Miesto pagrindinėje promenadoje – savavalių statybininkų tramdytojų desantas

Ar Jono Basanavičiaus alėjoje nelegaliai – tai yra nesuderinus nei su miesto savivaldybės architektūra, nei su Statybų inspekcija – suręstos pašiūrės, kioskai ir užeigos yra statiniai ar įrenginiai? Jei statiniai, tai kokie – stacionarūs, nesudėtingi ar laikini? Jeigu statinys nelegalus, kas pažeidėjus turi tramdyti – Statybų inspekcija, Paveldo departamento padaliniai ar Palangos savivaldybė? Ir kaip? Užvakar  kurorto promenada vaikštinėjanti solidžių vietos ir Vilniaus valdininkų komisija suko galvas ieškodama atsakymų į šiuos, regis, paprastus klausimus.

Meras vykdo savo pažadą – Vilniaus valdininkai Palangą turi pamatyti

Po beveik dvi valandas trukusių vaikštynių, atrodo, daug atsakymų nerasta, bet pagirtina, kad Palangos meras Šarūnas Vaitkus pasiekė, kad Kultūros paveldo departamento (dar kitaip vadinamo „kvad“-o), Statybų inspekcijos ir kitų žinybų valdininkai Palangos skaudulius pamatytų ne pro savo kabinetų Vilniuje ar Klaipėdoje langus, o apsilankydami Palangoje.

Užvakar J. Basanavičiaus gatvėje, stebėdami jau įrengtus nelegalius statinius ar dar tik regėdami tokių statinių pamatus, galvas kraipė Kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė, Palangos žemėtvarkos skyriaus vedėja Nijolė Jonikienė, Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, miesto architektas Svajūnas Bradūnas, juridinio ir personalo skyriaus vedėja Daiva Zūbytė,  Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Klaipėdos skyriaus vadovai, kitų žinybų, savivaldybės atstovai.

Toks įvairių žinybų valdininkų apsilankymas pagrindinėje miesto arterijoje tapo įmanomas Š. Vaitkui neseniai apsilankius Kultūros paveldo departamente ir Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje.

Įstatymai skirtingai traktuoja sąvokas

Svečiai ir miesto valdinininkai pirmiausia stabtelėjo prie atrakcionų parko J. Basanavičiaus gatvės pabaigoje. Dalis statybų čia vyksta be leidimų, bet savivaldybės galimybės sutramdyti įstatymų nepaisančių verslininkų, pasirodo, yra ribotos – statybos darbai vyksta privačiame žemės sklype.

„Reikėtų miestui priimti specialų planą ir įpareigoti atrakcionų savininkus verslą perkelti į savivaldybės nustatytą vietą. Žinoma, metų ar pusantrų tokiam planui paruošti nepakaks“, - kaip vieną sprendimų būdų siūlė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė L. Nalivaikienė.

Bet meras Š. Vaitkus su ja nesutiko: „Na, ir kas, kad priimsime specialų planą šiai teritorijai? Kas pasikeis – juk čia privatus sklypas“, - ginčijo jis.

„Problemų yra ir su įstatymų traktuotėmis, pavyzdžiui, kas laikytina statiniu. Kas yra statinys Kultūros paveldo departamentui, besivadovaujančiam jo veiklą reglamentuojančiu įstatymu, tas nėra statinys Statybų inspekcijai, kuri dirba pagal statybų įstatymą“, - sakė Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas A. Degutis.

Palangos meras pastebėjo, kad J. Basanavičiaus gatvėje yra pastatyta daug komodų, kurios atlieka prekybos kioskų funkcijas, nors tokiai veiklai joms nėra išduoti jokie leidimai.

„Aš jose neįžvelgiu jokios kultūros vertybės. Tos komodos dažniausiai užstoja patį kultūros objektą“, - Š. Vaitkus sunkiai valdė emocijas matydamas netvarką.

Kultūros paveldosaugininkų ir statybos inspekcijos vadai čia pat susiginčijo, kuo – statiniu ar įrenginiu – laikyti tokias J. Basanavičiaus gatvės „spintas“.

Ko gero, tokia diskusija mūsų skaitytojams gali sukelti šypseną, bet užvakar valdininkai suko galvas, kaip pavadinti jas J. Basanavičiaus gatvėje. Nuo apibrėžimo priklauso problemos sprendimo būdas: jei „spinta“ yra statinys, tai ji „pakliūva“ į kultūros paveldą reglamentuojančius teisės aktus, jei įrenginys – į statybas reguliuojančią teisę...

„Žaibosaugos įrenginys pagal mūsų įstatymus yra statinys, o kioskai – ne statiniai. Mūsų valstybei pirmiausia reikia susitvarkyti savo įstatymus ir terminus“, - pyktelėjo aukštų valdininkų ginčų klausęsis  Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

„O kada mūsų įstatymai buvo geri?“ – leptelėjo A. Degutis. Jo pastabą palydėjo krizenimas.

Bus reikalaujame konkrečių sprendimų

Savivaldybės, kultūros paveldo, žemėtvarkos ir statybų inspekcijos valdininkai stabtelėjo ir prie kultūros paveldo objekto J. Basanavičiaus g. 44.

Savivaldybės kai kuriems valdininkams suabejojus, ar nušiuręs medinis namas tikrai yra kultūros paveldo objektas, miesto architektas S. Bradūnas nukirto kaip kirviu: „Taip, saugoma valstybės“.

A.Degutis stebėjosi prie jos pastatytais statiniais, kurie priminė senovines komodas. „Chm, pastatė spintas, sakys, kad paveldo objektas, o pardavinės, matyt, ledus“, - patempė lūpą Kultūros paveldo direktoriaus pavaduotojas.

„Ką savivaldybė gali čia padaryti?“ – kreipėsi į būrį valdžiavyrių Palangos meras.

Kol tie krapštė galvas, įsiterpė miesto architektas: „Čia yra keli dalykai blogi. Pirmiausia, reklama yra pakabinta nesuderinus su savivaldybe. Antra, spintos, vadinamos kioskais. Kultūros departamentas abu dalykus turi laikyti pažeidimais“, - sakė S. Bradūnas.

„Tikiuosi, kad jūs tai ir padarysite“, - kreipėsi Š. Vaitkus į A. Degutį.

„Taip“, - burbtelėjo A. Degutis. „Mere, reikėtų ir jūsų pagalbos. Kad būtų mums visus tokius pažeidėjus lengviau „sugaudyti“, prašau atsiųskite visą informaciją apie juos – su telefonais ir viskuo“, - jis prašė Palangos vadovo pagalbos.

Palangos vadovas teigė „Palangos tiltui“, kad jis nepasitenkins statybos inspekcijos ir kultūros paveldo žinybų atstovų pasivaikščiojimu po pagrindinę miesto promenadą.

„Pavesiu visus matytus pažeidimus surašyti ir juos išsiųsime Kultūros paveldo departamentui bei Statybų inspekcijai. Reikalausiu konkrečių sprendimų“, - sakė Š. Vaitkus.

Valdininkai mato skirtingus sprendimo būdus

Dar vienas stabtelėjimas prie J. Basanavičiaus g. 42. Projektas čia buvo padarytas, kai jau buvo įpusėjusi savavališka statyba.

Meras, žengdamas priekyje, kaskart sustodavo prie jau iškilusių statinių ar prie dar tik renčiamų. Visi jie pastatyti ar yra statomi savavališkai. Anot S. Bradūno, vien J. Basanavičiaus gatvėje tokių statinių gali būti apie 15.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius L. Kavaliauskas, paprašytas „Palangos tilto“ pasakyti, kaip nelegalių statybų problema turėtų būti sprendžiama, sakė, kad „problema turi būti sprendžiama kompleksiškai – dalyvaujant visoms institucijoms“.

„Bet, pirmiausia, sprendimus turi priimti pati savivaldybė, jos Taryba, kuri gali nuspręsti, kur, kokiose vietose vystyti vienokią ar kitokią veiklą. Pavyzdžiui, savivaldybė turi teisę nuspręsti ar atrakcionai J. Basanavičiaus gatvėje turėtų būti iškelti į kitą gatvę. Kodėl to nepadarius?“ - klausė L. Kavaliauskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Palanga jau daugelį metų neturi miesto dailininko. „Klaipėdoje visi senamiesty dirbantys verslininkai žino, kad norint pakabinti reklamą senamiestyje, reikia gauti ir dailininko parašą. Kad J. Basanavičiaus gatvė kabo nelegali „Coca-Colos“ ir kitokia reklama, yra Palangos savivaldybės kontrolės stoka“, - sakė L. Kavaliauskas.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė L. Nalivaikienė sakė, kad jai akivaizdu, kad, kalbant apie nelegalias statybas J. Basanavičiaus gatvėje, įvairios institucijos „neatlieka savo darbo pagal joms priskirtą kompetenciją“. „Pastebėjau, kad kai kur J. Basanavičiaus gatvėje, valstybinėje žemėje, yra savavališkai sudėtos trinkelės. Tokius pažeidimus fiksuoja ne tik mūsų inspekcijos darbuotojai, bet tai turi daryti ir savivaldybė bei pranešti mums. Manau, kad savivaldybei labai svarbu turėti specialų planą, kuriame būtų aiškiai išdėstyta, kokios prekyvietės gali būti J. Basanavičiaus ar kitose gatvėse. Tada nebūtų tokio chaoso. Savivaldybė turėtų priimti tokį dokumentą“, - sakė L. Nalivaikienė.

Kalbėdamas su „Palangos tilto“ žurnalistu, A. Degutis teigė, kad „Palangoje neveikia visas kompleksas priemonių“.

„Kai kurie teisės aktai yra labai suvelti – verslininkai pasinaudoja jų spragomis. Priemonės, kurios suteiktos valstybės tarnautojams tokių neteisėtų veiksmų likvidavimui, dažnai yra mažai efektyvios – teismai vyksta 3-4 metus. Jeigu ir pasiekiamas palankus teismo sprendimas, žiūrėk, kitą dieną vėl pastato savavališkai statinį, ir vėl teismų karuselė sukasi 3-4 metus”, - sakė A. Degutis.  „Tik kompleksinės priemonės gali duoti naudos“,  - pabrėžė valdininkas.

„Pamatę realią padėtį Palangoje, griežčiau taikysime kultūros paveldui suteiktus įgaliojimus, matyt, teks dėl kai kurių statinių eiti į teismus“, - sakė Kultūros ministerijos Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas. Bet jis prisipažino, kad departamento pastangos dažniausiai įstringa teismuose.

Meras Š. Vaitkus sakė „Palangos tiltui“, kad jis reikalaus iš kultūros paveldo ir statybos priežiūros institucijų, kad būtų vykdomi teisės aktai.

Miesto vadovas nesutiko su L. Nalivaikienės nuomone, kad Palanga galėtų sėkmingiau tvarkytis su savavališkų statybų vykdytojais, jeigu būtų priimtas miesto specialusis planas.

„Toks planas nėra privalomas miestui. Komisiją į J. Basanavičiaus gatvę atvežėme tam, kad žmonės pamatytų realią situaciją. Ir ne tik. Kad grįžę į savo tarnybas, imtųsi konkrečių priemonių. Aš pavesiu savivaldybės darbuotojams visas nelegalias statybas nufotografuoti ir nuotraukas, kartu su pažeidimų aprašais išsiuntinėti čia šiandien besilankančioms institucijoms. Komisijoje yra Žemėtvarkos skyriaus vedėja. Jai pavedžiau fiksuoti žemės sklypus, ant kurių yra nelegalūs statiniai. Tokių sklypų savininkai bus įspėti, o jei tai nepadės, nutrauksime su jais žemės nuomos sutartis“, - sakė Š. Vaitkus.

Solidžiai komisijai nė neprireikė prakaituoti išsiaiškinant savavališkų statybų šeimininkus. Prie „Molinio ąsočio“, prie kurio renčiami pamatai su savivaldybe ir statybų inspekcija nesuderintam statiniui, vaikštinėjo pats restorano savininkas Klaidas Pakutinskas. Jis atrodė šiek tiek sutrikęs matydamas valdžiavyrius, kurie panorėję užtąsytų verslininką po teismus.

Miestas galės atstatyti jam priklausančią kurhauzo dalį

Komisija pasivaikščiojimą J. Basanavičiaus gatvėje baigė kurhauze. A. Degutis sakė, kad jau yra rengiamas kurhauzo projektavimo darbų projektas. „Su savivaldybės valdoma kurhauzo dalimi, regis, neturėsime problemų. O kitos dalies privatų savininką (G. Jacką-aut.) kviesime restauruoti  jam priklausančią kurhauzo dalį. „Palangos tiltui“ pastebėjus, kad gal būtų paprasčiau kurhauzą nugriauti ir statyti jo vietoje naują statinį, Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas purtė galvą: „Nugriauti negalime. Kai kurios autentiškos dalys yra išsaugotos, reikia restauruoti. Juolab, kad taip tvirtina ekspertai, turintys fotometrinius išmatavimus“. Kažkas tarstelėjo, kad jas pas save garaže laiko pats Gediminas Jacka.

Miesto meras sakė, kad kai bus parengtas kurhauzo restauravimo planas, savivaldybė spręs, kurias būtinas jo dalis reikės palikti, o kurias galbūt bus galima pakeisti naujomis.

Meras teigė, kad savivaldybei kurhauzo atstatymo darbams 2012-ais metais jau skirtas vienas milijonas litų biudžeto lėšų.

„G. Jacka iki šiol visiems skelbdavo, kad jis nori prisidėti prie kurhauzo atstatymo darbų, tik jam visi trukdo. Dabar jis turės įrodyti, kad išties nori tai padaryti prisidėdamas prie kurhauzo savo dalies restauravimo darbų“, - sakė A. Degutis.

Jis paneigė anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusias žinias, kad valstybė, gindama viešą interesą, gali nusavinti G. Jackos dalį dėl šio nenoro spręsti kurhauzo problemą.

„Tokių drastiškų priemonių valstybė gali imtis, jeigu G. Jacka nerodys geranoriškumo dėl pastato restauravimo“, - sakė A. Degutis.

Meras Š. Vaitkus sakė, kad antradienį iš Vyriausybės kanclerio išgirdęs, kad jeigu privatus kurhauzo bendrasavininkas nerems kurhauzo atstatymo projekto ir jo nederins, tai Kultūros paveldas išduos leidimą sutvarkyti savivaldybei priklausančią kurhauzo dalį.

„Dėl G. Jackos nuotaikų kurhauzo restauravimo darbai tikrai nebus stabdomi“, - patikino A. Degutis.

„Savivaldybė tikrai padarys, kas jai priklausys. Darbų imsimės, kai tik gausime Kultūros paveldo departamento leidimus“, - buvo optimistiškai nusiteikęs meras Š. Vaitkus.