Mokslo metus mokyklos pasitinka švaistydamos viena į kitą karo kirvius

Nauji mokslo metai – ant nosies galo, bet dvi miesto mokyklos švaistosi karo kirviais. Į jį įtraukti ir Tarybą, ir tuo pačiu pamėginti išklibinti valdančiosios daugumos pamatus pasiryžusi ir pedagogė, Tarybos narė Genoveita Krasauskienė. Kai kurie valdančiosios koalicijos nariai atsargiai priekaištauja jau ir Tarybos vadovams: „Sprendimus reikėjo priimti anksčiau!”

Buvusi direktorė pila žibalo į žiežirbas

Buvusi V. Jurgučio mokyklos direktorė  ir mokytoja, o Taryboje jau spėjusi pasižymėti kaip gera žiežirbų kurstymo meistrė Genoveita Krasauskienė, išėjusi iš mokyklos, kaip numato įstatymas, neišlaukusi nė metų, puolė Tarybai teikti sprendimo projektą mokykloje formuoti dar vieną penktokų klasę.

Nors klasės, Tarybos sprendimu, buvo suformuotos dar pavasarį, mokytojos, tapusios politike, siūlymas jau sukiršino V. Jurgučio ir „Baltijos“ mokyklas, jų kolektyvus, įplieskė nereikalingų aistrų Taryboje.

Jų nebūtų, jeigu Taryba – tiek buvusi, tiek dabartinė – būtų parodžiusios tvirtesnį stuburą ir klasių formavimą būtų patikėjusios Švietimo skyriui, o ne direktoriams, kurie, ypač V. Jurgučio  mokyklos direktorė Laimutė Benetienė, tokia teise piktnaudžiavo. Tik dabar iki šiol pro pirštus į Tarybos potvarkį dėl teritorinio principo formuojant klases žvelgusi Taryba susizgribo nubausti ją – skirti nuobaudą-pastabą.

Formuojant klases vyksta daug „negražių dalykų“

„Niekam mieste nebuvo paslaptis, kad formuojant penktas klases, mokyklose vyko daug negražių dalykų. Pasakysiu netgi stipriau – machinacijų, prieš kurias Taryba buvo užmerkusi akis. L. Benetienė puikiausiai žinojo Tarybos sprendimą dėl klasių formavimo pagal teritorinį principą, bet, nepaisydama jo,  neteisėtai ėmė tėvų pareiškimus, žadėjo, kad vaikai bus priimti mokytis į V. Jurgučio mokyklą, siuntė tėvus būriais kalbėtis pas merą, o pareiškimus galiausiai ištraukė prieš pat mokslo metų pradžią. Jais mosuodama, buvusi V. Jurgučio mokyklos darbuotoja G. Krasauskienė specialiai kelia nereikalingas intrigas“, - piktinosi vienas Tarybos valdančiosios koalicijos narių, kuris prašė neskelbti jo pavardės.

 „Šitą visą košę užvirė ankstesnė Taryba, o dabartinė iki pat mokslo metų nebandė jos išgriebti, nors kiekvienais metais vyksta panašios aistros dėl klasių formavimo V. Jurgučio ir „Baltijos“ pagrindinėse mokyklose“, - teigė Tarybos narys.

Atsipirko simboline nuobauda

Kitą savaitę Tarybai pateiktas sprendimo projektas ir dėl siūlomos nuobaudos direktorei L. Benetienei.

„Priimdama prašymus dėl priėmimo 2011-2012 mokslo metais V. Jurgučio pagrindinėje mokykloje pagal pradinio (į pirmą klasę) ir pagrindinio (penktą klasę) ugdymo programas pažeidė Tarybos savivaldybės Tarybos 2010 metų rugpjūčio 19 dienos sprendimu Nr. T2-247 patvirtinto mokinių priėmimo į bendrojo lavinimo mokyklas 20 punktą – priėmė 13 prašymų į pirmas klases ir 34 prašymus į penktas klases ne iš V. Jurgučio pagrindinei mokyklai priskirtos aptarnavimo teritorijos. Tuo pažeidė (nurodomas kitas Tarybos sprendimas-aut.) punktą, nes, nagrinėdama prašymus, neparengė ir neišsiuntė atsakymų asmenims per 20 darbo dienų...“

Direktorė atsipirko labai lengvai – drausmine nuobauda, pastaba, nors, kai kurie Tarybos nariai, mano, kad už tokį didelį nusižengimą buvo galima skirti ir kur kas griežtesnę nuobaudą.

Sprendimo projektas dėl nuobaudos pradėtas rengti šio mėnesio pradžioje. Tuomet, kai jau buvo aišku, kad dabartinės Tarybos nesugebėjimas užtikrinti, kad priimti Tarybos sprendimai dėl klasių formavimo nėra vykdomi, virs į karą tarp mokyklų ir skaudžiu smūgiu į paširdžius dabartinės Tarybos vadovams.

Privalėjo duoti per nagus anksčiau

Pipirų ir buvusiai, ir dabartinei Tarybai negailėjo ir buvusi Palangos savivaldybės Tarybos narė, viena miesto švietimo žinovių Salomėja Slaboševičienė.

„Jeigu yra Švietimo įstatymas ir Tarybos potvarkiai, reglamentuojantys mokinių priėmimą, reikia juos vykdyti, o ne ignoruoti. Nė viena Taryba nepajėgė užtikrinti, kad jos priimti sprendimai būtų vykdomi. Taryba yra mokyklų direktorių darbdavys, todėl reikėjo reikalauti jų atsakomybės dėl pažeidimų formuojant klases gerokai anksčiau, o ne įsiplieskiant kivirčams prieš mokslo metų pradžią“, - kritikos negailėjo S. Slaboševičienė.

Ji jos pažėrė ir savivaldybės Švietimo skyriui.

„Švietimo skyrius jau seniai turėjo duomenis apie ketvirtas klases. Privalėjo dar pavasarį numatyti, kiek penktų klasių komplektų bus vienoje ir kitoje mokykloje. Man atrodo, kad skyrius dirba silpnokai. Nuolaidžiaujant direktoriams Tarybai, pro pirštus į klasių formavimą žiūri ir Švietimo skyrius“, - teigė buvusi įtakinga miesto politikė, dabar gyvenanti Vilniuje.

Ji ypač piktinosi V. Jurgučio mokyklos vadove.

„Taryba L. Benetienei jau seniai turėjo pliaukštelėti per nagus, kad įžūliai pažeidinėja Tarybos potvarkius“, - sakė S. Slaboševičienė. Nuo jos kliuvo ir „Baltijos“ pagrindinės mokyklos direktoriui A. Kniukštai: „Reikia žiūrėti, kaip jis dirba, kodėl dalis tėvų nenori leisti savo atžalų į šią mokyklą. Akivaizdu, kad direktorius ne viską padarė formuodamas mokyklos įvaizdį, nors mokyklos pasiekimai niekuo nenusileidžia V. Jurgučio pagrindinės mokyklos“, - sakė pašnekovė.

Taryba per ilgai laukė

„Dabar yra ne laikas spręsti įsisenėjusią problemą, kai jau yra sukomplektuotos klasės“, -įsitikinęs ilgametis Palangos savivaldybės Tarybos narys Danius Puodžius.

Jis įtaria, kad kažkas specialiai kursto intrigas dėl dviejų pagrindinių miesto mokyklų.

„Abi mokyklos – ir V. Jurgučio, ir „Baltijos“ – turi labai geras ugdymo bazes ir panašius pasiekimus“, - sako politikos veteranas.

Jis negailėjo pylos ir dabartinei Tarybai.

„Nereikėjo laukti, kol pūlinys prasiverš prieš pat mokslo metus, kai buvo seniai aišku, kad jis išaugs. Reikėjo klausimą iš esmės spręsti vos pradėjus naujai Tarybai dirbti, o ne „makliavoti“ stebint, kaip mokyklų direktoriai pažeidinėja Tarybos potvarkius“, - sakė D. Puodžius.

Anot jo, vienas sprendimo būdų būtų panaikinti pradinę mokyklą.

„Reikia ją panaikinti, jos vaikus ir atitinkamai biudžeto lėšas nukreipiant į abi pagrindines miesto mokyklas“, - sakė žinomas palangiškis.

Jis teigė, kad švietimo reikmėms yra skiriama beveik pusė biudžeto lėšų.

Per daug „politikavimo“

Buvusi Tarybos vicemerė, pedagogė Marytė Vačerskienė sakė, kad kivirčų tarp mokyklų nebūtų, jeigu būtų mažiau „politikavimo“ sprendžiant mokyklų klausimus.

„Abi pagrindinės mokyklos yra panašios, tik galbūt į vieną jų eina labiau turtingesnių ir įtakingesnių mieste tėvų vaikai. Jie, tėvai, ir kelia šurmulį. Jeigu Švietimo skyrius būtų parodęs tvirtesnę poziciją vykdant Tarybos sprendimus dėl klasių formavimo teritoriniu principu, problema būtų išspręsta“, - sakė M. Vačerskienė.

Ji dabartinei Tarybai siūlo sekti, pavyzdžiui, Panevėžiu, kuriame moksleivių priėmimas į mokyklas yra centralizuotas, tai yra, moksleivius priima ne mokyklų direktoriai, o savivaldybės Švietimo skyrius.

Pašnekovė taip pat išsakė mintį, kad Taryba turėtų ryžtingiau spręsti  miesto švietimo klausimus.

„Visiems aišku, kad miestui nereikia pradinės mokyklos, nes maža mokinių, bet sprendimų dėl to jos negirdėti“, - sakė buvusi vicemerė.

Keis priėmimo tvarką

Vicemeras Saulius Simė „Palangos tiltui“ teigė, kad jis balsuosiąs prieš Tarybos narės G. Krasauskienės pasiūlymą suformuoti papildomą penktokų klasę V. Jurgučio pagrindinėje mokykloje. „Reikia vykdyti Tarybos sprendimus, o ne politikuoti“, - sakė vyras, prisipažinęs, kad per du metus Taryba dėl jos sprendimų nevykdymo mokyklose tapo „įkaite“.

„Kai grįš Švietimo skyriaus vedėja iš atostogų, ji teiks prašymą administracijos direktorei dėl centralizuoto mokinių priėmimo į mokyklas. Tokiam sprendimui nebūtinas Tarybos sprendimas. Žinoma, ir pakeitus mokinių priėmimo tvarką, liks daug nepatenkintų ja“, - įsitikinęs vicemeras.

Kitas Tarybos narys, nenorėjęs skelbti savo pavardės, atsargiai priekaištavo ir savivaldybės vadovams: „Nereikia baksnoti į buvusią valdžią, kai jau daugiau kaip šimtas dienų valdžioje įveikta. Konflikto tarp mokyklų nebūtų buvę, jei sprendimai būtų buvę priimti tik išrinkus naują valdančiąją koaliciją“.