NATO naikintuvų skrydį virš Palangos lydėjo akustinis sprogimas

Nugriaudėjus galingam sprogimui penktadienio vakarą, mažieji įsikibo tėveliams į parankes: „Tėti, ar Palangoje karas prasidėjo?“ Ironiška, sprogimą sukėlė tie, kas saugo mūsų ramybę – du NATO naikintuvai, kurie pro kurortą pralėkė viršydami garso greitį – skrydį lydėjo galingas akustinis „buuum“, kurį sukėlė suspaustų oro bangų sprogimas. Jo banga privertė kaukti automobilių signalizacijas, sudrebino langus ir apkurtino palangiškius, kurie puolė skambinti į Pagalbos centrą 112. „Apie 15-20 Pagalbos centro mums peradresuotų skambučių sulaukėme. Spėju, kad gerokai daugiau jų būta pačiame centre“, – „Palangos tiltui“ sakė Palangos miesto policijos komisariato vadovas Alvydas Katkauskas.

Sprogimo žemėje padarinių neaptiko

Sulaukę skambučių po miestą patruliuojantys policijos ekipažai net nukako į kelias gyventojų įvardintas vietas, bet sprogimo žemėje padarinių neaptiko.

„Jų ir negalėjo būti, nes pareigūnai greitai suvokė, kad tai buvo tų, kurie mus gina, lėktuvų sukeltas garsinis smūgis. Dėl visa ko vienas ekipažas ir į Būtingę nuvyko. Pasižiūrėti, ar kas nors nenutiko naftos terminalui“, – sakė miesto policijos vadas.

Anot jo, Palangos policijai Pagalbos centras peradresavo apie 15-20 skambučių.

„Kai kurie žmonės man skambino į mano asmeninį telefono numerį, – sakė pašnekovas. – Vėliau išsiaiškinau, kad praskrido nurodytu metu du naikintuvai“.

Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Palangos departamento vedėjas Remigijus Alvydas Kirstukas sakė, kad į ligoninę dėl oro bangų sprogimo niekas nesikreipė. „Aš penktadienio vakarą buvau Kaune“, – sakė vedėjas.

„Saugo NATO, miegok, mergaite, ramiai“

Palangiškę Kunigundą Galminienę labiau trikdo ankstyvi elektroninių varpų skalambijimai, negu NATO naikintuvų akustiniai sprogimai.

„Suprasčiau, kad varpais būtų skambinama tik per religines šventes, o čia – kiekvieną dieną, dėl to skundžiasi ir mano svečiai“, – sakė moteris.

Anot jos, reikėtų džiaugtis, o ne skųstis, kad NATO naikintuvai arti žemės skraido.

„Mus saugo NATO, miegok, mergaite, ramiai“, – palangiškė šmaikščiai sudeklamavo per radiją girdėtos dainos žodžius.

Iš lovos išvertė trenksmas

Penktadienio vakarą, tarp 7 ir 8 valandos, Palangos miesto viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys po kelionės jau miegojo, kai jį iš lovos išvertė kurtinantis trenksmas.

„Apniko jausmas, kad kažką ištiko nelaimė – buvo labai stiprus sprogimas. Laimei, kad sūnus, Lietuvos kariuomenės savanoris, išmano tuos reikalus: nuramino mane, kad sprogimą sukėlė naikintuvų sukelta oro smūginė banga. Paaiškino, kad ji kyla tuomet, kai naikintuvas viršija garso greitį“, – sakė K. Rudys.

Kitaip nei kiti palangiškiai, vyras tik su namiškiais apie potyrį pasišnekučiavo.

„Žinoma, su sąjungininkų lėktuvais virš galvos jaučiamės saugesni, bet jeigu būtų galimybė, kad jie taip negąsdintų kurorto gyventojų, būtų gerai“, – diplomatiškai sakė direktorius.

Kreipsis į KAM

Penktadienio vakarą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje miesto meras Šarūnas Vaitkus paliko įrašą: „Prieš 3 valandas Palangoje nugriaudėjo du galingi sprogimai. Žmonės išsigando. Išėjo į kiemus. Sprogimai buvo tokie galingi, kad drebėjo langai ir kaukė automobilių signalizacijos. Gyventojai pradėjo skambinti ir klausti kas nutiko. Kartu su tarnybomis išsiaiškinome, kad sprogimo bangą sukėlė du žemai praskridę lėktuvai. Pirmadienį raštu informuosime KAM apie šį incidentą“.

Vakar „Palangos tiltui“ miesto vadovas sakė, kad sprogimas gerokai išgąsdino dukrą. „Tėti, kas čia taip sprogo? Kas dabar bus?“ – teiravosi ji. „Sūnus – smalsus, užsimovė batus ir iššlėkė į lauką pasižiūrėti, kas nutiko“, – prisiminė meras.

Jis iškart paskambino komisarui A. Katkauskui, iš kurio netrukus gavo paaiškinimus apie NATO lėktuvų skrydį.

„Buvo sutrikdyta gyventojų ir miesto svečių ramybė. Popiet pirmadienį kreipsiuosi į Krašto apsaugos ministeriją, kad ateityje pagal galimybes tokių dalykų būtų išvengta“, – sakė Š. Vaitkus.

Žiniasklaidoje jau pranešta, kad Baltijos šalių oro erdvę saugo JAV naikintuvai F-15.

Šiuo metu oro policijos misiją vykdo 10 Jungtinių Valstijų naikintuvų F-15.

Iki krizės Ukrainoje Baltijos šalių oro policijos misijoje paprastai budėdavo keturi naikintuvai.

KAM: Naikintuvai buvo pakelti siekiant atpažinti artėjantį karinį Rusijos orlaivį

„Palangos tiltas“ dėl incidento penktadienį paaiškinimų paprašė ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM). KAM Viešųjų ryšių departamento vyr. specialistas pateikė tokį atsakymą Vainius Eiva:
„Praėjusį penktadienį, birželio 13 d., apie 20.30 val., virš Palangos praskrido du NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai MiG-29. Vykdydami standartines NATO oro policijos misijos Baltijos šalyse procedūras, šie naikintuvai reagavo į prie Baltijos šalių oro erdvės priartėjusį karinį orlaivį.
Tai nebuvo pratybų dalis, naikintuvai buvo aktyvuoti siekiant atpažinti artėjantį neatpažintą karinį Rusijos orlaivį, kuris buvo išjungęs identifikavimo sistemas ir neturėjo patvirtinto skrydžio plano. Naikintuvai skrido apie 8 kilometrų aukštyje. Naikintuvai virš Palangos praskrido arti viršgarsinio greičio t.y. apie 1050 km/h. Pagal galiojančius teisės aktus, skristi tokiu greičiu leidžiama skrendant aukščiau nei 3 km aukštyje. 
Baltijos šalių oro erdvėje NATO oro policijos misiją vykdantys sąjungininkai laikosi Lietuvos teisės aktų nustatytų reikalavimų ir skrydžių aukščių. Minimalūs skrydžių aukščiai virš tankiai apgyvendintų miestų rajonų, miestų ir gyvenviečių – 300 m nuo aukščiausios kliūties 600 metrų spinduliu aplink orlaivį; kitais atvejais – 150 metrų nuo žemės ar vandens paviršiaus.
Paprastai praskrendantys naikintuvai sukelia nemažą garsą ir vibraciją, todėl jautresnės automobilių apsaugos sistemos suveikia nuo skleidžiamo garso.
Iki šiol Krašto apsaugos ministerija nėra sulaukusi jokių skundų dėl skrydžio.
Šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atlieka Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai MiG-29. Misiją sustiprina Jungtinės Karalystės karališkųjų pajėgų naikintuvai „Eurofighter Typhoon“. Misija vykdoma iš Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiauliuose. NATO oro policijos misiją taip pat sustiprino ir Danija, Estijoje dislokavusi keturis naikintuvus F-16 „Fighting Falcon“ ir Prancūzija, Lenkijoje dislokavusi keturis naikintuvus „Rafale“.
Taip pat norėtume pažymėti, kad oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys sąjungininkų naikintuvai keliami į orą su tikslu identifikuoti be šaukinio ar be skrydžio plano skrendančius orlaivius, bei perspėti kitus tuo metu netoliese esančius lėktuvus. Tokiu būdu siekiama užtikrinti saugią oro navigaciją šalia Baltijos valstybių“.