Mobilieji pliažo prekeiviai kaip įkyrios skruzdėlės – kol kas nesutramdomi

Tarp verslininkų ir miesto valdžios kyla aistros dėl išvežiojamosios ir išnešiojamosios prekybos. Vadinamuosius mobiliuosius prekeivius, kurie tegali verstis išvežiojamąja ir išnešiojamąja prekyba, savivaldybės konkursus stacionariai pliažo prekybai – tai yra  prekyba palapinėse – laimėję verslininkai juos vadina akiplėšomis. Jie, naudodamiesi teisinėmis spragomis, įsigudrino veikti kaip stacionarios prekybos taškai, nors stacionarioms vietoms gauti reikia laimėti konkursus ir mokėti kur kas didesnes rinkliavas.

Tampa turgumi

Žinia, išvežiojamąja ir išnešiojamąja prekyba laikoma mažmeninė prekyba, kai prekės išvežiojamos autotransporto priemonėmis – autopriekabomis, autoparduotuvėmis, vežimėliais arba išnešiojamais krepšiais.

Palangos miesto savivaldybės tarybos narė Elena Kuznecova piktinosi, kad Palangos pliažai tampa turgumi, o verslininkai piktnaudžiauja savo padėtimi.

„Išvežiojamoji prekyba dėl savo apimties, svorio, įrangos tampa kaip stacionari. Pasistato namukus, laivelius ir traktuoja kaip mobilią prekybą. Bet tai tampa kita forma įteisinta prekyba, apeinant konkursus stacionarioms vietoms laimėti, kadangi reikia mokėti nedidelius pinigus“, – teigė E.Kuznecova.

Anot jos, patys žmonės siunčia nuotraukas į atitinkamas institucijas, norėdami parodyti, kaip yra apeinami įstatymai.

Pašnekovė taip pat pripažino, kad naudodamiesi spragomis smulkieji verslininkai apeina miesto tarybos sprendimus.

„Aš esu prieš išnešiojamąją ar išvežiojamąją prekybą. Palanga yra nedidelis kurortas, užtenka jame tik palapinių. Nebereikia daryti iš mūsų paplūdimių turgaus. Aš už tai, kad mobilioji prekyba būtų uždrausta, ir kontroliuojančioms institucijoms tada būtų lengviau“, – kalbėjo E.Kuznecova.

Milžiniškas skirtumas

Palangos savivaldybės Rinkliavų skyriaus vyresnioji specialistė Aušra Dangėlaitienė teigė, kad renkami mokesčiai už išvežiojamąją ir stacionarią prekybą gerokai skiriasi.

Vietinė rinkliava Palangoje nuo birželio 1-osios iki kitų metų gegužės 31-osios bevariklinėms transporto priemonėms, pavyzdžiui, dviračiams su šaldymo įranga, kainuoja 200 Lt. Tam pačiam laikotarpiui su be vidaus degimo variklio priemonėmis taikomas 1 tūkstančio lito mokestis.

Tuo tarpu stacionarioms vietoms laimėti konkursus kainuoja kur kas brangiau. Tam pačiam periodui gali kainuoti ir 20 tūkst., ir 45 tūkst. litų. Anot A.Dangėlaitienės, kainos dydis priklauso nuo vietos kurorte.

Apsimoka mokėti baudą

Kaip laikomasi taisyklių, mokamos rinkliavos, koordinuoja Palangos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. Šio skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikienė teigė, jog pažeidimų dėl išnešiojamosios ar išvežiojamosios prekybos pasitaiko nemažai. Ypač daug moterų pliaže būna nelegalių prekeivių. Dažnai signalų gauna iš pačių prekeivių, kurie dirba su leidimais. Reaguodami į pranešimus, specialistai vyksta į vietą, tačiau ne visada pavyksta pričiupti, nes išsilaksto. Pasitaiko, kad tą patį prekeivį ir kelis kartus baudžia.

Už tokį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo dvidešimties iki vieno šimto litų. Tačiau, jei susimoka per 10 dienų, tai bauda sumažėja perpus – pavyzdžiui, gali mokėti tik 10 litų.

„Tačiau neretai prekeiviams labiau apsimoka mokėti baudą ir toliau nelegaliai prekiauti, kadangi gauna pakankamai pajamų, o baudos nėra tokios ir didelės“, – teigė D.Mikienė.

Šiuo metu, anot jos, svarstoma pradėti bandyti bausti pagal kitokį Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnį – ne dėl prekybos, o 161 straipsnį, kuriame nurodytas miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas. Čia bauda jau gresia iki 2 tūkstančių litų.

Kovoja su piktybiniais pažeidėjais

Pašnekovė teigė, jog dabar kovojantys su viena verslininke, kuri J.Basanavičiaus gatvėje turi kelis kioskus. Ji esą prekiauja neturėdama leidimų. Kelis kartus ją specialistai jau baudė, tačiau paskutinį kartą ji nebepasirodo, todėl nusprendė ją paduoti į teismą. Su tokiais, anot D.Mikienės, yra sudėtinga tvarkytis, kadangi jie išsinuomoja vietą privačioje žemėje. Tokiu atveju leidimus turėtų suderinti žemės savininkai, bet jie ne visada užsiima tuo.

Yra tekę nubausti J.Basanavičiaus gatvėje prekeivius, kurie turėjo leidimą išvežiojamajai  prekybai, tačiau veikė stacionariai. Po baudos kioskai buvo išvežti.

„Kartais pažeidėjai priima kritiką ir pasitaiso arba išvis nebeprekiauja. Bet būna ir piktybiškų pažeidėjų“, – kalbėjo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Pažeidėjus baudžia ir policija.

Palangos miesto policijos komisariato duomenimis, prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimų nuo metų pradžios iki liepos vidurio nustatyta 21. Pernai tuo pačiu laikotarpiu – 6.

Reikėtų uždrausti

Tarybos nario Dano Palucko nuomone, išvežiojamąją ir išnešiojamąją prekybą reikėtų išvis uždrausti.

„Yra labai daug minusų ir kelia tik problemų. Jei verslininkai moka už stacionarias prekybos vietas didelius pinigus, tai tegul jie ramiai ir dirba. Paplūdimyje reikia jiems vietas palikti, nes prekybą organizuoja legaliai. Dabar privažiuoja su ledais, pykdo verslininkus. Mums reikia pasirinkti vienus ar kitus. Jei norime, kad prekiautų tik ledais ir čeburekais – tai palikime juos. Jei norime, kad būtų apskaita ir tvarka – tai palikime stacionarių vietų verslininkus“, – teigė D.Paluckas.

Anot jo, tarybai buvo teikiamas ne vienas pasiūlymas, kaip sutvarkyti prekybą, tačiau jokio dėmesio nesulaukė.

Nesugeba kontroliuoti

Nenorėjęs prisistatyti vienos palapinės Palangos paplūdimyje savininkas negailėjo kritikos ir institucijoms. Esą jos nesugeba kontroliuoti nelegalios prekybos, kai net vaikai nešioja po pliažus sidrą ar alų. Akmenį sviedė ir į ne per seniausiai pradėjusį veikti savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, kad neatlieka tinkamai savo pareigų.

Pasak jo, piktnaudžiaujama netobulomis taisyklėmis. Verslininką piktino, kai jie moka didžiulius pinigus, o sumokėję porą šimtų litų už išvežiojamąją prekybą prekeiviai atvažiuoja į paplūdimį ir pasistato kioskelius.

Pašnekovo teigimu, taryba arba išvis turėtų uždrausti tokią prekybą, arba aiškiai apibrėžti taisykles, kad nebepasitaikytų piktnaudžiavimų.

Neišaiškina iki galo

Kad taisyklės yra netobulos tvirtino ir patys išvežiojamosios prekybos atstovai. Viena jų – Liudmila Varanavičienė – teigė, kad prieš išduodant leidimą turi būti tiksliai išaiškinta, kas galima ir kas neleidžiama.

„Galėtų ir internete aiškiai išdėstyti reikalavimus. Prieš pradedant šią prekybą, skaičiau taisykles, ne viskas buvo aišku. Klausiau specialistų, kažką pasakė, bet ne viską. Tačiau kai tik pradėjau prekiauti, tada jie užgriuvo. Kai esi investavęs, nesinori atsisakyti verslo, kol dar neatsipirko. Sunku likti, bet norisi dirbti“, – teigė L.Varanavičienė.

Jos manymu, stambiems verslininkams yra lengviau, todėl būtų skaudu, jei taryba bandytų užgniaužti smulkiuosius.

„Kiekvienas džiaugiamės, kad ir smulkiu darbeliu. Lietuvoje dabar nėra lengva. Nemanau, kad uždraudimas būtų geras sprendimas. Mano nuomone, svarbiausia, kad būtų labai aiškiai ir tiksliai išdėstomi reikalavimai. Valdžia turėtų padėti savo gyventojams, kad neišbėgtų dirbti į užsienį“, – teigė išvežiojamąja prekyba Palangoje užsiimanti L.Varanavičienė.