi išgyvendinti iš mokyklų tą gąsdinimo politiką: vaikai bauginami kontroliniais, standartizuotais testais, egzaminais“.

Kreipiasi ir tėvai
Pasiteiravus, kas paprastai kreipiasi į tarnybą dėl vaiko patiriamų sunkumų, V. Želvienė sakė: „Dėl mokymosi sunkumų dažniau kreipiasi mokyklos, kadangi mokykla suinteresuota, kad visi vaikai būtų išmokyti. O dėl psichologinių problemų kreipiasi tėvai. Jei mokykla mato, kad su elgesiu kažkas negerai, jie sprendžia problemą vietoje – turi psichologą, kuris padeda. Bet būna, kad vaikai nenori kreiptis į psichologą savo mokykloje – ta nuostata, kad pas psichologą kreipiasi tik ligoniai, dar gyva. Stengiamės tas nuostatas keisti, skaitome paskaitas, tėvų susirinkimuose kalbame. Neseniai pakvietėme vaikų ir paauglių psichiatrą Liną Slušnį. Jis V. Jurgučio mokykloje skaitė paskaitą apie vaiko raidą, daugiau paliesdamas paauglystės laikotarpį. Pasak psichiatro, šiuo laikotarpiu vaikas keičiasi, kartu turi keistis ir tėvai“.
Švietimo pagalbos tarnybos direktorė sakė, jog pagrindinės problemos, dėl kurių kreipiamasi į jos vadovaujamą įstaigą, yra patyčios mokykloje, šeimos problemos, taip pat daug kreipiamasi dėl emocinių ir elgesio sutrikimų, tokių kaip nerimas, agresija, melavimas, neklusnumas, netgi vogimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, tabaku. Tarnybos direktorė džiaugėsi, jog neteko susidurti su narkotikų vartojimu. „O trečioje vietoje – klinikiniai dalykai: neurozės, depresija, valgymo, miego sutrikimai, streso sindromas“, – kalbėjo pašnekovė. Užsiminus apie teikiamos pagalbos efektyvumą, pašnekovė akcentavo tėvų vaidmenį: „Jei tėvai bendradarbiauja, problemos išsprendžiamos, bet jei dėl vaiko problemų tėvai kaltina mokyklą, padėti sudėtinga. Reikia dirbti su tėvais: būna, kad atveda vaiką pas psichologą ir nori, kad specialistas vaiką „sutvarkytų“, bet kartais reikia žiūrėti, kaip jie bendrauja šeimoje. Mokykla gali formuoti vaiko vertybių sistemą, socialinius įgūdžius, bet pagrindas yra šeima“.

Besikreipiančių daugėja
Kalbėdama apie tarnybos darbo dešimtmetį, V. Želvienė teigė, jog įstaigos darbo pradžioje besikreipiančių buvo kur kas mažiau nei šiandien. „Daugėja tėvų, netgi vaikai noriai ateina sužinoję, kad draugas lankėsi, ir jam padėjo. Būna, kad net draugai atveda draugus. Dar liūdina faktas, kad kai kurie mokytojai mano, kad išmano, kaip elgtis visais gyvenimo atvejais. O kartais tų kompetencijų pritrūksta, todėl norisi padrąsinti kreiptis – mes dirbame dėl vaiko gerovės, sėkmės, ir ateiti pasikonsultuoti – pirmas žingsnis, ką mokytojas gali padaryti dėl vaiko“, – kvietė direktorė.
Tarnyba užtikrina informacijos konfidencialumą. Į tarnybą gali kreiptis vaikai, tėvai (globėjai) ir pedagogai. Būtina išankstinė registracija telefonu: 8 460 40106.