Miesto biudžetą pasiekia ne visi už nakvynę poilsiautojų paliekami litai

Antrus metus iš poilsiautojų vietinę rinkliavą už naudojimąsi viešąja kurorto infrastruktūra renkanti Palangos savivaldybė vis dar panaši į bažnyčios šventoriuje išmaldos laukiantį elgetą. Kas kiek norės, tiek į delną ir įmes.
Toks įspūdis susidaro stebint, kaip savivaldybė atlaidžiai administruoja vadinamos „pagalvės“ mokesčio surinkimą.
Taryba yra patvirtinusi tvarką, pagal kurią visi apgyvendinimo paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys apie praėjusį mėnesį miesto svečiams suteiktas nakvynes privalo deklaruoti iki kito mėnesio 15 dienos. Beje, iki to termino jie turi ne tik pranešti, kiek poilsiautojų priėmė, bet ir iš jų surinktą rinkliavą pervesti į miesto biudžetą.
Tačiau realybė yra kitokia. Iki šiol vis dar neaišku, kokio dydžio pajamų savivaldybė sulauks už birželio mėnesį, nors šiandien – jau liepos pabaiga. Praėjus savaitei po Tarybos nustatyto termino deklaracijų nebuvo pateikusios 35 įmonės: viešbučiai, poilsio ir svečių namai.
Kiek verta Tarybos patvirtinta tvarka, jei į ją spjauna visi, kas netingi? Juo labiau, kad savivaldybė jos nepaisančius asmenis tegali paraginti tik jiems rašydama laiškus. Miesto valdžia nemato didelės bėdos, jei per vasarą iš poilsiautojų surinktų pinigų sulaukia ir vėlų rudenį. Esą, džiaugtis reikia, kad „pagalvės“ rinkliavą kažkas dar moka. Lygiai taip pat džiaugiasi elgeta, kai prie jo palinksta koks geradaris.
Tačiau savivaldybės nustatyta vietinė rinkliava yra ne išmalda, o visai Palangai priklausantys poilsiautojų pinigai, kurių trūksta miesto tvarkymui, kurorto infrastruktūros objektų statybai.
Privačius butus ir nuosavus namus poilsiautojams nuomojantiems žmonėms už nakvynę renkamą litą atiduoti miestui yra daugiau sąžinės ir patriotizmo reikalas. Abejonių nekyla, kad, prisidengiant kurorte įvesta rinkliava, tie litai iš poilsiautojų yra surenkami. Tačiau neturėdami prievolės skaičiuoti kiekvieną pas save apnakvindintą žmogų, perduoti surinktus pinigus savivaldybei palangiškiai neskuba.
Štai, šiltą birželį, kai poilsiautojų jau buvo pilnas miestas, privatūs asmenys deklaravo suteikę 28 tūkstančius nakvynių. Vos 6 tūkstančiais daugiau, nei tą patį praėjusių metų mėnesį, kai šaltą ir lietingą vasaros pradžią kurortas iš tiesų buvo pustuštis.
Privačius asmenis dar galima suprasti. Nori jie priima poilsiautojus, nori ne. Tačiau kai sulauktų svečių skaičių ima mažinti viešbučiai ir poilsinės – tai jau yra įžūlu. Ar kas galėtų patikėti, kad šių metų birželį visos kurorto apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės suteikė 61 tūkst. nakvynių? Tai yra, sulaukė tiek pat poilsiautojų, kiek ir pernai per tą patį, tik gerokai vėsesnį, mėnesį.
Antai, saulėtą šių metų gegužę, kai kurortas jau buvo sulaukęs nemažai poilsiautojų, visoje Palangoje buvo suteikta tik 31,8 tūkst. nakvynių. Per tą laiką Druskininkų kurorte buvo užfiksuota 67,6 tūkst. nakvynių – du kartus daugiau.
Nuo metų pradžios iki birželio mėnesio Druskininkai pajamų gavo už 336 tūkst. nakvynių, o Palanga jau su birželiu – vos už 176 tūkstančius. Nors mūsų kurorte viešbučių ir poilsinių yra gerokai daugiau nei Druskininkuose, o lyginti Palangoje esančio privataus sektoriaus net nereiktų.
Kad apgyvendinimo paslaugas teikiantys Palangos verslininkai nuo miesto nusuka iš poilsiautojų surenkamos rinkliavos pajamas, įtarimų kilo jau pernai.
Praėjusių metų liepą Palangoje esančios 125 oficialios apgyvendinimo įstaigos per liepą deklaravo tik 130 tūkst. nakvynių, o kai kurių viešbučių užimtumas esą nesiekė nė 50 procentų. Tuo tarpu 200 tūkstančių litų turėjo būti gauta vien per du praėjusių metų liepos mėnesio savaitgalius, kai Palanga buvo sausakimša, o poilsiautojams sunku buvo surasti nakvynę net pas kurorto gyventojus.
Kad įtarimai apie sumažintus suteikiamų nakvynių skaičius ir nuo savivaldybės slepiamas tikrąsias „pagalvės“ rinkliavos pajamas yra laužti ne iš piršto, įrodo Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimų duomenys.
Pavyzdžiui, atlikus mokestinį patikrinimą bendrovėje „Gamantos servisas“ buvo nustatyta, kad per praėjusių metų vasarą viešbutis „Gamanta“ neapskaitė per 68,2 tūkst. litų, gautų iš apgyvendinimo veiklos, o per 2011 ir 2012 metų vasaros sezonus šis viešbutis iš viso nuslėpė apie 125 tūkst. litų pajamų.
Vadinasi, sumažintas deklaracijas apie suteiktą nakvynių skaičių bei mažesnes įplaukas į biudžetą iš šios įmonės pernai vasarą gaudavo ir Palangos savivaldybė. Per vasarą vidutinė numerio kaina šiame viešbutyje – apie 300 litų. Tad nesunku paskaičiuoti, kad ši įmonė per praėjusių metų sezoną savivaldybei deklaravo apie 230 nakvynių mažiau.
Tai tėra tik apie 230 litų rinkliavos. Regis, smulkmena. Tačiau viešbučių, poilsinių, svečių namų Palangoje yra gerokai virš šimto. Kiek iš jų dirba nesąžiningai ir neparodo realaus užimtumo? Dideles abejones keliančios „pagalvės“ rinkliavos deklaracijos rodo, kad tokių Palangoje yra nemažai.