Mistika ir legendomis apipintas Kretingos rajonas

Palangos tiltas, 2024-10-24
Peržiūrėta
622
Spausdinti straipsnį
Bendrinti per Linkedin
Bendrinti per Facebook

Mistika ir legendomis apipintas Kretingos rajonas

Tamsiais vakarais lietuviai susirinkdavo vienoje gryčioje, čia jų lūpomis sklisdavo mistiniai pasakojimai, kurie, esą, buvo nutikę patiems pasakotojams arba jų protėviams. Tokios istorijos įsismelkdavo į vaikų širdis, kurie patikėdavo pasakojimų tikroviškumu. Ir nors šiais laikais gyvenimo tempas pasikeitė, o naujienas gauname iš televizijos ar radijo, senieji pasakojimai vis dar gyvi – tik kitokiu pavidalu.

Artėjant lapkričio šventėms, Kretingos rajono turizmo informacijos centras kviečia jus į kelionę po mistika ir legendomis apipintas Kretingos rajono vietas, kur istorija susipina su mitologija, o realybė – su paslaptingumu. 

Kretingos vardo kilmės legenda

Pirmiausia, sustokime ties Kretingos vardo kilme. Žemaičiai pasakoja, kad šio miesto pavadinimas kilęs nuo žodžio „kretėti“, reiškiančio drebėjimą. Esą, senovėje miesto gatvės buvo grįstos akmenimis, todėl važiuojant vežimu žmogų kratydavo – iš čia ir kilo vardas. Legendoje pasakojama apie žemaitį, kuris veždamas savo žmoną Ingą vis klausė: „A kret, Inga?“ O ji atsakydavo: „Kret, kret, kret!“ Šią smagią istoriją nugirdę miestelėnai pavadino miestą Kretinga.

Kretingos bažnyčios pastatymo pasakojimas

Kita garsi legenda pasakoja apie Kretingos bažnyčios statybą. J. K. Chodkevičius prieš didįjį mūšį su švedais pasižadėjo: jei laimės, pastatys bažnyčią Kretingoje. Laimėjęs jis ištesėjo pažadą ir pastatė pirmąją medinę bažnyčią, kurios stovėjimo vietą šiandien žymi skulptūra „Trimituojantis angelas“. Vėliau, manydamas, kad medinė bažnyčia per maža, Chodkevičius kitame upės krante pastatė mūrinę bažnyčią, kuri stovi iki šiol. Legenda taip pat teigia, kad abi šias bažnyčias jungė tunelis po Akmenos upe – galbūt tai tik dar viena legenda, tačiau ji prideda paslaptingumo šiam ypatingam Kretingos rajono objektui.

Meilės akmuo

Kretingos dvaro parkas slepia ne tik istorinį paveldą, bet ir magišką vietą – Meilės akmenį. Sakoma, kad atsisėdus ant šio akmens ir užsimerkus svajojant apie mylimą žmogų, meilė neišvengiamai aplankys. Ar tai tik paprasta legenda, ar tikras stebuklas – verta išbandyti patiems!

Salantų vardo kilmės legenda

Apie Salantų miestelio vardo atsiradimą yra net keletas padavimų. Vienas iš jų pasakoja, kad du žmonės plaukė valtimi per tvano apsemtą vietovę ir vienas, pamatęs sausumą, sušuko žemaitiškai: „sala onta“(t.y. „sala antai“). Taip atsiradęs žemaitiškas pavadinimas Salonta (Salantai).

Gaidžio koplyčia ir paslaptingi garsai

Salantų miestelis garsėja ne tik savo bažnyčia, bet ir Gaidžio koplyčia, kuri turi savo paslaptingas istorijas. Viena iš jų pasakoja apie gaidį, kuris naktimis išgąsdindavo pro šalį einančius žmones savo netikėtais giedojimais. Šioje koplyčioje, anot legendų, taip pat gali būti paslėptas lobis.

Kartenos piliakalnis

Anot legendos, prie Kartenos ant kalno stovėjusi didelė pilis. Ją ne kartą puolė svetimšaliai. Esą, kartą žemaičių pulti vienu metu atkeliavo švedų ir rusų kariuomenės. Nesutardami, kam priklauso pirmumo teisė pulti pilį, jie Minijos slėnyje susikovė tarpusavyje. Nuo pilies stebėdamas įsiplieskusį mūšį, žemaičių vadas sušukęs savo pavaldiniams: „Veiziekit, karė tenaa!” („Žiūrėkite, karas tenai!“). Nuo to laiko ši vietovė vadinama Kartena, o kalnas – Kartenos piliakalniu. 

Velnio akmuo

Šalia Kartenos piliakalnio yra nepaprastas akmuo, su jame įspausta karvės (kiti žmonės sako – velnio) kanopa. Dėl to ir pavadino velnio akmeniu. Padavimai pasakoja, kad žmonės prie (ant) akmens matydavę naktį, ar net dieną, drabužius velėjančias laumes. 

Kretingos rajonas yra vieta, kur praeitis ir legendos gyvena šalia dabarties. Šie pasakojimai ne tik kuria mistišką atmosferą, bet ir leidžia suvokti, kaip svarbios legendos mūsų kultūros tapatybei. 

Kviečiame apsilankyti Kretingos rajono turizmo informacijos centre, pasiūlysime dar daugiau įdomių idėjų jūsų kelionėms po Kretingos kraštą.

Jūsų komentaras:

Taip pat skaitykite

Tamsiais vakarais lietuviai susirinkdavo vienoje gryčioje, čia jų lūpomis sklisdavo mistiniai pasakojimai, kurie, esą, buvo nutikę patiems pasakotojams arba jų protėviams.


Vienas seniausių vakarų Lietuvos miestų – Kretinga – dalijasi dar viena įsibėgėjančio vasaros sezono naujiena.


Lietuvoje internetu kasdien naudojasi daugiau nei 83 proc. gyventojų. Nenuostabu, kad persiunčiamų mobiliųjų duomenų kiekis šalyje nuolatos kyla. 


Kretingos rajono turizmo informacijos centras siūlo maršrutą, kuriuo keliaudami pramankštinsite kojas, įkvėpsite gryno oro, pasisemsite peno sielai bei susipažinsite su šio krašto kultūrinio paveldo perlais.


Kvalifikuotų, jaunų medikų pritraukimas į rajonus tampa vis aktualesniu klausimu daugeliui savivaldybių. 


Dalyvaujamasis biudžetas nėra kažkas naujo ar išskirtinio. Pirmieji jį pasaulyje prieš tris dešimtmečius pradėjo taikyti brazilai, kai Porto Alegrės miesto gyventojams buvo pasiūlyta patiems nuspręsti, kam ir kaip leisti biudžeto lėšas. Palangos kaimynai, Kretinga, jį jau išbandė pernai ir pakartos šiemet, o Klaipėdos rajonas tai pasiryžo...


Kas šiemet vedė iš proto vietinius turistus socialiniame tinkle Facebook? Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, valdanti prekės ženklą „Lietuva. O čia ar buvai?“, skelbia 2020 m. hitus – 20 vietų, apie kurias sukurti įrašai sulaukė didžiausio auditorijos dėmesio. Tarp jų - ir Palangos "Anapilis."


Prasčiau nei pernai įvertintos kurorto biudžeto ir mokesčių sritys privertė Palangą žengti žingsnį atgal Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) jau šeštą kartą sudarytame Lietuvos savivaldybių indekse – Palanga tarp 54 mažųjų savivaldybių šiemet buvo šešta, pernai – penkta. Tarp mažųjų savivaldybių reitinge pirmas buvo Kauno rajonas, po jo...


Iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad Palangoje kiekvienas kampelis aprūpintas parduotuvėmis. Pavyzdžiui, prie Klaipėdos plento čia pat – dvi „Iki“, šalia „Rimi“ ir t.t., ir t.t.


Dainomis apipintas „Gubojos“ jubiliejus

Livija GRAJAUSKIENĖ , 2014 11 17 | Rubrika: Kultūra

Šeštadienį erdvi Kurhauzo salė nebeįstengė sutalpinti visų palangiškių ir iš kitų Lietuvos miestų atvykusių svečių, kurie čia rinkosi su 45 veiklos metų jubiliejumi pasveikinti mūsų miesto vardą Lietuvoje ir už jos ribų skambiai garsinantį Kultūros centro moterų vokalinį ansamblį „Guboja“ ir jam 25 metus vadovaujantį Rimgaudą Juozapavičių.


Palangos tiltas gyvai
Renginių kalendorius